Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2012-02-06 · Byla Nr. A2.9.-35-730/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-02-06Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-02-06
Bylos Nr.
A2.9.-35-730/2012
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-05668-2011-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pažeidėjas
D. G.
Advokatai
Mindaugas Repšas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.9-35-730/2012(Proceso Nr. 4-06-3-05668-2011-2)Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 48.5.; 52.3. (S)
Registro objektas ROIK: 07-11-6535844KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. vasario 6 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, Birutei Krasnovienei, Erikai Palepšienei, Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant D. G., jo atstovui advokatui Mindaugui Repšui, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį, duomenų, kad administracine tvarka baustas, yra

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2011-12-11 apie 19 val. 00 min. būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilių neblaivumas) elgėsi agresyviai, sukėlė fizinį skausmą G. G., savo nepilnamečio vaiko E. G., gimusio (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, tokiais savo veiksmais panaudojo tėvų valdžią priešingą vaiko interesams.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo atstovas paaiškino, kad nepripažįsta pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo dieną jis grįžo po darbo su draugu, išgėrė apie 0,5 litro degtinės. Namo grįžusi žmona G. G. irgi kartu su juo gėrė alkoholinį gėrimą – degtinę. Išgėrus vieną butelį degtinės, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išvedė šunį pavedžioti. Jam grįžus iš lauko, G. G. ėmė ant jo šaukti, priekaištauti, jog į namus atsiveda draugus. Tarp sutuoktinių kilo žodinis ginčas, buvo kalbama pakeltu tonu. Jis fizinių veiksmų žmonos atžvilgiu nenaudojo, net ranka nepastūmė. Nei jis, nei jo draugas triukšmo namuose nekėlė, nepilnametis vaikas su draugais žaidė kompiuteriu kitame kambaryje. Konflikto metu, vaikas buvo išsiųstas į savo kambarį, kad nestebėtų ir negirdėtų konflikto. Su sutuoktine ruošiasi santuoką nutraukti, yra kalbėjęs, jog norėtų, kad vaikas gyventų su juo, nes jis daugiau rūpinasi vaiku.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. G. parodė, jog yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė. Administracinio teisės pažeidimo dieną ji grįžo namo apie 16 val. 30 min., namuose rado vyrą su draugu, prisėdo su jais pabendrauti, pajuokavo. Po to administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo išėjęs į lauką, grįžo apie 18.00 val., buvo daugiau išgėręs. Parėjęs namo vyras ėmė varyti vaiką eiti miegoti, tarp šalių kilo konfliktas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būdamas hole įžeidinėjo liudytoją necenzūriniais žodžiais, grasino išvaryti iš namų. Liudytoja su nepilnamečiu vaiku perėjo į kitą kambarį – svetainę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusekė iš paskos, toliau įžeidinėjo liudytoją, delnu trenkė liudytojai į užpakalinę sprando dalį, liudytoja nuo smūgio galva atsitrenkė į sieną. Konfliktą stebėjęs ir girdėjęs nepilnametis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojos sūnus ėmė verkti. Liudytoja iškvietė policijos pareigūnus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo liko agresyvus ir policijos pareigūnų akivaizdoje, grasino liudytojai susidorojimu. Ji yra kreipusis teisinės pagalbos, rengiasi pradėti santuokos nutraukimo bylą. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu yra kalbėjusi apie santuokos nutraukimą bendru sutarimu, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka išsiskirti, jei visas šalių turtas nebus paliktas jam, vaiko gyvenamoji vieta nebus nustatyta su juo.

Liudytojas Renatas Simakonis parodė, kad yra policijos pareigūnas, dirba Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje. Administracinio teisės pažeidimo dieną kartu su kolega A. Kavaliausku gavę pranešimą apie buitinį konfliktą, jie nuvyko į įvykio vietą, kurioje buvo susijaudinusi moteris. Kol hole būdama moteris surašė pareiškimą, ji ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvaujant policijos pareigūnams bendravo pakeltu tonu. Liudytojas nepamena girdėjęs grasinimų, ant moters kūno nesimatė išorinių smurto žymių, nors moteris kalbėjo apie anksčiau patirtą smurtą. Nepilnametis vaikas visą laiką buvo kitame kambaryje, kurio durys buvo atidarytos. Važiuojant į policijos komisariatą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškino, jog žmona manipuliuoja nepilnamečiu sūnumi.

Liudytojas Algis Kavaliauskas parodė, kad yra policijos pareigūnas, dirba Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje. Administracinio teisės pažeidimo dieną kartu su kolega R.Simakoniu gavę pranešimą apie šeimyninį konfliktą, jie nuvyko į įvykio vietą. Duris atidarė susierzinusi moteris, ji ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visą laiką kalbėjo pakeltu tonu. Moteris surašė pareiškimą, prašė išvežti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Liudytojas nepamena girdėjęs grasinimų, jo akivaizdoje nebuvo vartojama necenzūrinių žodžių, ant moters kūno nesimatė išorinių smurto žymių. Visas įvykis pasak konflikto dalyvių vyko hole. Nepilnametis vaikas visą laiką buvo kitame kambaryje, kurio durys buvo atidarytos, vaikas turėjo girdėti konfliktą. Liudytojas nepamena nepilnamečio vaiko, šis atvykus pareigūnams nebuvo išėjęs iš kito kambario.

Teismas nagrinėdamas administracinę bylą, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tai yra bet kurie faktiniai duomenys, nustato ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo yra kaltas (Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 1 dalis).

Pripažįstama, jog byloje esančiais įrodymais įrodytos administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės, jog 2011-12-11 apie 19 val. 00 min administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens namuose įvyko konfliktas, kurio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo elgėsi agresyviai, sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei G. G., konflikto metu namuose buvo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojos G. G. nepilnametis sūnus. Šios aplinkybės yra įrodytos - administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, G. G. pareiškimu, jos kaip liudytojos parodymais, liudytojų policijos pareigūnų R.Simakonio, A.Kavaliausko parodymais, A.Kavaliausko tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymais.

Teismas vertindamas liudytojos G. G. parodymus apie jai sukeltą fizinį smurtą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį konflikto metu objektyvumo prasme neturi pagrindo jais abejoti. Byloje yra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog liudytoja praėjus kelioms dienoms po konflikto kreipėsi į gydymo įstaigą dėl sveikatos problemų – galvos skausmų, pykinimo, nurodė, jog buvo sumušta savo sutuoktinio (b.l. 59). Jos parodymai apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens panaudotą fizinį smurtą, nepalikusį išorinių smurto žymių, sutampa su gydymo įstaigos pateikiamais duomenimis.

Teismas vertindamas liudytojų policijos pareigūnų R.Simakonio ir A.Kavaliausko parodymus apie tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jiems atvykus bendravo pakeltu tonu, jog vaikas buvo kambaryje, į kurį buvo durys atidarytos, vaikas turėjo girdėti konfliktą, objektyvumo prasme neturi pagrindo jais abejoti, nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog liudytojai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, liudytojai nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, yra policijos pareigūnai, šių liudytojų parodymai nuoseklūs, atitinka byloje esančius jų rašytinius paaiškinimus, tarpusavyje, jų parodymai neprieštarauja, sutampa.

Teismas vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, atsižvelgia, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galimai yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl yra pagrindas abejoti, jo paaiškinimų objektyvumu, kadangi tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytoja G. G. parodė, kad jie ruošiasi išsituokti, todėl nutarimas gali turėti įtakos sprendžiant kaltės klausimą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, pagrindžiančių įrodymų, byloje nėra. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų duomenų (b.l. 25-27, 39) matyti, kad dėl įvykio pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareiškimą dėl G. G. destruktyvaus elgesio, paduotą po bylos iškėlimo (2011-12-28), buvo aiškinamasi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens namuose, buvo apklaustas nepilnametis vaikas, kuris momentais paneigė pareiškime nurodytas destruktyvaus elgesio apraiškas, kas rodo, kad tam tikri administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyti faktai pareiškime, nepasitvirtino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykio metu buvo neblaivus, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, liudytojos G. G. neblaivumas nebuvo nustatytas. Visos šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais jų objektyvumo prasme.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia iš esmės motyvuodamas tuo, kad vaiko interesams kenkė ne jo, o G. G. elgesys. Teismas neturi duomenų apie bylas, iškeltas dėl G. G. neteisėto elgesio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, įvykus konfliktui, manydamas, kad dėl konflikto yra kalta ir G. G., turėjo tokią pat teisę, kaip ir G. G., parašyti policijai pareiškimą dėl jos elgesio, bet to nepadarė. Teismo nuomone, šiuo atveju nėra svarbu, kas inicijavo konfliktą, nes atsakomybės taikymui svarbu išsiaiškinti konkretaus konflikto dalyvio veiksmus viso konflikto metu ir jų įtaką nepilnamečiam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

1989 metų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3. 155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3. 159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas - visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tame tarpe ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, klyksmai šeimoje, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tėvų palikimas vaiko be priežiūros (nesugebėjimas juo tinkamai rūpintis, auklėti) traktuotinas kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Tokiu būdu, konfliktai šeimoje, darantys žalą vaiko psichikai, bei atvejai, kai tėvai dėl savo būsenos nepajėgūs pasirūpinti vaikais, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, agresyviais barniais šeimoje, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.

Remiantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, kilus ginčui nepilnametis vaikas buvo išsiųstas į kitą kambarį, jog nestebėtų ir negirdėtų konflikto Teismas pripažįsta, kad faktinis vaiko nebuvimas konflikto patalpoje, nėra pagrindas preziumuoti, jog vaikas nepatiria neigiamų padarinių. Nepilnametis vaikas, atsižvelgiant į jo amžių (aštuoneri metai) būdamas kitame kambaryje, tiek esant atidarytoms kito kambario durims, tiek ir jas uždarius, yra pakankamai brandus suvokti kitame kambaryje kilusio triukšmo svarbą ir pobūdį. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bendraujant pakeltu tonu su sutuoktine – liudytoja G. G., nepilnametis gali girdėti tarp tėvų kilusį konfliktą, kurio metu buvo garsiai aiškinamasi, baramasi, net ir nebūdamas toje pačioje patalpoje. Teismas pripažįsta, kad tėvų elgesys aiškinantis tarpusavio santykius, nepagarbus elgesys vienas kito atžvilgiu, barniai šeimoje kelia vaikui baimę. Socialinė aplinka, kurioje nerodoma pagarba sutuoktiniui, daro žalingą poveikį vaiko vystymuisi, nes nepilnametis vaikas mokosi psichologinio smurto demonstravimo, reaguoja į jį.

Teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vykdydamas savo kaip tėvo pareigas, turėjo užtikrinti, kad nebūtų vartojamas alkoholis, esant nepilnamečiui vaikui namuose, kilus konfliktui, imtis priemonių konfliktui sustabdyti, išvengti, o jis elgėsi priešingai, net atvykus policijos pareigūnams, pakeltu tonu aiškinosi su sutuoktine.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, kad padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl jam yra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė pažeidimą būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kitų, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalimi, 286 - 288 straipsniais, teismas

nutarė:

skirti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), administracinę nuobaudą – įspėjimą, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė