Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-02-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-77-255/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-01
Bylos Nr.
AN2-77-255/2019
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00047-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Advokatai
Viktoras Gecas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-77-255/2019
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00047-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja R. B., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi N. B. ir jos atstovo advokato Viktoro Geco (toliau – apeliantai) apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties ir dėl Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018 m. birželio 4 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018 m. birželio 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato nutarimu nepradėta administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK: 18084416173 pagal pareiškėjos N. B. 2018 m. gegužės 22 d. pareiškimą dėl savavališkai nupjautų tujų, demontuotos tvorelės prie (duomenys neskelbtini), nesant administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo – įvykio. 2018 m. liepos 2 d. dėl šio nutarimo pareiškėja pateikė skundą teismui. Plungės rajono apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjos N. B. ir jos atstovo advokato Viktoro Geco skundą atmetė. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2018 m. birželio 4 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ROIK: 18084416173 paliko nepakeistą.

2. 2019 m. sausio 14 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas N. B. ir jos atstovo advokato Viktoro Geco apeliacinis skundas dėl Plungės rajono apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties ir dėl Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2018 m. birželio 4 d. nutarimo. Skundu prašoma panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-12-21 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr.II-236-549/2018 (teisminio proceso Nr.4-10- 3-00047-2018-0). Skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. P. 2018 m. birželio 4 d. nutarimą, kuriuo buvo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Pavesti policijos įstaigos kitam tyrėjui iš naujo atlikti nukentėjusiosios N. B. 2018 m. gegužės 22 d. pareiškimo tyrimą. Skunde nurodoma, kad pareiškėja N. B. ir jos atstovas advokatas Viktoras Gečas nesutinka su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi ir Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. P. 2018 m. birželio 4 d. nutarimu dėl tokių priežasčių.

2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko policijos įstaigos 2018 m. birželio 4 d. nutarimo teisėtumo kontrolę, nagrinėdamas skundą teismas peržengė pareiškėjos N. B. skundo institucijos nutarimo ribas. Policijos įstaiga net nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos, tačiau apylinkės teismas, neturėdamas teisės ir kompetencijos vykdyti administracinio nusižengimo bylos tyrimo procesą asmeniui, atliko policijos įstaigos funkciją, t. y. policijos įstaigos įvykio tyrimo medžiagoje pagal pareiškėjos N. B. 2018 m. gegužės 22 d. skundą be teisėto pagrindo pradėjo vykdyti administracinio nusižengimo bylos teiseną – įvertino viso įvykio aplinkybes, apklausė asmenis kaip liudytojus, atliko tam tikrą įrodymų vertinimą ir nepagrįstai bei nekvalifikuotai nustatė, kad liudytojo G. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje, sudėties. Teismo kompetencija buvo patikrinti policijos įstaigos 2018 m. birželio 4 d. nutarimo teisėtumą, tačiau policijos įstaigos medžiagoje nesant asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo, teismui nebuvo pagrindo tirti liudytojo G. L. veiksmus ir atlikti jo veiksmų teisinį vertinimą, kuris yra policijos įstaigos kompetencijos dalykas. Be to, liudytojas G. L., kuris dėl šioje medžiagoje tiriamo įvyko yra galimas įtariamasis administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teisme negalėjo būti įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kadangi būtent dėl G. L. galimai neteisėtų veiksmų pareiškėja N. B. 2018 m. gegužės 22 d. skundu kreipėsi į policijos įstaigą.

2.2. Pasak apeliantų 2018 m. gruodžio 21 d. teismo nutartyje pareiškėjos N. B. procesinė padėtis yra nurodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tačiau N. B. buvo pareiškėja, kuri galbūt yra nekentėjusioji. Dėl šios klaidingai nurodytos N. B. procesinės padėties teismas galbūt apskritai klydo šią bylą įvardydamas kaip administracinio nusižengimo byla, kadangi jokiam asmeniui nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo užregistruoti administracinio nusižengimo bylą, o dėl šios priežasties nebuvo teisinio pagrindo kitus asmenis apklausti kaip liudytojus, kadangi policijos įstaiga nenustatė jokio administracinio nusižengimo įvykio ir jokių asmenų veiksmų nekvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso reglamentavimą, todėl teismas nebuvo kompetentingas tirti pareiškėjos N. B. 2018 m. gegužės 22 d. skundą, o juolab vertinti liudytojo G. L. ar kito asmens kaltės klausimą bei pasisakyti dėl vieno ar kito asmens galbūt neteisėto veiksmo teisinio kvalifikavimo. Kadangi administracinio nusižengimo bylos teisena policijos įstaigos nebuvo pradėta, todėl be pagrindo buvo suteiktas pažeidimo identifikacinis kodas ROIK, kuris galbūt klaidino teismą, kuris be pagrindo ir neteisingai užvedė administracinio nusižengimo bylą ir todėl visiškai nekvalifikuotai įvardijo proceso dalyvių teisines padėtis bei asmenis nepagrįstai apklausė kaip liudytojus nepradėtoje administracinio nusižengimo teisenos byloje. Teismas nustatė patį įvykį, teismas žinojo faktus, kad policijos įstaiga išskyrė ir tam tikrą medžiagos dalį perdavė tirti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Teismui buvo žinomas faktas, kad liudytojas G. L. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimu buvo nubaustas dėl tų pačių N. B. želdinių pašalinimo pagal Lietuvos Respublikos ANK 281 straipsnio 1 dalį ir G. L. skundas dėl šio nutarimo buvo atmestas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo administracinėje byloje Nr.II-343-588/2018 (teisminio proceso Nr.4- 06-3-01257-2018-9). Šioje apylinkės teismo nutartyje tos pačios pakopos teismas visiškai kitaip vertino G. L. veiksmus dėl tujų iškirtimo ir teismas taip pat pasisakė dėl DNSB (duomenys neskelbtini) 2017-11-07 valdybos posėdžio protokolo, kad šiame protokole nurodytas valdybos nutarimas nesuteikė G. L. teisės atlikti vienokius ar kitokius veiksmus, pažeidžiančius teisės aktuose nustatytą tvarką, t. y. neturint savivaldybės išduoto leidimo kirsti medžius. Susidarė teisinė situacija, kad tos pačios pakopos teismas beveik tuo pačiu laiku skirtingai pasisakė dėl to paties asmens G. L. veiksmų dėl to paties įvykio, kurio metu šis asmuo sunaikino svetimus želdinius ir tvorą.

2.3. Apeliantai pažymi, kad liudytojas G. L. administracinėje byloje Nr.II-236- 549/2018 nepripažino iškirtęs N. B. medžius, nurodydamas, kad tai padarė darbininkas, o administracinėje byloje Nr.II-343-588/2018 G. L. pripažino pats padaręs šiuos veiksmus, tačiau jis tvirtino tai padaręs teisėtai, nes taip daryti jį įpareigojo DNSB (duomenys neskelbtini) valdybos 2017 m. lapkričio 7 d. protokolo nutarimai. Pareiškėjos N. B. nuomone, teismas privalėjo spręsti liudytojo G. L. atsakomybės klausimą dėl melagingų parodymų davimo, kadangi to paties teismo skirtingose administracinėse bylose apie tą patį įvykį liudytojas G. L. paaiškino visiškai skirtingai. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas G. L. administracinėje byloje Nr.II-236-549/2018 paskutiniu akimirksniu visiškai netikėtai teismui pateikė DNSB (duomenys neskelbtini) valdybos 2018 m. balandžio 27 d. posėdžio nutarimus dėl jo įpareigojimo nukirsti ginčo medžius valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad paminėto DNSB (duomenys neskelbtini) valdybos 2018 m. balandžio 27 d. posėdžio nutarimų G. L. neteikė į administracinę bylą Nr.II-343-588/2018. Darytina išvada, kad paminėtas 2018 m. balandžio 27 d. valdybos posėdžio protokolas galbūt yra netikras arba G. L. teismui nėra atviras, nes turi ką nuo teismo slėpti. Esant duomenims, kad G. L. administracinėje byloje Nr.II-343-588/2018 galbūt yra kaltas dėl N. B. priklausančių tujų iškirtimo, nebuvo pagrindo teismo išvadai administracinėje byloje Nr.II-236-549/2018, kad G. L. veiksmuose nėra administracinio įvykio dėl galimo savavaldžiavimo dėl tų pačių tujų iškirtimo, juolab, kad pareiškėja G. L. kaltino ir dėl tvoros nugriovimo, tačiau policijos įstaiga ir teismas apskritai niekaip nevertino N. B. tvoros nugriovimo įvykio.

2.4. Skunde pažymima, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai administracinėje byloje Nr.II-343-588/2018 ir administracinėje byloje Nr.II-236-549/2018 visiškai skirtingai aiškino vieną ir tą patį Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. balandžio 16 d. rašytinį pranešimą, kurį administracinėje byloje Nr.II-236-549/2018 teismas vertino kaip atitinkamą rašytinį įrodymą, o galbūt net atitinkamu privalomu valiniu aktu, nes šio dokumento pagrindu teismas laikė, kad G. L. buvo įpareigotas atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. nugriauti tvorą su varteliais. Teismas nevertino, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą galbūt neteisėtus ir / ar savavališkai pastatytus statinius nugriauti galima atitinkama tvarka, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos nėra kompetentingos spręsti kiemo statinių griovimo klausinius, o juolab įpareigoti tai daryti kitus asmenis. Teismas taip pat nevertino faktinės aplinkybės, kad daugiabutis gyvenamasis namas yra valstybinės žemės sklype, kurio dalį nuosavybės teise valdo pareiškėja N. B. ir jos sūnus, todėl bet kokiems kitų asmenų veiksmams ir / ar veiklai šiame žemės sklype yra būtinas žemės savininkų sutikimas, nes DNSB (duomenys neskelbtini) jokių teisių į valstybinės žemės sklypą neturi, nes ši bendrija tik administruoja daugiabučio gyvenamojo namo savininkų statinį, esantį šiame žemės sklype.

2.5. Skunde teigiama, kad teismui taip pat buvo žinoma, kad Plungės apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-173-884/2019 (teisminio proceso Nr.2-10-3-00556-2018-3) ieškovė N. B. ginčija DNSB (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 7 d. valdybos posėdžio protokolinius nutarimus, kuriais buvo nuspręsta sunaikinti pareiškėjos N. B. tujas, kitus želdinius ir nugriauti tvorą su varteliais. Dėl šios aplinkybės teismo išvados, kad šie DNSB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio 2017 m. lapkričio 7 d. nutarimai galbūt yra teisėti, nepagrįstos ir šis vykstantis civilinis ginčas nepašalino G. L. atsakomybės dėl tujų nukirtimo ir tvoros su varteliais nugriovimo, kadangi priešingai – akivaizdu, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai visapusiškai neištyrė policijos įstaigos 2018 m. birželio 4 d. nutarimo teisėtumo, todėl teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.II-236-549/2018.

Šalies argumentai

2.6. Apeliantas nurodo, kad 2018 m. gruodžio 21 d. teismo nutartyje nėra išdėstytas valstybinis požiūris į valstybinę žemę, kurią administruoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat teismas netaikė ir neaiškino Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kuriame yra reglamentuotos žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų daiktų savininkų teisės ir pareigos, tačiau teismas teikė pirmenybę DNSB (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 7 d. protokole išdėstytiems padrikiems teiginiams, kuriuos galbūt teismas įvertino kaip teisės akto galią turintį dokumentą ir tuo pagrindu teismas visiškai nevertino žemės sklypo ir daiktų savininkų teisių, kurios buvo akivaizdžiai pažeistos, tačiau policijos įstaiga įvykio visiškai netyrė, o teismas atliko tyrimą, tačiau toks tyrimas nebuvo teismo kompetencijos dalykas, kadangi dėl pareiškėjos N. B. 2018 m. gegužės 22 d. skundo net nebuvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, o nepradėtoje administracinės bylos teisenoje apskritai nebuvo administracinio nusižengimo bylos, kadangi nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, todėl teismui tokioje nesuderintoje teisinėje situacijoje nebuvo jokio teisinio pagrindo nuspręsti G. L. atitinkamų neteisėtų veiksmų kvalifikacijos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytą tvarką.

2.7. Skunde teigiama, kad policijos tyrėjas nustatė teisės pažeidimą padariusį asmenį, tačiau niekaip teisiškai nekvalifikavo jo neteisėtų veiksmų bei nepagrįstai nurodė asmenų tarpusavio ginčą spręsti civilinio proceso tvarka, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai turėtų būti sprendžiamas šis ginčas civilinio proceso tvarka. Policijos tyrėjas net nesvarstė G. L. atsakomybės dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje, todėl teismui tirti įvykį ir vertinti G. L. kaip liudytojo atitinkamus veiksmus nebuvo jokio teisinio pagrindo.

2.8. Apeliantas nurodo, kad iš tyrimo medžiagos yra matyti, kad buvo nustatyti konkretūs asmens tyčiniai veiksmai, kuriais be teisinio pagrindo buvo sunaikintas svetimas turtas. Turto vertės pareigūnas netyrė ir nenustatė, nors pareiškėja savo pareiškime nurodė konkrečią jai padarytą materialinę žalą. Tyrėjas nenustatė, ar želdinių pašalinimui buvo reikalingas atitinkamas valstybės įgaliotų institucijų leidimas, todėl veiką padariusio asmens veiksmus nepagrįstai neįvardijo kaip savavališkus veiksmus ir dėl to priėmė neteisėtą nutarimą, kuris neužtikrino nukentėjusiojo asmens pažeistų teisių gynimo.

2.9. Skunde pažymima, kad žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas administracinio nusižengimo bylos teisenoje, tačiau tyrėjas be pagrindo pareiškėjai siūlė ginčą spręsti civilinio proceso tvarka, nors veiką padariusio asmens veiksmuose yra akivaizdūs savavaldžiavimo požymiai. Svetimą turtą sunaikinęs asmuo veikė be nustatyta tvarka gauto leidimo ir be pareiškėjos N. B. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo.

2.10. Pasak apelianto, DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkas G. L. nurodė, kad želdinius ir tvorą pašalino vykdydamas bendrijos 2017 m. lapkričio 7 d. valdybos posėdžio protokolą, tačiau tyrėjas neatliko šio protokolo teisinio įvertinimo. DNSB valdyba kaip juridinio asmens valdymo organas neturi kompetencijos duoti privalomuosius nurodymus kitiems asmenims atlikti tam tikrus neteisėtus veiksmus. Taip pat bendrijos valdyba nėra viešojo administravimo subjektas, kuris turėtų teisę išduoti vienokius ar kitokius leidimus ar sutikimus pašalinti želdinius ar demontuoti tvorą, kuri yra valstybinės žemės sklype. Šiuo atveju tyrėjas, spręsdamas asmens teisinės atsakomybės klausimą, privalėjo nustatyti, kokie konkrečiai leidimai buvo būtini dėl želdinių ir tvoros pašalinimo, nustatyti, ar tokie leidimai buvo gauti, tačiau šių tyrimo veiksmų tyrėjas neatliko, todėl jis neturėjo galimybės visapusiškai, objektyviai ir teisingai įvertinti G. L. atliktų veiksmų bei šiuos veiksmus atitinkamai teisiškai kvalifikuoti pagal administracinių nusižengimų teiseną arba baudžiamojo proceso nustatytą tvarką. Policijos tyrėjas privalėjo įsitikinti, kaip G. L. veiksmus dėl želdinių pašalinimo atitinkamai įvertins Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra ir tik po to priimti galutinį sprendimą dėl galimo asmens savavaldžiavimo ir / ar tyčinio svetimo turto sugadinimo. Dabar jau yra žinoma, kad liudytojas G. L. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimu buvo nubaustas dėl tų pačių N. B. želdinių pašalinimo pagal Lietuvos Respublikos ANK 281 straipsnio 1 dalį ir G. L. skundas dėl šio nutarimo buvo atmestas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo administracinėje byloje Nr.II-343-588/2018 (teisminio proceso Nr.4-06-3-01257-2018-9).

2.11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėja N. B. savo 2018 m. gegužės 22 d. pareiškime policijai nurodė jai padarytos žalos dydį, todėl tyrėjas privalėjo atitinkamai įvertinti žalos dydį ir kvalifikuotai nuspręsti, ar kalto asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymiai, o galbūt šio asmens veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar savavaldžiavimo dėl nukentėjusiajam asmeniui padarytos turtinės ir / ar neturtinės žalos. Tyrėjas nepagrįstai įvertino ir netinkamai nustatė, kad G. L., pašalindamas želdinius ir tvorą, veikė vykdydamas bendrijos 2017 m. lapkričio 7 d. valdybos protokolą, todėl jo veiksmuose nenustatyta tyčia. Kaip jau buvo minėta, bendrijos valdyba neturi kompetencijos priimti privalomuosius nurodymus kitiems asmenims atlikti tam tikrus neteisėtus veiksmus, todėl netinkamas bendrijos valdybos protokolas neįteisino G. L. neteisėtų veiksmų ir nepašalino šio asmens teisinės atsakomybės dėl savavaldžiavimo ir / ar tyčinio svetimo turto sunaikinimo.

2.12. Nepagrįsta policijos tyrėjo išvada, kurioje yra nurodyta, kad „yra matomas nesutarimas dėl turimo žemės sklypo disponavimo“, kadangi policijos tyrėjas neturi kompetencijos vertinti civilinius santykius tarp atskirų asmenų. Šiuo atveju nėra keliamas ginčas dėl disponavimo žemės sklypu teisės, tačiau nukentėjusiosios N. B. 2018 m. gegužės 22 d. pareiškime buvo keliamas klausimas dėl savavaldžiavimo ir / ar tyčinio svetimo turto sugadinimo, bet tyrėjas padarė išvadą, kad tyrimo metu nebuvo gauta įrodymų, patvirtinančių asmens tyčią, tikslą bei motyvą savavališkai išpjauti želdinius ir nugriauti tvorą. Tyrėjas pats privalėjo surinkti įrodymus, todėl tyrėjo išvada, kad nebuvo gauta įrodymų, yra negalima, nes būtent policijos įstaigos kompetencija yra ištirti kiekvieną asmens pareiškimą ir surinkti duomenis apie pareiškime nurodytas faktines aplinkybes. Šiuo atveju tyrėjas nesidomėjo faktais, ar buvo padaryta žala gamtai, ar buvo padaryta žala pareiškėjai N. B., tyrėjas nieko nesprendė dėl savavališko tvoros pašalinimo.

2.13. Apeliantas nurodo, kad policijos tyrėjas, vykdydamas jam pavestas pareigas, privalo surinkti visus duomenis apie asmens pareiškime išdėstytus įvykius, tyrėjas privalo būti aktyvus asmens pareiškimo tyrimo procese, tačiau policijos tyrėjas neturi teisės savo teisėmis priimti procesinius sprendimus naudotis formaliai. Tyrėjas priėmė 2018 m. birželio 4 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir daugiau nutarimų nepriėmė. Tyrėjo tiesioginis vadovas K. B. 2018 m. birželio 7 d. raštu Nr.30-S-14966(4.1) tyrimo medžiagą perdavė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūrai, tačiau šiame rašte nenurodė jokio teisinio pagrindo dėl tyrimo medžiagos perdavimo kitai institucijai. Taip pat pažymėtina, kad Veiklos skyriaus viršininkas K. B. minėtame 2018 m. birželio 7 d. rašte neteisingai nurodė, kad 2018 m. birželio 4 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nes tokia teisena net nebuvo pradėta. Tyrėjo 2018 m. birželio 4 d. nutarime visiškai nenurodyta nutarimo apskundimo tvarka, nes nėra nurodyta, kam nutarimas gali būti apskųstas ir kokia tvarka. Nutarime taip pat nėra užpildyta privaloma nutarimo grafa „Informacija, apie nutarimo įteikimą“. Visi paminėti procesinio sprendimo trūkumai akivaizdžiai įrodo, kad tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neobjektyviai ir ne iki galo.

2.14. Skunde pažymima, kad tyrėjas dėl želdinių pašalinimo kažkokį subjektyvų vertinimą atliko, tačiau dėl metalinės tvoros nugriovimo policijos pareigūnas neatliko jokių tyrimo veiksmų ir / ar teisinio įvertinimo, todėl 2018 m. birželio 4 d. nutarimas taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šios faktinės aplinkybės. Būtent tik pradėjus administracinio nusižengimo bylos teiseną arba pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo ir / ar dėl svetimo turto tyčinio sugadinimo buvo įmanoma atskleisti pareiškėjos N. B. 2018 m. gegužės 22 d. pareiškime nurodytų įvykių esmę ir tinkamai atlikti šių įvykių teisinį įvertinimą. Pažymėtina, kad nepradėjus administracinio nusižengimo bylos teisenos ar ikiteisminio tyrimo tyrėjui nebuvo jokių prielaidų ar tikimybių tinkamai nustatyti įvykių faktines aplinkybes ir tinkamai teisiškai kvalifikuoti galbūt kalto asmens veiksmus dėl savavališko želdinių ir metalinės tvoros pašalinimo. Nepradėjus administracinio nusižengimo bylos teisenos teismui nebuvo teisinio pagrindo atlikti įvykio tyrimą ir nuspręsti dėl liudytojo G. L. veiksmų atitinkamo kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytą tvarką. Policijos tyrėjo 2018 m. birželio 4 d. nutarimas neatitiko Lietuvos Respublikos ANK 619 straipsnio reglamentavimo, kadangi ši teisės norma nenumato policijos pareigūno teisės priimti nutarimą atsisakyti pradėti administracinės nusižengimo bylos teiseną.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja prašo N. B. skundą atmesti, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą išsamiai ir visapusiškai, įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Atsiliepime pažymima, kad iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. lapkričio 7 d. vyko namo (duomenys neskelbtini) bendrijos posėdis, kurio metu buvo nutarta atlaisvinti bendrijai priklausančią žemės valdą nuo pašalinių įrenginių ir sutvarkyti želdinius, kad jie netrukdytų atlikti remonto darbus, negadintų namo sienų, tvoros, įvažiavimo į garažą apsauginės sienelės. 2018 m. gegužės 16 d. želdiniai buvo pašalinti bei nuardyta metalinė tvora. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, bendrijos pirmininkas atsako už pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą, tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Organizuoti ir vykdyti sklypo tvarkymo darbus, t. y. nugriauti tvoras ir tvarkyti želdinius, G. L. įpareigojo bendrijos (duomenys neskelbtini) valdyba 2017 m. lapkričio 7 d. posėdžio protokolu, todėl G. L. minėtus medžius išpjovė ne savavališkai, o įpareigotas bendrijos valdybos sprendimo ir vadovaudamasis įstatymu. Taip pat atsiliepime pažymima, kad 2019 m. sausio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2- 63-458/2019), panaikinta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena dėl saugotinų želdinių išpjovimo pagal Lietuvos Respublikos ANK 281 straipsnio 1 dalį G. L. nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ir pasisako dėl skunde išdėstytų argumentų. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko policijos įstaigos 2018 m. birželio 4 d. nutarimo teisėtumo kontrolę, nagrinėdamas skundą teismas peržengė pareiškėjos N. B. skundo institucijos nutarimo ribas. Pasak apeliantų, policijos įstaiga net nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos, tačiau apylinkės teismas, neturėdamas teisės ir kompetencijos vykdyti administracinio nusižengimo bylos tyrimo procesą dėl asmens atliko policijos įstaigos funkciją, t. y. policijos įstaigos įvykio tyrimo medžiagoje pagal pareiškėjos N. B. 2018 m. gegužės 22 d. skundą įvertino viso įvykio aplinkybes, apklausė asmenis kaip liudytojus, atliko tam tikrą įrodymų vertinimą ir nepagrįstai bei nekvalifikuotai nustatė, kad liudytojo G. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje, sudėties.

6. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

7. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, susipažinęs su gautu N. B. ir jos atstovo skundu ir administracinio nusižengimo bylos tyrimo medžiaga, apklausęs pareiškėją ir tyrimo medžiagoje nurodytus asmenis nustatė, kad G. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje, sudėties, todėl 2018 m. birželio 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal N. B. pareiškimą atsisakyta teisėtai ir pagrįstai, o naikinti teismo nutartį nėra jokio pagrindo.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Traukiant asmenį atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nustatyti nusižengimo sudėties požymių visumą (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas). Kad kaltininko elgesys būtų laikomas savavaldžiavimu, būtinos visos įstatymų leidėjo ANK 518 straipsnyje numatytos sąlygos. Tirdamas pareiškėjos N. B. pareiškimą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato tyrėjas apklausė G. L. ir surašė jo paaiškinimą dėl N. B. pareiškime nurodytų aplinkybių (11 medžiagos lapas). G. L. paaiškino, kad jis yra bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas, 2017 m. lapkričio 7 d. vyko namo bendrijos posėdis, kuriame dalyvavo valdybos nariai E. K., E. V. ir A. P.. Šio posėdžio metu buvo nutarta atlaisvinti bendrijai priklausančią žemės valdą nuo pašalinių įrenginių ir tujų bei vijoklinių augalų, o jis, kaip bendrijos pirmininkas, buvo valdybos įpareigotas organizuoti minėtų darbų atlikimą. G. L. pateikė savo paaiškinimą patvirtinantį protokolą (10 medžiagos lapas). Esant tokioms aplinkybėms tyrėjas nusprendė, kad nėra įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti nusižengimo subjektyviuosius požymius (kaltę, motyvą, tikslą) ir nesant administracinio nusižengimo įvykio, vadovaudamasis ANK 518 straipsnio 1 dalimi, administracinio bylos teisenos nepradėjo (5–6 medžiagos lapas). Skunde ne kartą akcentuojama, kad tyrėjas nieko nesprendė dėl savavališko tvoros pašalinimo, tačiau pažymėtina, kad ir želdinių pašalinimo, ir tvoros nukėlimo klausimas buvo tiriamas kartu, dėl tvoros pasisakyta ir G. L. paaiškinime, ir 2018 m. birželio 4 d. VPK Palangos miesto policijos komisariato tyrėjo priimtame nutarime, ir apskųstoje teismo nutartyje, todėl atskirai išskirti šiuos du objektus, sprendžiant klausimą, ar pradėti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 518 straipsnį, nebuvo jokio pagrindo.

9. Nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas skundą peržengė skundo ribas, nebuvo kompetentingas tirti pareiškėjos N. B. 2018 m. gegužės 22 d. skundą, o juolab vertinti liudytojo G. L. ar kito asmens kaltės klausimą bei pasisakyti dėl vieno ar kito asmens galbūt neteisėto veiksmo teisinio kvalifikavimo. Pažymėtina, kad teismas G. L. kaltės klausimo nesprendė, o tik pasisakė dėl nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagrįstumo ir teisėtumo. ANK 591 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, konstatavo šią aplinkybę ir skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą. Administracinėje teisenoje yra numatyta teisė teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl tiek nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, tiek skundus dėl šiose bylose priimtų sprendimų, teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Teismas tai ir padarė. Kaip matyti iš bylos medžiagos dėl 2018 m. birželio 4 d. nutarimo pareiškėja ir jos atstovas teismui pateiktame skunde nurodė, kad tyrėjas, nustatęs pažeidimą padariusį asmenį, teisiškai nekvalifikavo jo neteisėtų veiksmų, netyrė ir nenustatė padarytos materialinės žalos, nesiaiškino, ar buvo reikalingas valstybės įgaliotų institucijų leidimas, neatliko 2017 m. lapkričio 7 d. bendrijos valdybos posėdžio protokolo teisinio įvertinimo, nesiaiškino bendrijos valdybos kompetencijos ir kt. Kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, nagrinėjančiam skundą teismui buvo būtina atsakyti į esminius skundo argumentus, kurie šiuo atveju buvo susiję su administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo pagrįstumo vertinimu. Siekdamas atsakyti į skundo argumentus apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, apklausė liudytojus, tiesiogiai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl G. L. veiksmų vertino pagal ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo kontekstą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize. Skundo teiginys, kad teismas neturėjo teisės apklausti asmenų kaip liudytojų, yra nepagrįstas, nes jokia teisės norma nedraudžia teismui ištirti į bylą pateiktus duomenis ir pašalinti kylančius prieštaravimus. Siekiant išsiaiškinti, ar G. L. veiksmai buvo savavališki, buvo apklausti bendrijos valdybos nariai – E. K., E. V., A. P., dėl šių liudytojų apklausos ar kitų duomenų ištyrimo pareiškėjos N. B. teisės nebuvo pažeistos.

10. Apeliantai skunde nurodo, kad 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje pareiškėjos N. B. procesinė padėtis yra nurodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tačiau N. B. buvo pareiškėja, kuri galbūt yra nekentėjusioji. Pasak apelianto, dėl šios klaidingai nurodytos N. B. procesinės padėties teismas galbūt apskritai klydo registruodamas šią bylą ir neteisingai ją užvesdamas. Iš apskųstos nutarties matyti, kad įžanginėje nutarties dalyje N. B. įvardyta kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau visame nutarties tekste ji įvardijama kaip pareiškėja, informacinėje pažymoje (b. l. 64–68) ji teisingai vadinama skundą padavusiu asmeniu, todėl įžanginėje nutarties dalyje padaryta klaida vertintina kaip rašymo pasirikimas, kuris nepadarė jokios įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Bylos registracija ar numeris taipogi negali turėti jokios įtakos procesinio sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl plačiau tuo klausimu nepasisakoma.

11. Skunde daug dėmesio skiriama DNSB (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 7 d. valdybos posėdžio protokolui, teigiama, kad šiame protokole nurodytas valdybos nutarimas nesuteikė G. L. teisės neturint savivaldybės išduoto leidimo kirsti medžius. Pasak apelianto, susidarė teisinė situacija, kad tos pačios pakopos teismas beveik tuo pačiu laiku administracinėje byloje Nr. II-236- 549/2018 ir byloje, kurioje paduotas šis skundas, skirtingai pasisakė dėl to paties asmens G. L. veiksmų dėl to paties įvykio, kurio metu šis asmuo sunaikino svetimus želdinius ir tvorą. 2017 m. lapkričio 7 d. valdybos posėdžio nutarimas ginčijamas civilinio proceso tvarka. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-173-884/2019 pagal ieškovės N. B. ieškinį dėl Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 7 d. valdybos posėdžio sprendimų panaikinimo. Byla neišnagrinėta, procesinis sprendimas nepriimtas. Nepaisant to, kokį sprendimą priimtų šią bylą nagrinėjantis teismas, G. L. veiksmų dėl vartelių ir želdinių pašalinimo nebūtų galima vertinti kaip savavaldžiavimo, kadangi neginčijamai nustatyta, kad nutarimai pašalinti želdinius ir vartelius buvo priimti, valdybos pirmininkas buvo įsitikinęs, kad šie nutarimai yra teisėti, todėl įžvelgti jo veiksmuose nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, kuris padaromas tyčia, nebūtų jokio pagrindo. Paminėtina ir tai, kad jau padavus skundą 2019 m. sausio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimu (byla Nr. AN2- 63-458/2019), panaikinta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena dėl saugotinų želdinių išpjovimo pagal Lietuvos Respublikos ANK 281 straipsnio 1 dalį G. L. nutraukta. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo nagrinėti ir vertinti skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su paminėtomis bylomis, ir įrodymų šiose bylose vertinimu.

12. Skunde teigiama, kad teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad daugiabutis gyvenamasis namas yra valstybinės žemės sklype, jo dalį nuosavybės teise valdo pareiškėja N. B. ir jos sūnus, todėl bet kokiems kitų asmenų veiksmams ir / ar veiklai šiame žemės sklype yra būtinas žemės savininkų sutikimas, nes DNSB (duomenys neskelbtini) jokių teisių į valstybinės žemės sklypą neturi, nes tik administruoja daugiabučio gyvenamojo namo savininkų statinį, esantį šiame žemės sklype. Tačiau skunde, kurį nagrinėjo apylinkės teismas (b. l. 4–7) tokie argumentai net nebuvo nurodyti. Vertindamas priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus teismas neprivalėjo nagrinėti su skundu tiesiogiai nesusijusių aplinkybių, todėl visiškai nepagrįsti ir atmestini skundo argumentai, kad „...teismas nepademonstravo valstybinio požiūrio į valstybinę žemę, kurią administruoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat netaikė ir neaiškino Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kuriame yra reglamentuotos žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų daiktų savininkų teisės ir pareigos, tačiau teismas teikė pirmenybę DNSB (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 7 d. protokole išdėstytiems padrikiems teiginiams, kuriuos galimai teismas įvertino kaip teisės akto galią turinčiu dokumentu ir tuo pagrindu teismas visiškai nevertino žemės sklypo ir daiktų savininkų teisių, kurios buvo akivaizdžiai pažeistos...“.

13. Teismas nevertino 2017 m. lapkričio 7 d. protokolo, kaip teisės akto galią turinčio dokumento, bet sprendė klausimą, ar pagrįstas 2018 m. birželio 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos pagal pareiškėjos N. B. 2018 m. gegužės 22 d. pareiškimą dėl savavališkai nupjautų tujų, demontuotos tvorelės prie (duomenys neskelbtini), nesant administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo – įvykio. Teismas konstatavo, kad remiantis aptartais valdybos protokolų nutarimais tiek tvorą su varteliais, tiek želdinius bendrijos pirmininkas buvo įpareigotas pašalinti, todėl ir atliko minėtus veiksmus. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje aiškiai suformuluota nuostata, kad savavaldžiavimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl išnagrinėjęs skundą ir nenustatęs tyčios savavaldžiauti, teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad nutarime buvo tinkamai įvertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su galbūt padarytu ANK 518 straipsnyje numatytu nusižengimu, bei tai, jog patikrinus minėtas aplinkybes nebuvo nustatyta, kad buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

14. Skunde teigiama, kad tyrėjas nepagrįstai nurodė asmenų tarpusavio ginčą spręsti civilinio proceso tvarka, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai turėtų būti sprendžiamas šis ginčas civilinio proceso tvarka. Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pašalinant tvorą ar želdinius N. B. galėjo būti padaryta žalos. Asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, teisės yra ginamos civilinio proceso tvarka. Tai ir buvo nurodyta nutarime nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Kaip konkrečiai turėtų būti sprendžiamas ginčas civilinio proceso tvarka, pareiškėją galėtų pakonsultuoti jos pasirinktas arba Valstybės garantuotos teisinės pagalbos paskirtas advokatas.

15. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindų, dėl kurių reikėtų naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. P. 2018 m. birželio 4 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos nepakeistus.

Apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė