Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. atstovo advokato M. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams Tauragės rajono savivaldybei ir savivaldybės biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) progimnazijai dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti 2016-12-21 Tauragės rajono savivaldybės tarybos (toliau – savivaldybės taryba) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad Tauragės rajono savivaldybė neteisėtai atsisakė ieškovę priimti į savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) progimnazijos (toliau – progimnazija) direktorės pareigas, įpareigoti savivaldybės tarybą ir progimnaziją priimti ieškovę į (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės pareigas; iš Tauragės rajono savivaldybės ieškovės V. P. naudai už laiką nuo atsisakymo priimti į darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisti minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, iš savivaldybės tarybos ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė nuo 2008-08-28 iki 2015-11-19 dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje direktore. Teigia, kad 2015-12-19 Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės pareigų, nors iki tol jokių priekaištų dėl vadovavimo gimnazijai ji nebuvo sulaukusi. Vadovaujantis Tauragės rajono savivaldybės mero 2015-10-02 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sudarytos komisijos 2015-10-22 išvadą Tauragės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą taikyti ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą ir atleido ją iš darbo. Nurodė, jog nors ieškovė nesutiko su atleidimu iš darbo ir jo priežastimis, tačiau dėl asmeninių priežasčių į teismą nesikreipė.Ieškovė taip pat nurodė, kad 2016-11-24 laimėjo konkursą (duomenys neskelbtini) progimnazijos vadovo pareigoms užimti. Ieškovei laimėjus konkursą, savivaldybės taryba pateikė paklausimą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK) dėl galimybių ieškovei eiti (duomenys neskelbtini) progimnazijos vadovo pareigas laimėjus konkursą. VTEK pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad dėl ankstesnio atleidimo iš darbo priežasčių ieškovė negali būti skiriama į pareigas valstybinėje tarnyboje trejus metus nuo atleidimo. Atsižvelgdama į VTEK išvadą, 2016-12-21 Tauragės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė neskirti ieškovės į Tauragės Tarailių progimnazijos direktoriaus pareigas. Ieškovė mano, kad savivaldybės tarybos atsisakymas ją priimti į progimnazijos direktoriaus pareigas yra neteisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-03-27 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2016-11-24 laimėjo konkursą (duomenys neskelbtini) progimnazijos vadovo pareigoms užimti, tačiau su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes 2016-12-21 Tauragės rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė neskirti ieškovės į (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus pareigas laimėjus konkursą. Šis atsisakymas buvo susijęs su tuo, kad ieškovė 2008-05-28 buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktore, tačiau pagal Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2015-11-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleista iš darbo remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( toliau DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 234 straipsniu, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 235 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 11 punktu, 238, 240 ir 241 straipsniais, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į Tauragės rajono savivaldybės mero 2015-10-02 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2015-10-22 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir į Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorės V. P. 2015-11-16 pasiaiškinimą Nr. (duomenys neskelbtini).Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė nebuvo priimta į darbą laimėjusi konkursą remiantis tuo, kad po jos atleidimo iš darbo 2015-11-19 nepraėjo treji metai. Nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – VPIDVTĮ) 15 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog šio straipsnio trečias sakinys reguliuoja asmens, jau atleisto iš darbo už šio įstatymo pažeidimus, padėtį, o pirmieji du sakiniai numato asmens, dar dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį bei sąlygas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą. Įstatymo leidėjas pirmuoju atveju išskiria valstybės tarnautojų padėtį, tai yra kada dar jie dirba valstybės tarnyboje, ir nustato skirtingas jų skatinimo sąlygas ir terminus atitinkamai įvertinęs jų šio įstatymo pažeidimo šiurkštumą, o tai reiškia, kad šiuo atveju, kai asmuo, dirbdamas valstybinėje tarnyboje, padaro ne šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, tai jis negali būti skatinamas vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, o jeigu šiurkštų, tai trejus metus negali būti priimamas, skiriamas ar renkamas į aukštesnes pareigas. Antruoju atveju šio straipsnio trečiasis sakinys numato asmens, jau nedirbančio valstybinėje tarnyboje, tai yra jau atleisto iš darbo valstybinėje tarnyboje, padėtį. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo atleistas iš darbo valstybinėje tarnyboje už šiurkštų ar nešiurkštų šio įstatymo reikalavimų pažeidimą, jis negali būti trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos priimamas, skiriamas ar renkamas į pareigas valstybinėje tarnyboje. Dėl šių priežasčių teismas laikė, kad įstatymo leidėjas nustatė dvi skirtingas sąlygas asmenims, tai yra tiems, kurie dar dirba, ir tiems, kurie jau yra atleisti ir nedirba valstybinėje tarnyboje, todėl negalima laikyti, kad šios nuostatos pats taikymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintai nuostatai – laisvai pasirinkti darbą, todėl nėra teisinio pagrindo teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl šios teisinės nuostatos taikymo ir atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nurodė, kad savivaldybės taryba po konkurso, vadovaudamasi Lietuvos respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 1 d., pagrįstai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT) dėl duomenų apie V. P. pateikimo. Taip pat laikė, kad savivaldybės taryba nieko nepažeidė 2016-12-08 su raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipdamasi į VTEK dėl išaiškinimo apie ieškovės priėmimą į darbą laimėjus konkursą, jeigu ji buvo atleista iš darbo už darbo drausmės pažeidimus, iš kurių vienas pažeidimas yra susijęs su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) reikalavimų pažeidimu.Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tai, jog savivaldybės taryba žinojo apie ieškovės ankstesnio atleidimo iš darbo priežastis ir ne prieš, bet po konkurso pasibaigimo kreipėsi į STT dėl duomenų apie ieškovę pateikimo, nepažeidžia Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tai neturi reikšmės priimto sprendimo dėl ieškovės nepaskyrimo dirbti laimėjus konkursą pagrįstumui. Išanalizavęs esamą padėtį bei įvertinęs įstatymų reikalavimus, teismas darė išvadą, kad savivaldybės taryba pagrįstai priėmė sprendimą nepriimti ieškovės į darbą, laimėjus konkursą, nes tai yra jos teisė ir ji vadovavosi atitinkamais įstatymais ir jų nepažeidė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovės V. P. atstovas advokatas M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-03-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovės V. P. ieškinį. Taip pat prašo priteisti iš savivaldybės tarybos ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ginčo byla yra susijusi išimtinai su teisės aiškinimu ir minimaliu faktinių aplinkybių vertinimu, todėl siekiant teisingai išspręsti ginčą privalėjo būti taikomi šie teisės aiškinimo metodai: sisteminis teisės aiškinimo metodas; bendrųjų teisės principų metodas; loginis teisės aiškinimo metodas. Teigia, jog išvardytų teisės aiškinimo metodų kontekste VPIDVTĮ 15 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos pagrindu teismas ginčą sprendė formaliai ir dėl to neteisingai.Pažymi, kad, kaip matyti iš sprendimo atleisti ieškovę iš darbo, tik vienas pažeidimas yra susijęs su VPIDVTĮ nuostatomis. Taigi atleidimo iš darbo priežastis buvo ne įstatymo pažeidimas, o ir kitos su tuo nesusijusios priežastys. Kitaip tariant, ieškovės situacija ir VPIDVTĮ 15 str. 1 d. teisės norma turėjo būti įvertinta protingumo ir proporcingumo principų kontekste. VPIDVTĮ 15 str. 1 d. ribojimas dirbti trejus metus po atleidimo iš darbo negali būti vienodai taikomas asmenims, atleistiems tik už tiesioginius Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, ir asmenims, kurių atleidimą iš darbo tik iš dalies (kartu su kitais pažeidimais) lėmė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas. Teigia, kad ieškovė iš darbo buvo atleista ne už šiurkštų VPIDVTĮ pažeidimą, o už darbo drausmės pažeidimų (įskaitant pažeidimus, nesusijusius su VPIDVTĮ pažeidimais) visumą, nes 2015 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kad ieškovės darbo drausmės pažeidimai kiekvienas atskirai gali būti laikomi šiurkščiais. Tik jų visuma lėmė traktavimą, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą Darbo kodekso (235 str. 2 d. 11 p.), tačiau ne VPIDVTĮ prasme. Daro išvadą, jog negalima teigti, kad ieškovė iš darbo ankstesnėje darbovietėje buvo atleista už VPIDVTĮ pažeidimą, o ne bendrų darbo pareigų nevykdymo visumą. Teigia, kad ši svarbi aplinkybė teismo nebuvo realiai įvertinta.Apeliantė nurodė, kad dalyvaudama konkurse (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus pareigoms užimti, ieškovė nurodė, kad buvo atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Nepaisant to, jai buvo leista dalyvauti konkurse. Teigia, kad tokie faktiniai savivaldybės tarybos ir konkurso komisijos veiksmai parodo, kad konkurso organizatorius vertindamas ieškovės galimybes dalyvauti konkurse laikė, jog jai taikomas VPIDVTĮ 15 str. 1 d. numatytas vienerių, o ne trejų metų ribojimas eiti pareigas valstybės tarnyboje. Atkreipia dėmesį, jog priimdama sprendimą neskirti ieškovės į konkursu laimėtas pareigas savivaldybės taryba atliko procedūras pagal tą Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) redakciją, kuri konkursui dėl Tarailių progimnazijos direktoriaus pareigų užėmimo negalėjo būti taikoma, nes iki 2016-12-03 galiojusi procedūra nenumatė Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytos informacijos apie konkursą laimėjusį asmenį gavimo, kaip privalomos sąlygos darbo sutarčiai su tokiu asmeniu sudaryti. Atvirkščiai, vertinant Aprašo, galiojusio iki 2016-12-03, redakciją matyti, jog ieškovė būtų atitikusi visas sąlygas, kad darbo sutartis su ja būtų sudaryta. Pažymėtina, kad Aprašo 45 punkto teisės norma suformuluota imperatyviai: „Darbo sutartis su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma ir jis priimamas į pareigas per 30 kalendorinių dienų po to, kai <...>.“ Teigia, kad konkursą laimėjęs asmuo, atitinkantis konkurso sąlygas, privalo būti priimtas į laimėtas pareigas, kadangi tai visiškai atitinka viešo konkurso esmę bei tikslus. Daro išvadą, kad savivaldybės taryba ieškovės atveju vadovavosi dar negaliojančiu teisės aktu, kas lemia, jog buvo priimtas neteisėtas sprendimas.Pastebi ir tą aplinkybę, kad netgi tuo atveju, jeigu konkursui dėl (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus pareigų užėmimo būtų taikytina nuo 2016 m. gruodžio 3 d. įsigaliojusi Aprašo redakcija, su kuo ieškovė dėl anksčiau išdėstytų argumentų kategoriškai nesutinka, tai nepaneigtų fakto, jog savivaldybės taryba, atsisakydama priimti ieškovę į po konkurso laimėjimo turėtas užimti pareigas, veikė neteisėtai. Tokią išvadą pagrindžia tiek nagrinėjamam ginčui aktualus teisinis reglamentavimas (Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 bei 12 dalys), tiek byloje esantys įrodymai (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. gruodžio 7 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie V. P. pateikimo).Nurodo, kad patikrinusi ieškovės paskyrimui į Tarailių progimnazijos direktoriaus pareigas reikšmingą informaciją, STT konstatavo, jog, 2016 m. lapkričio 28 d. duomenimis, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Administracinių teisės pažeidimų registre, Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre, Vidaus reikalų pareigūnų registre, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėse sistemose informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, apie ieškovę V. P. nėra. Tame pačiame STT atsakyme aiškiai nurodyta ir tai, kad Valstybės tarnybos departamentas ir kitos institucijos, įskaitant VTEK, informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, apie ieškovę nepateikė. Sprendžiant iš STT atsakymo turinio, yra akivaizdu, jog pati VTEK Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 5 d. išvadoje nurodytų ieškovės VPIDVTĮ pažeidimų Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies taikymo sričiai nepriskyrė arba laikė juos mažareikšmiais, atsitiktiniais faktais, negalinčiais būti pagrindu priimant sprendimą neskirti ieškovės į (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus pareigas (Prevencijos įstatymo 9 straipsnio 12 dalis).Ieškovė taip pat laikosi pozicijos, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad bendrosios kompetencijos teismas negali sistemiškai aiškindamas VPIDVTĮ 15 str. 1 d. teisės normą apginti ieškovės intereso, būtų tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl VPIDVTĮ 15 str. 1 d. atitikties Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą. Tokiu atveju ieškovė palaikytų savo argumentus, išdėstytus ieškinyje. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Tauragės rajono savivaldybė prašo ieškovės V. P. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) iš esmės pritarė tarnybinio patikrinimo dėl V. P. veiksmų 2015-12-19 išvadai joje nurodytais motyvais ir pati naujo tyrimo dėl jos elgesio atitikties įstatymo nuostatoms nusprendė nepradėti. Be to, atsakyme VTEK pabrėžė, kad ieškovė laikoma pažeidusia ne tik Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 str. 1 d., bet ir 2 d. nuostatas. Todėl yra atmestini ieškovės teiginiai, esą šis jos padarytas pažeidimas yra menkavertis ir nėra teisiškai reikšmingas VPIDVTĮ 15 str. 1 d. prasme.Atsakovė pažymėjo, kad teismas nevertino ir negalėjo vertinti ieškovės teiginių, jog ieškovė turėjo įgalioti kitą asmenį priimti sprendimus, susijusius su jos sesers darbo santykiais, nors patys sprendimai dėl jos sesers būtų buvę lygiai tokie patys, kadangi tai nėra šio ginčo dalykas. Atitinkamai šie paaiškinimai neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje, kadangi jie nebuvo analizuojami. Atsakovas į juos neatsikirtinėjo ir neteikė savo pozicijos. Visgi pažymėtina, kad jeigu ieškovė būtų laikiusis įstatymo reikalavimų ir sprendimą dėl priedo mokėjimo priimti būtų realiai patikėjusi kitam asmeniui, tikrai nebūtų galima teigti, jog tokiu atveju šis priedas būtų mokamas.Teigia, kad atsižvelgiant į VPIDVTĮ pagrindinį tikslą – užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, ir LVAT formuojamą praktiką, ieškovės padarytas pažeidimas yra laikomas netoleruotinu ir prieštaraujančiu viešųjų interesų viršenybės principo taikymui. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog ji buvo atleista už šio pažeidimo padarymą, jai turi būti taikomas VPIDVTĮ 15 str. 1 d. numatytas draudimas 3 metus eiti pareigas valstybinėje tarnyboje. Tai, kad VPIDVTĮ pažeidimas buvo svarbus ir rimtas, patvirtina ir VTEK sprendimas pritarti atsakovės savivaldybės tarybos įvertinimui dėl padaryto pažeidimo ir vėlesnis raštas, jog ieškovė 3 metus negali būti skiriama į pareigas valstybės tarnyboje.Atkreipia dėmesį, kad įstatyme numatytas draudimas 3 metus būti priimamiems, skiriamiems ar renkamiems į pareigas valstybinėje tarnyboje negali būti vienodai taikomas ir asmenims, kurie yra atleisti tik už minimo įstatymo pažeidimus, ir tiems, kurie buvo atleisti ir už kitus pažeidimus, prieštarauja pačios ieškovės minimam loginiam teisės aiškinimo metodui. Teigia, kad tokiu atveju būtų sukurta situacija, kuomet asmeniui būtų palankiau pažeisti kuo daugiau skirtingų jo pareigas reguliuojančių įstatymų nuostatų, o ne vieną, kadangi tokiu būdu jis galėtų išvengti numatyto ribojimo taikymo. Mano, kad turėtų būti vadovaujamasi priešinga logika ir kitų teisės aktų pažeidimai kaip tik turėtų būti vertinami kaip papildoma aplinkybė, pagrindžianti ribojimą asmeniui atitinkamą laikotarpį užimti tam tikras pareigas.Atsakovė teigia, kad VPIDVTĮ 15 str. 1 d. norma yra aiški ir gali būti suprantama tik taip, kad įstatymas nereikalauja, jog asmuo būtų atleistas išimtinai už šiurkštų įstatymo pažeidimą, kad būtų ribojama jo galimybė 3 metus nuo atleidimo iš pareigų dienos būti priimtam, skiriamam ar renkamam į pareigas valstybinėje tarnyboje. Nurodo, jog bet koks VPIDVTĮ pažeidimas, lėmęs asmens atleidimą, yra pakankamas šiam ribojimui taikyti.Atleidimas iš darbo jau savaime yra laikomas griežta priemone, taikoma tik išskirtiniais atvejais, todėl jeigu asmuo yra atleidžiamas už VPIDVTĮ pažeidimus, laikytina, kad jo padaryti pažeidimai buvo pakankamai sunkūs ir lėmė tai, kad šis asmuo laikomas nebetinkamu toliau eiti pareigas valstybinėje tarnyboje. Remiantis tiek loginiu, tiek teleologiniu principais darytina išvada, kad tokiam asmeniui turi būti taikoma griežtesnė sankcija, kuri nepriklauso nuo to, ar asmuo padarė šiukštų pažeidimą. Teismas šią normą taikė tinkamai, nepažeisdamas sistemiškumo, logiškumo bei kitų bendrųjų teisės principų. Atsakovė pažymi, jog nei šiame, nei jokiuose kituose teisės aktuose nėra nurodyta, kad asmeniui, pažeidusiam Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ar kitų įstatymų reikalavimus, turi būti uždrausta dalyvauti konkurse. Aprašo 10 punktas nustato atvejus, kuomet kandidatui neleidžiama dalyvauti konkurse: konkurse negali dalyvauti tik tie asmenys, kurie nepateikia visų Aprašo 9 punkte nurodytų privalomų dokumentų, ar sutikrinant nustatoma, kad pateikti dokumentų originalai neatitinka dokumentų kopijų.Atsakovė taip pat nurodė, kad imperatyvus reikalavimas kreiptis į STT dėl informacijos pateikimo kyla ne iš šio Aprašo, o iš Korupcijos prevencijos įstatymo, todėl atsakovė privalėjo jį įgyvendinti.Atsakovė, pasisakydama dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei pabrėžia, kad prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Atsakovė Tauragės rajono savivaldybė kartu su atsiliepimu pateikė ir prašo pridėti prie bylos 2 naujus įrodymus: 2015-06-22 STT raštą savivaldybėms „Dėl pareigybių sąrašo sudarymo“ ir 2015-07-27 Tauragės rajono savivaldybės administracijos atsakymą „Dėl informacijos apie pareigybių sąrašo sudarymo“. Nurodo, jog šie dokumentai papildomai patvirtina, jog asmuo, pretenduojantis užimti progimnazijos direktoriaus pareigas, privalo būti patikrintas STT. Nebuvo pateikusi šių įrodymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi manė, jog bylai tinkamai išnagrinėti pakanka kitų į bylą pateiktų įrodymų. Susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, mano, jog siekiant pašalinti bet kokias galimas teismo abejones, šie įrodymai turi būti pridėti prie bylos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai išnagrinėti bylą, atsižvelgdama į tai, kad teismo atsisakymas priimti vėliau pateikiamą, bet galintį turėti bylai įrodomosios reikšmės įrodymą yra nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013), sprendžia, kad yra pagrindas pridėti prie bylos atsakovės Tauragės rajono savivaldybės pateiktus naujus įrodymus ir vadovautis šiais įrodymais nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (CPK 197–200 straipsniai). Be to, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė Tauragės rajono savivaldybė naujus įrodymus pateikė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, o ieškovė su jais susipažino ir galėjo teismui dėl jų išdėstyti savo nuomonę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šių naujų įrodymų priėmimas nepažeis šalių rungimosi principo (CPK 12 str.).Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė 2016-11-24 laimėjo konkursą (duomenys neskelbtini) progimnazijos vadovo pareigoms užimti, tačiau darbo sutartis su ieškove nebuvo sudaryta, nes 2016-12-21 Tauragės rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė neskirti ieškovės į (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus pareigas laimėjus konkursą. Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Korupcijos įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi, atsižvelgiant į STT raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie V. P. pateikimo“. Ginčas byloje kilo dėl to, jog ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovė neteisėtai jos, kaip laimėjusios konkursą, nepriėmė į pareigas. Byloje kyla klausimas dėl netinkamo VPIDVTĮ 15 str. 1 d. aiškinimo ir vertinimo bei Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo taikymo.

Dėl VPIDVTĮ 15 str. 1 d. aiškinimo ir vertinimo

Apeliantė nurodė, kad siekiant teisingai išspręsti ginčą privalėjo būti taikomi šie teisės aiškinimo metodai: sisteminis teisės aiškinimo metodas; bendrųjų teisės principų metodas; loginis teisės aiškinimo metodas. Teigia, jog išvardytų teisės aiškinimo metodų kontekste VPIDVTĮ 15 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos pagrindu teismas ginčą sprendė formaliai ir dėl to neteisingai. Pažymėjo, kad tik vienas pažeidimas yra susijęs su VPIDVTĮ nuostatomis. VPIDVTĮ 15 str. 1 d. ribojimas dirbti trejus metus po atleidimo iš darbo negali būti vienodai taikomas asmenims, atleistiems tik už tiesioginius Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, ir asmenims, kurių atleidimą iš darbo tik iš dalies (kartu su kitais pažeidimais) lėmė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas. Teigia, kad ieškovė iš darbo buvo atleista ne už šiurkštų VPIDVTĮ pažeidimą, o už darbo drausmės pažeidimų (įskaitant pažeidimus, nesusijusius su VPIDVTĮ pažeidimais) visumą. 2015 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kad ieškovės darbo drausmės pažeidimai, kaip kiekvienas atskirai, gali būti laikomi šiurkščiais, tik jų visuma lėmė traktavimą, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą Darbo kodekso (235 str. 2 d. 11 p.), tačiau ne VPIDVTĮ prasme. Daro išvadą, jog negalima teigti, kad ieškovė iš darbo ankstesnėje darbovietėje buvo atleista už VPIDVTĮ pažeidimą, o ne už bendrų darbo pareigų nevykdymo visumą. Teigia, kad ši svarbi aplinkybė teismo nebuvo realiai įvertinta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais neturi pagrindo sutikti. Nustatyta, jog ieškovė iš darbo buvo atleista Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2015-11-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 234 straipsniu, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 235 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 11 punktu, 238, 240 ir 241 straipsniais, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į Tauragės rajono savivaldybės mero 2015-10-02 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2015-10-22 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir į Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorės V. P. 2015-11-16 pasiaiškinimą Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodoma, kad V. P. padarė darbo drausmės pažeidimą: nevykdė biudžetinės įstaigos asmens vadovo pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 str. 2 d. 2 p., – užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų; nepriimtinai bendravo su kolektyvu ir toks bendravimo stilius neatitiko Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 5 punkte numatytų kompetencijų, pagrįstų pagarba asmens orumui ir savitumui, tikėjimu kiekvieno žmogaus galimybėmis, žmogaus pažinimu, demokratiško vadovavimo principų išmanymu; vadovaudama mokyklai ir spręsdama pagrindinius mokyklos veiklos klausimus, nesivadovavo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 str. 5 d. 3 p., nevykdė pareigybės aprašymo 6.16 p. – rūpintis palankaus mikroklimato kūrimu, puoselėti demokratinius mokyklos bendruomenės santykius, paremtus pagarba sau ir kitiems; kas mėnesį mokėjo priedą prie darbo užmokesčio artimam asmeniui (seseriai) R. G., 2015-09-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartį su artimu asmeniu R. G. ir taip pažeidė VPIDVTĮ 3 str. 1 d. 2 p., 11 str. 1 ir 2 d.; kandidatui ir jo tėvui leido susipažinti su darbu, nors kandidatas nebuvo apeliantas, ir tokiu būdu pažeidė Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006-12-18 įsakymu Nr. ISAK-2391, 137 punktą. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nekilo, jog šio sprendimo ieškovė neskundė.VPIDVTĮ 15 str. 1 d. numato, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus, o asmenys, pripažinti šiurkščiai pažeidę šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas. Asmenys, atleisti už šio įstatymo pažeidimą iš pareigų, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje. Sutiktina su ieškovės atstovo apeliaciniame skunde nurodytu motyvu, jog ieškovė buvo atleista ne tik už VPIDVTĮ pažeidimą, bet ir už kitus pažeidimus, tačiau, kolegijos vertinimu, kiti pažeidimai nepaneigia šio pažeidimo padarymo fakto ir nesumenkina jo reikšmės. VPIDVTĮ labai aiškiai ir imperatyviai numato besąlyginį draudimą užimti pareigas 3 metus asmenims, atleistiems už šio įstatymo pažeidimą, ir nenumato galimybės kaip nors trumpinti šį terminą ar jo netaikyti, jeigu asmuo iš pareigų buvo atleistas ir už kitus pažeidimus. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytu vertinimu, kad ieškovės aiškinimas, jog įstatyme numatytas draudimas 3 metus būti priimamiems, skiriamiems ar renkamiems į pareigas valstybinėje tarnyboje, negali būti vienodai taikomas ir asmenims, kurie yra atleisti tik už minimo įstatymo pažeidimus, ir tiems, kurie buvo atleisti ir už kitus pažeidimus, prieštarauja pačios ieškovės minimam loginiam teisės aiškinimo metodui. Diferencijuojant įstatymo taikymą pagal tai, ar asmuo yra atleistas vien už VPIDVTĮ pažeidimą, ar jo atleidimą lėmė ir kiti pažeidimai, būtų sukurta situacija, kuomet asmeniui būtų palankiau pažeisti kuo daugiau skirtingų jo pareigas reguliuojančių įstatymų nuostatų, o ne vieną, kadangi tokiu būdu jis galėtų išvengti numatyto ribojimo taikymo. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje svarbu įvertinti ir VTEK raštus bei juose išdėstytą poziciją. 2015-11-23 VTEK pateikė atsakymą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš esmės pritarė tarnybinio patikrinimo dėl V. P. veiksmų išvadai joje nurodytais motyvais ir pati naujo tyrimo dėl jos elgesio atitikties įstatymo nuostatoms nusprendė nepradėti. Pažymėtina, jog Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pagal jai suteiktus įgaliojimus yra asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija (Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2 str. 1 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 str. 2 p. nurodyta, jog Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vertindama jai rašte pateiktus faktus ir analizuodama V. P. veiksmus, susijusius su VPIDVTĮ pažeidimais, sutiko su Savivaldybės 2015-11-19 sprendimu atleisti ją iš darbo ir naujo tyrimo nebeinicijavo. Be to, atsakyme komisija nurodė, kad ieškovė laikoma pažeidusia ne tik Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 str. 1 d., bet ir 2 d. nuostatas. Šis VTEK atsakymas patvirtino atsakovo apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo ir atleidimo už šio įstatymo (ir ne tik) pažeidimo teisėtumą. 2016 m. gruodžio mėn. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog V. P. negali būti skiriama į pareigas valstybinėje tarnyboje trejus metus nuo atleidimo. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog VTEK, turėdama įstatymų jai suteiktą kompetenciją, vienareikšmiškai konstatavo, kad ieškovė negali būti skiriama į pareigas valstybinėje tarnyboje trejus metus nuo atleidimo. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė savivaldybės taryba, prašydama VTEK išaiškinimo dėl galimybės skirti V. P. į progimnazijos direktoriaus pareigas, VTEK kartu su paklausimu išsiuntė ir 2015-11-19 sprendimą atleisti V. P. iš užimamų pareigų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog VTEK teikdama atsakymą, kad V. P. negali būti skiriama į pareigas valstybinėje tarnyboje trejus metus nuo atleidimo, įvertino, kad ji buvo atleista ne tik už VPIDVTĮ, bet ir kitų įstatymų pažeidimus. Ieškovė VPIDVTĮ 15 str. 1 d. įtvirtintą normą aiškina išskirdama paprasto pažeidimo ir šiukštaus pažeidimo kategorijas, nuo kurių priklauso asmens teisių apribojimo terminas – atitinkamai 1 metai arba 3 metai. Todėl, jos teigimu, asmenys, atleisti už šiurkštų pažeidimą, negali būti skiriami į pareigas valstybinėje tarnyboje 3 metus, o atleisti už kitus pažeidimus – 1 metus, todėl ieškovei turėtų būti taikomas tik 1 metų ribojimas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu įstatymo aiškinimu nesutinka. Ieškovės pateikiamas aiškios normos aiškinimas iškreipia pačią normą ir prieštarauja VPIDVTĮ tikslams. Aiškinamoje teisės normoje nėra prieštaravimų, išimčių ar kitų dviprasmiškų bei abstrakčių nuostatų, dėl kurių galėtų kilti teisės aiškinimo klausimų. Pirmosios instancijos teismas, sprendime analizuodamas VPIDVTĮ 15 str. 1 d. nuostatas, nurodė, jog straipsnio trečiasis sakinys numato asmens, jau nedirbančio valstybinėje tarnyboje, tai yra jau atleisto iš darbo valstybinėje tarnyboje, padėtį. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo atleistas iš darbo valstybinėje tarnyboje už šiurkštų ar nešiurkštų šio įstatymo reikalavimų pažeidimą, jis negali būti trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos priimamas ar skiriamas į pareigas valstybinėje tarnyboje. Pažymėtina, kad jeigu įstatymų leidėjas būtų siekęs išskirti atleidimo pagrindus, būtų įstatyme taip ir nurodęs, kaip padarė sureguliavęs dar dirbančio ir bausto asmens teisinę padėtį. Kolegijos vertinimu, teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, kad ši norma yra skirstoma pagal tai, ar asmuo dar dirba valstybinėje tarnyboje, nors ir yra pažeidęs VPIDVTĮ nuostatas, ar jau yra atleistas už šio įstatymo pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, taip pat atsakovės Tauragės rajono savivaldybės atsiliepime į skundą nurodytus motyvus, taip pat VTEK raštuose išdėstytą poziciją, sutinka su pirmosios instancijos teismo įstatymo aiškinimu. Pirmosios instancijos teismas šią normą taikė ir aiškino tinkamai, nepažeisdamas sistemiškumo, logiškumo bei kitų bendrųjų teisės principų, kitaip vertinant šią normą būtų pažeisti VPIDVTĮ 1 str. numatyti šio įstatymo tikslai. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nesutinka su teismo vertinimu, kad savivaldybės tarybos žinojimas apie ieškovės ankstesnį atleidimą iš pareigų neturi reikšmės priimtam sprendimui dėl jos nepaskyrimo dirbti laimėjus konkursą. Ieškovė nurodo, jog negavusi konkurso procedūros pradinėje stadijoje jokių pranešimų, kad ji neatitinka reikalavimų dalyvauti konkurse, teisėtai laimėjusi konkursą pagrįstai tikėjosi sudaryti darbo sutartį dėl Tauragės Tarailių progimnazijos direktoriaus pareigų. Būtent tokie faktiniai savivaldybės ir konkurso komisijos veiksmai parodo, kad konkurso organizatorius, vertindamas ieškovės galimybes dalyvauti konkurse, laikė, jog jai taikomas VPIDVTĮ 15 str. 1 d. numatytas vienerių, o ne trejų metų ribojimas eiti pareigas valstybės tarnyboje. Su šiais apeliantės nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Konkursas į progimnazijos direktoriaus pareigas buvo organizuojamas vadovaujantis Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 ,,Dėl Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nei šis Aprašas, nei kiti norminiai aktai nenumato, kad asmeniui, pažeidusiam Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ar kitų įstatymų reikalavimus, turi būti uždrausta dalyvauti konkurse. Kadangi ieškovė pateikė visus Aprašo 9 p. nurodytus dokumentus, jai buvo leista dalyvauti konkurse. Pažymėtina, jog ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kokius norminius aktus pažeidė atsakovas, leisdamas ieškovei dalyvauti konkurse, o pateikia tik savo nepagrįstus vertinimus.

Dėl Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo taikymo

Apeliantė taip pat nurodo, jog priimdama sprendimą neskirti ieškovės į konkursu laimėtas pareigas savivaldybės taryba atliko procedūras pagal tą Aprašo redakciją, kuri konkursui dėl (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus pareigų užėmimo negalėjo būti taikoma, nes iki 2016-12-03 galiojusi procedūra nenumatė Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytos informacijos apie konkursą laimėjusį asmenį gavimo, kaip privalomos sąlygos darbo sutarčiai su tokiu asmeniu sudaryti. Atvirkščiai, vertinant Aprašo, galiojusio iki 2016-12-03, redakciją matyti, jog ieškovė būtų atitikusi visas sąlygas, kad darbo sutartis su ja būtų sudaryta. Sutiktina su apeliantės nurodytu motyvu, jog konkurso organizavimo metu galiojusio Aprašo redakcija nenumatė Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytos informacijos apie konkursą laimėjusį asmenį gavimo, kaip privalomos sąlygos darbo sutarčiai su tokiu asmeniu sudaryti, tačiau tokią pareigą atsakovui numatė Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 6 d. numato, jog rašytinio prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenis, kuriuos rengiamasi skirti į valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ar savivaldybių įstaigų padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, pateikimas yra privalomas. Prašymą pateikti informaciją pasirašo į pareigas asmenį skiriantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo. To paties įstatymo 9 str. 8 str. numato, jog rašytiniai prašymai Specialiųjų tyrimų tarnybai turi būti pateikiami prieš asmenį skiriant į pareigas. Į pareigas asmuo gali būti paskirtas tik gavus ir įvertinus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė Tauragės rajono savivaldybė pagrįstai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydama pateikti informaciją apie ieškovę V. P.. Be to, Korupcijos prevencijos įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. numato, jog korupcijos prevenciją vykdo taip pat ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, todėl atsakovui kilus abejonių dėl ieškovės tinkamumo užimti pareigas jis turėjo įstatymo nustatytą pagrindą kreiptis į VTEK dėl išaiškinimo pateikimo. Taip pat nustatyta, jog atsakovas, vadovaudamasis STT pateikta rekomendacija, 2015-07-27 sudarė sąrašą pareigybių, į kurias prieš skirdama asmenį savivaldybė, savivaldybės įstaiga ar įmonė pateiks rašytinį prašymą STT dėl informacijos apie šias pareigas siekiantį eiti asmenį. Į šį sąrašą yra įtraukta ir progimnazijos direktoriaus pareigybė.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės vertinimu, kad sprendžiant iš STT atsakymo turinio, yra akivaizdu, jog pati VTEK Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 5 d. išvadoje nurodytų ieškovės VPIDVTĮ pažeidimų Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies taikymo sričiai nepriskyrė arba laikė juos mažareikšmiais, atsitiktiniais faktais, negalinčiais būti pagrindu priimant sprendimą neskirti ieškovės į (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus pareigas (Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 12 dalis). Su šiuo ieškovės motyvu apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti, nes STT pažymoje yra nurodyta, kad VTEK informavo, jog Tauragės rajono savivaldybės administracija yra pateikusi išvadą, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog konkursas į progimnazijos direktoriaus pareigas buvo rengiamas ir vykdomas pagal Aprašo redakciją, galiojusią konkurso organizavimo metu, o imperatyvus reikalavimas kreiptis į STT dėl informacijos pateikimo kilo ne iš šio Aprašo, o iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo, todėl atsakovas privalėjo jį įgyvendinti.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

Ieškovė mano, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog bendrosios kompetencijos teismas negali sistemiškai aiškindamas VPIDVTĮ 15 str. 1 d. teisės normą apginti ieškovės intereso, būtų tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl VPIDVTĮ 15 str. 1 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą. Tokiu atveju ieškovė palaikytų savo argumentus, išdėstytus ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas netenkina šio ieškovės prašymo ir nurodo, jog ieškovė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tik tokiu atveju, jeigu bendrosios kompetencijos teismas negalėtų sistemiškai aiškinti VPIDVTĮ 15 str. 1 d. normos apgindamas ieškovės interesą. Šiuo atveju teismas vertina, jog kreipimosi į Konstitucinį Teismą būtinybė negali būti siejama su tuo, kaip norma bus aiškinama. Jeigu teismui kyla abejonė dėl tam tikros normos neatitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tai nežiūrint to, kaip ši norma bus aiškinama, konkrečios teisės normos aiškinimo ir taikymo klausimai nėra žinybingi Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė Tauragės rajono savivaldybė byloje pateikė prašymą priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas 1113,20 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas atsakovės prašymą tenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovės 1113,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir vertino VPIDVTĮ 15 str. 1 d. normas ir Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo taikymą ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė Tauragės rajono savivaldybė teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad V. P. negali eiti direktoriaus pareigų, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Tauragės rajono savivaldybei 1113,20 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės V. P..