- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- 2-5004-775/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01855-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Skolininkas
- J. V.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.20.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Valdo Zubino pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininkės J. V. būstą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-02-05 Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo antstolio Valdo Zubino pareiškimas dėl leidimo įeiti į skolininkės J. V. būstą. Pareiškėjas prašo teismo leidimo įeiti į skolininkės gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolio Valdo Zubino kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0137/12/04132 pagal Kauno rajono 1-ojo notaro biuro 2012-12-18 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-13308, dėl priverstinio skolininkės J. V. turto pardavimo, hipotekos kreditorės E. S. naudai. Skolininkė raginime mokėtinos sumos per nustatytą terminą nesumokėjo, bandant susisiekti mobiliuoju ryšiu numeriu (duomenys neskelbtini), piktybiškai neatsiliepia nei į antstolio, nei į turto vertintojo skambučius. Byloje yra paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, tačiau ją galima atlikti tik atlikus konkretaus objekto vidinę apžiūrą.
Remiantis CPK 593 str. nuostatomis pareiškimas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus apie tai suinteresuotiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Byloje nustatyta, jog antstolis Valdas Zubinas pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0137/12/04132 pagal Kauno rajono 1-ojo notaro biuro 2012 12 18 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-13308 dėl priverstinio skolininkės J. V. turto pardavimo hipotekos kreditorės E. S. naudai. Atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje buvo nustatyta, jog skolininkei siųstas raginimas įvykdyti sprendimą grįžo neįteiktas, todėl pirminiai procesiniai dokumentai jai buvo persiųsti per darbovietę. Kaip pareiškime nurodė antstolis, su skolininke 2013 01 03 buvo susisiekta mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir ji informuota apie vykdomą priverstinio turto pardavimo procesą bei pakviesta atvykti 2013 01 04 susipažinti su vykdomąja byla, tačiau neatvyko. 2013 01 16 darbovietės administracijai antstolis pasirašytinai įteikė skolininkei adresuotą reikalavimą atvykti pas antstolį 2013 01 21 skolininkė pas antstolį atvyko tik 2013 01 24, jai buvo įteiktas turto arešto aktas ir patvarkymas dėl turto vertės ekspertizės skyrimo, skolininkė jokių pretenzijų dėl priimtų dokumentų nereiškė (vykd. b. l. 30). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso skolininkei J. V. (v. b. 8). Vėliau bandant susisiekti su skolininke, ji neatsiliepė nei į antstolio, nei į turto vertintojo skambučius. Antstolis prašo leisti priverstinai įeiti į skolininkei nuosavybės teise priklausantį butą, nes turto vertės ekspertizę galima atlikti tik atlikus konkretaus objekto vidinę apžiūrą.
Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, nes tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal šios CPK dalies normas vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). (2011 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011).
CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių yra apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota CPK 615 str. Minėto straipsnio 1 d. nustatyta, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 str. 2 d.). Minėtos nuostatos įtvirtintos ne tik siekiant užtikrinti vykdymo teisėtumą, bet ir tam, kad nebūtų pažeistos būsto neliečiamumo garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. nustatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių skolininkės piktybišką vengimą įsileisti antstolį/vertintoją į savo gyvenamąsias patalpas. Kadangi byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad antstolis ar turto vertintojas, iš anksto pranešę skolininkei apie atvykimo datą, buvo nors kartą nuvykę į skolininkės butą ir būtų neįleisti, teismui nėra pagrindo tenkinti antstolio prašymą. Teismo nuomone, pirmiausia skolininkė turėtų būti tinkamai informuota apie pareigą sudaryti sąlygas ekspertui/turto vertintojui patekti į butą ir jį apžiūrėti, ir tik jai neleidžiant to padaryti, turėtų būti taikoma tokia kraštutinė priemonė, kaip teismo leidimas patekti į jai nuosavybės teise priklausantį būstą. Taip pat vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog už kurio nors antstolio reikalavimo ar patvarkymo neįvykdymą be svarbių priežasčių skolininkei būtų taikytos procesinio poveikio priemonės – baudos (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Manytina, kad pats antstolis nebuvo pakankamai iniciatyvus ir aktyvus bei neišnaudojo visų galimybių (CPK 585 str. 2 d., 616 str.), prieš bandydamas pasinaudoti kraštutine priemone – patekimu į būstą su teismo nutartimi. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, antstolio prašymas yra netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 str., 615 str., teismas
nutarė:
antstolio Valdo Zubino pareiškimą atmesti.
Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.