Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-23 · Administracinė byla Nr. eI2-4719-1047/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-23
Bylos Nr.
eI2-4719-1047/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02763-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Beata Martišienė (pirm.)
Atsakovas
G. G.
Pareiškėjas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Advokatai
Renata Janušytė, Evelina Vertelytė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4719-1047/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02763-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė,dalyvaujant atsakovui G. G.,vertėjai Ingridai Kisieliūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui G. G. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama priteisti iš atsakovo G. G. valstybės naudai 218,29 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,34 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 220,63 Eur.

Nurodo, kad atsakovui Tarnybos 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-3171-14123 (toliau – ir Sprendimas) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje apskundžiant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. kovo 19 d. raštą Nr. (8.6-74)SD1844, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto pajamų lygis.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba, įvertinusi, kad atsakovo pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, sprendė, kad atsakovas turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Nurodo, jog Tarnyba, remdamasi advokatės ir advokatės padėjėjos pateiktais duomenimis apie atsakovui administracinėje byloje suteiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų apimtį ir trukmę, apskaičiavo atsakovui skirtą mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-6235 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti išlaidų dalį – 218,29 Eur, bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) sąskaitų. Tarnyba, nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai 2017 m. lapkričio 3 d. pranešimu Nr. (2.26)NO-2-7610 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Nurodo, kad Tarnyba dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo patyrė 2,34 Eur išlaidų. Atsakovas iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. neapmokėjo antrinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl ši suma išieškotina teismine tvarka.

Atsakovui procesiniai dokumentai (Tarnybos prašymas su priedais, teismo nutartis) įteikti tinkamai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovas G. G. prašė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašymo netenkinti, nurodė, kad jis viską sumokėjo. Teismui patikslinus, kad byloje nagrinėjamas kitas klausimas ir raginimas susimokėti, nurodė, kad jis dalyvavo tik viename teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme su advokato padėjėja, kito teismo nebuvo. Pažymėjo, kad advokato padėjėja yra ne tas pats, kas advokatė. Nurodė, kad advokato paslaugų jam tiek, kiek nurodyta advokatės ir advokato padėjėjos pateiktoje ataskaitoje, suteikta nebuvo. Jis su advokate buvo susitikęs gal 2 kartus, po to tik kalbėjo telefonu 2–4 kartus. Tiksliai negali pasakyti. Mano, kad telefonu ne konsultacija jam buvo teikiama. Pabrėžė, kad ataskaitoje esantys parašai yra labai vienodi, tikrai ne jo. Į teismo klausimą dėl rašysenos ekspertizės atsakė, kad sumokėti neturi už ką, galima skirti, jei jam nereikės už ją mokėti. Jei jam reikės mokėti, tada skirti neprašo. Paaiškino, kad jei ir pasirašė už ką nors, tai nesuprato, už ką pasirašo. Nurodė, kad jo gyvenimo aplinkybės sunkios, pajamos mažos, jis nuolat rūpinasi savo žmona. Jei sumokės reikalaujamą sumą, neturės už ką gyventi. Atkreipė dėmesį, kad skola sena, tačiau niekas nieko nesiėmė, kol jis nepasikreipė į Prezidento kanceliariją. Nurodė, kad jo adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Šalies argumentai

Lietuvos valstybės atstovo Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą laiką jiems pranešta tinkamai. Prašyme prašoma bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsakovas pateikė Tarnybai prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje apskundžiant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. kovo 19 d. raštą Nr. (8.6-74)SD1844, kuriame nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.

Tarnyba 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-3171-14123 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje apskundžiant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. kovo 19 d. raštą Nr. (8.6-74)SD1844, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ją teikė advokatė Renata Janušytė ir advokato padėjėja Evelina Vertelytė. Pagal advokatės ir advokato padėjėjos pateiktas ataskaitas nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI-1762-463/2017 advokatė, teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovui, susipažinimui su byla skyrė 1 val., procesinių dokumentų parengimui teismui – 19 val., konsultacijoms – 7 val. 30 min. Iš viso advokatė antrinės teisinės pagalbos teikimui, skyrė 27 val. 30 min. Advokatės Renatos Janušytės padėjėja Evelina Vertelytė, teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovui, susipažinimui su bylos medžiaga skyrė 1 val., procesinių dokumentų parengimui teismui – 4 val., konsultacijoms – 4 val. 30 min., pasirengimui nagrinėti bylą – 1 val., dalyvavimui teismo posėdyje – 55 min., kelionei į teismo posėdį ir atgal – 1 val. 20 min. Iš viso advokatės padėjėja antrinės teisinės pagalbos teikimui, skyrė 12 val. 45 min.

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 11,58 Eur (Taisyklių 2 punktas). Antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatų padėjėjams mokama 80 procentų advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio (Taisyklių 87 punktas). Taigi išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui už advokatės suteiktą teisinę pagalbą sudaro 318,45 Eur (27,50 val. x 11,58 Eur) ir 118,12 Eur ((12,75 val.x11,58)* 80 proc.) už advokatės padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą.

Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 436,57 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 218,29 Eur.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu Nr. (2.26)NO-2-6235 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį (218,29 Eur) bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą, pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurį atsakovas nurodė kaip deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Tarnybai nustačius, kad atsakovas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumos neapmokėjo, pakartotinai 2017 m. lapkričio 3 d. pranešimu Nr. (2.26)NO-2-7610 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Pranešimas buvo siųstas adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo motyvuotu prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis.

Duomenų, kad atsakovas apmokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, byloje nėra. Jų teismo posėdyje nepateikė ir atsakovas.

Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad jam suteikta ne tiek teisinės pagalbos, kiek nurodyta advokatės ir advokato padėjėjos pateiktose ataskaitose, nes teismo posėdyje atsakovas pats patvirtino, kad bendravo su advokate ir advokatės padėjėja tiek susitikimuose, tiek telefonu. Ataskaitoje nurodyta, kad advokatės konsutacijos truko 7 val. 30 min. advokato padėjėjos konsultacijos su atsakovu – 4 val. 30 min. Įvertinęs administracinės bylos, kurioje buvo teikta teisinė pagalba pobūdį, ir atsakovo patvirtintas aplinkybes (atsakovas neneigia, kad buvo keli susitikimai ir pokalbiai telefonu, bet tiksliai nepamena kiek) teismas šį laiką laiko pagrįstu. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ataskaitoje ne jo parašai, nes byloje tokių įrodymų nėra.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs jam teiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų administracinėje byloje, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 218,29 Eur sumą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 2,34 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro 2017 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo Nr. (2.26)NO-2-6235 ir 2017 m. lapkričio 3 d. pranešimo Nr. (2.26)NO-2-7610 siuntimo atsakovui išlaidos. Pareiškėja šioms išlaidoms pagrįsti pateikė akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ sąskaitas faktūras Nr. PVA1711018478 ir Nr. PPA1709008602.

Teismas pažymi, kad atsakovo atžvilgiu priimtas Sprendimas dėl 50 proc. administracinėje byloje apskundžiant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. kovo 19 d. raštą Nr. (8.6-74)SD1844 valstybės garantuotos antrinės teisinės pagalbos teikimo faktinių išlaidų atlyginimo, atitinkamai nustatant, kad 50 proc. šių išlaidų turės padengti pats atsakovas. Iš prie prašymų pridėtų rašytinių įrodymų (sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo, pranešimų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo) matyti, kad 50 proc. privalomų apmokėti išlaidų sumą sudaro 218,29 Eur. Jokių sprendimų dėl papildomų privalomų mokėjimų išieškojimo iš atsakovo nepateikta, taip pat prašyme nenurodytas papildomų sumų priteisimo teisinis pagrindas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovo priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Teismo vertinimu, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, o prašymas priteisti 2,34 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovui siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovo priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1–3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys ir, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir CPK 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 218,29 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų ir 29 euro centus) nesumokėtos įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą priteisti 2,34 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Beata Martišienė