Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. lapkričio 9 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2885-2021 (ROIK 21146703943).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas pareiškėjos S. K. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-2885-2021, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodyta, jog su nutarimu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodyta, jog Institucija visus neaiškumus aiškino atsakomybėn patraukto asmens nenaudai. ANK 110 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už pakartotinį savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą (redakcija nuo 2021-06-19). Sutinkamai su ANK 40 straipsnio 1 dalimi, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. S. K. niekada nebuvo patraukta atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes buvo nustatyta, kad užimtą valstybinę žemę ji užėmė ne savavališkai, o leidus sodininkų bendrijai, nes tiek S. K. žemės sklypas, tiek šalia esanti žemė, kurią naudoja S. K., yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti Institucijai ir ji juos turi. Be to, Institucijai buvo pateikti duomenys, kad S. K. yra pradėjusi ir vykdo šios užimtos valstybinės žemės prijungimo prie savo sklypo procedūras, jai yra leista rengti tokį projektą ir jis yra rengiamas, tačiau dar neparengtas. Todėl akivaizdu, kad nėra ne tik ANK 110 straipsnio 2 dalies pažeidimo, bet ir ANK 110 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ginčo nėra, jog atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad dalis V. K. statinių yra valstybinėje žemėje, bet tai nėra tyčinis, savavališkas užėmimas. Statinius buvo leista statyti sodininkų bendrijos, ir teisena buvo anksčiau nutraukta. S. K. buvo leista užimti žemę. Šiuo metu vykdomos procedūros, daromas pertvarkymo projektas, kad tą dalį, kurią užima statiniai valstybinėje žemėje, prijungti prie V. K. žemės. Nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes žemė užimta ne savavališkai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad Institucijos 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu S. K. nubausta pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. liepos 28 d., 14.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, Institucija pakartotinai atliko S. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą vietovėje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-200-(14.12.78). Patikrinimu nustatyta, kad už žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, ties žemės sklypo riba su kanalu, yra savavališkai užimtas ir naudojamas valstybinės žemės plotas – 0,036 ha. Savavališkai užimtame valstybiniame žemės plote yra pastatyta dalis namo priestato (medinė terasa (betono pamatai) sujungta su žemės sklype esančiu pastatu), dalis metalinio šiltnamio, užimtas valstybinės žemės plotas yra aptvertas metalo tinklo tvora. Žemės naudojimo tvarkos pažeidimas nepašalintas per nustatytą terminą – S. K. po rašytinio įspėjimo vengia grąžinti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą. Tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktų nuostatas.

ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. To paties straipsnio 2 dalis numato atsakomybę, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. ANK 110 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi iki 2021 m. liepos 1 d.) numatė atsakomybę už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą; 2 dalis numatė atsakomybę, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, arba po rašytinio įspėjimo vengimą grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką vandens telkinių naudojimą.

Kaip jau nurodyta, byloje nėra jokių duomenų, jog S. K. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, nes ji nebuvo bausta pagal ANK 110 straipsnį. Institucija atsiliepimu nurodė, kad S. K. buvo įspėta dėl vengimo grąžinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir paprašyta iki 2021 m. birželio 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Nutarimas S. K. už administracinį nusižengimą pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį, surašytas 2021 m. lapkričio 9 d., galiojant naujai ANK 110 straipsnio redakcijai, kuri nenumato, jog po rašytinio įspėjimo, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį. Vertinant tai, jog administracinis nusižengimas padarytas galiojant ANK 110 straipsnio redakcijai iki 2021 m. liepos 1 d., akcentuotina, kad S. K. iki 2021 m. birželio 1 d. buvo nustatytas terminas pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, ir 2021 m. liepos 28 d. (jau galiojant ANK redakcijai nuo 2021 m. liepos 1 d.) 14.00 val. pakartotinai atlikus S. K. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietovėje, buvo nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas nepašalintas per nustatytą terminą, ir S. K. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju teismas pažymi, kad ANK straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, tačiau to paties straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią; 3 dalis numato, jog įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

Kaip jau minėta, ANK 110 straipsnis numato atsakomybę už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą ir naudojimą. ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Nagrinėjamu atveju, byloje ginčo, jog dalis V. K. statinių yra valstybinėje žemėje, nėra. S. K. atstovas advokatas nurodė, jog tai nėra tyčinis ir savavališkas valstybinės žemės užėmimas, nes buvo gauti sutikimai statyti statinius, be to, S. K. yra pradėjusi ir vykdo šios užimtos valstybinės žemės prijungimo prie savo sklypo procedūras, jai yra leista rengti tokį projektą ir jis yra rengiamas, tačiau dar neparengtas. Institucija atsiliepimu nurodė, jog S. K. buvo įpareigota pašalinti nustatytą pažeidimą iki 2021 m. birželio 1 d., ir tai yra pakankamas terminas parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba pašalinti nustatytą pažeidimą, tačiau dėl savo neveikimo iki šiol nėra pašalintas.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad Institucija 2020 m. lapkričio 11 d., vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalis 1 punktu priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi administracinio nusižengimo bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo metu padaryta veikla neturi administracinio nusižengimo požymių - S. K. nėra kalta dėl padaryto administracinio nusižengimo. Motyvuota, kad S. K., visu laikotarpiu kol naudojosi ir naudojasi valstybinės žemės plotu, savo padarytus veiksmus neatliko savavališkai, siekė jų teisinio pagrindimo (kreipėsi su prašymais dėl leidimo naudoti valstybinę žemę, šiuo metu daro teisėtus veiksmus, siekdama sujungti naudojamą žemės plotą su savo žemės sklypu), todėl ši aplinkybė nėra vertinama, kaip tyčinis administracinio nusižengimo padarymas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. atstovas advokatas 2021 m. spalio 8 d., surašant administracinio nusižengimo protokolą, grafoje asmens paaiškinimai nurodė, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas nepašalintas per nustatytą terminą dėl priežasčių, kurių negalėjo įtakoti ar nulemti asmens veikimas - S. K. iniciatyva ir lėšomis yra pradėtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas su tikslu prisijungti naudojamą valstybinės žemės plotą prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, šiuo klausimu yra priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas leisti rengti projektą, sudaryta projektavimo sutartis su projekto rengėju. Projektas nėra baigtas dėl laiku neįvykdytų projekto rengėjų darbų, o S. K. negali būti laikoma kalta dėl vengimo atlaisvinti užimtą valstybinės žemės plotą, kadangi dėjo visas įmanomas pastangas įgyvendinti inicijuotą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pašalinti pažeidimą.

Taigi nustatyta, jog Institucija, priimdama 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimą motyvavo, jog S. K. nėra kalta dėl padaryto administracinio nusižengimo, nes visu laikotarpiu kol naudojosi ir naudojasi valstybinės žemės plotu, savo padarytus veiksmus neatliko savavališkai, siekė jų teisinio pagrindimo, ir ši aplinkybė nėra vertinama, kaip tyčinis administracinio nusižengimo padarymas. Nepašalinus nustatyto pažeidimo iki 2021 m. birželio 1 d., 2021 m. spalio 8 d. surašomas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame S. K. atstovas advokatas nurodo, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas nepašalintas per nustatytą terminą dėl priežasčių, kurių negalėjo įtakoti ar nulemti asmens veikimas - S. K. iniciatyva ir lėšomis yra pradėtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas su tikslu prisijungti naudojamą valstybinės žemės plotą prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, šiuo klausimu yra priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas leisti rengti projektą, sudaryta projektavimo sutartis su projekto rengėju. Projektas nėra baigtas dėl laiku neįvykdytų projekto rengėjų darbų. S. K. negali būti laikoma kalta dėl vengimo atlaisvinti užimtą valstybinės žemės plotą, kadangi dėjo visas įmanomas pastangas įgyvendinti inicijuotą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pašalinti pažeidimą. Institucija, priimdama 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo Nr. NZT-ANR_N-2885-2021, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog pažeidimas nepašalintas dėl priežasčių nepriklausančių nuo asmens valios, pastangų, iniciatyvos.

Kaip jau minėta aukščiau, ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog šiuo atveju, nėra S. K. tyčios, ir tai įrodyta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei pačios Institucijos priimtais nutarimais – tiek 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu, konstatavus, jog S. K. nėra kalta dėl padaryto administracinio nusižengimo, nes visu laikotarpiu kol naudojosi ir naudojasi valstybinės žemės plotu, savo padarytus veiksmus neatliko savavališkai, siekė jų teisinio pagrindimo, ir ši aplinkybė nėra vertinama, kaip tyčinis administracinio nusižengimo padarymas; tiek 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo Nr. NZT-ANR_N-2885-2021, pripažinus atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog pažeidimas nepašalintas dėl priežasčių nepriklausančių nuo asmens valios, pastangų, iniciatyvos.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad S. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 2 dalyje požymių, dėl to administracinio nusižengimo teisena negalima (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2885-2021 (ROIK 21146703943) naikintinas, ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2885-2021 (ROIK 21146703943), ir administracinio nusižengimo teiseną S. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.