- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- ATP-1086-562/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06496-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Nuorašas Teisėja, Rosita Patackienė
- Pažeidėjas
- F. C.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto F. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo, kuriuo F. C. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., nubaustas 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. C. pagal ATPK 127 str. 3 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2014 m. birželio 1 d. 04:40 val. Vingrių g. 11, Vilniuje, būdamas neblaivus vairavo automobilį „Citroen C4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo tarp automobilių, kliudė stovintį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 106 ir 119 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas F. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; jeigu Vilniaus apygardos teismas neras pagrindo tenkinti aukščiau nurodytą prašymą, apeliantas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą pakeisti ir vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis skirti švelnesnę nuobaudą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis ir mano, kad jos nėra paremtos bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.
Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo motyvacija neatitinka ATPK nuostatų dėl asmens atsakomybės padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą tyčinę veiką. Pasak apelianto, ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta veika gali būti padaroma tik tyčia, kuomet asmuo, atlikdamas veiką, supranta priešingą veikimo pobūdį bei numato žalingas jo pasekmes. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų nustatęs, kad įvykio metu F. C. dėl susiklosčiusios situacijos, nors ir neadekvačiai reagavo į taksi vairuotojo veiksmus, tačiau atlikdamas išoriškai priešingus teisei veiksmus, buvo ne tik neblaivus, bet kartu ir labai išsigandęs, pasimetęs bei šoko būsenoje, kurią lėmė jo kaip užsieniečio nesuvokiama konfliktinė situacija, nakties metas bei natūrali baimė, kad jo atžvilgiu gali būti atlikti kitokie neteisėti veiksmai. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nepaneigta išvada apie atsakomybėn traukiamo asmens veikos subjektyviuosius požymius liudija, kad F. C. veikoje nėra ir būti negali tyčinės kaltės požymių.
Apeliantas pažymi, jog tai, kad F. C. elgėsi neadekvačiai, ką sąlygojo suvokta grėsmė jo paties asmens atžvilgiu, liudija ne tik jis pats, bet ir liudytojai G. A., R. Z., V. L., taip pat teisminio nagrinėjimo metu pateikti duomenys, rodantys, kad Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 3 PK VPS Prevencijos poskyrio pareigūno 2014-06-09 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2014-06-01 įvykių. Šiame nutarime, be kita ko, nurodoma, kad yra nustatyta, jog „pasinaudojus su draugu F. C. taksi paslaugomis, tarp jų ir taksi vairuotojo įvyko žodinis konfliktas, kadangi jiems paprašyta piniginė suma atrodė žymiai didesnė nei galėtų būti. Tuomet žodinio konflikto metu taksi vairuotojas abiems į akis pripurškė ašarinių dujų. Draugas sėdo į savo automobilį ir stengėsi save izoliuoti nuo taksi vairuotojo, kadangi jis be perstojo purškė ašarines dujas“. Pasak apelianto, iš šių duomenų matyti, kad F. C., įsėdęs į automobilį, turėjo tikslą ne jį vairuoti, o save apsaugoti tokiu būdu įjungdamas variklį siekiant iš vidaus užrakinti visas dureles. Tačiau neįvertinus šių aplinkybių, transporto priemonė ėmė judėti atbuline eiga, dėl ko buvo apgadintas taksi automobilis. Apeliantas mano, jog akivaizdu, kad šie F. C. veiksmai, kurie, žiūrint vien iš objektyviosios pusės, atrodo priešingi teisei, nes jis vairavo transporto priemonę, tačiau iš subjektyviųjų požymių visumos, kurios nepaneigė ir skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, galima daryti išvadą, kad F. C. nepadarė veikos, turinčios ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytų požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas taip pat įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, kas turėjo esminės įtakos darant galutines išvadas dėl F. C. kaltės. Pasak apelianto, teismas, užuot sistemiškai aiškindamas bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes, apsiribojo tik taksi vairuotojo, policijos pareigūno ir rašytinės bylos medžiagos, esą sudarančios visumą padarytai išvadai, duomenimis. Apeliantas nurodo, kad teismas be jokio pagrindo tikėjo taksi vairuotojo R. Z. paaiškinimais remdamasis nustatytais duomenimis, jog transporto priemonė „Citroen C4“ judėjo atgal, po to į priekį ir vėl atgal. Apeliantas teigia, kad transporto priemonės judėjimo aplinkybės nepaneigia F. C. kaltės turinio.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad, jeigu aukštesnysis teismas neras pagrindo nutraukti šią administracinio teisės pažeidimo bylą, tuomet privalu pasverti, ar yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat prie šio skundo pridedamų dokumentų, F. C. turi leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, darbdavio yra charakterizuojamas puikiai, jo pajamos per mėnesį atskaičiavus privalomus mokėti mokesčius, įskaitant ir nuomos mokestį, yra ganėtinai mažos, turint omenyje, kad F. C. yra vedęs, jo sutuoktinė 2015 metų pradžioje gimdys. Pasak apelianto, šie ir kiti byloje esantys duomenys, atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojantys duomenys, paties teisės pažeidimo, jeigu toks buvo, padarymo aplinkybės ir pan., rodo, kad F. C. atžvilgiu galima taikyti švelnesnę nei sankcijoje numatytų nuobaudų minimalios ribos. Apeliantas mano, kad šioje byloje yra duomenų, leidžiančių teigti, kad esama išimtinių aplinkybių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
F. C. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d. už tai, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,73 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Dėl F. C. neblaivumo įvykio metu ir sukeltų padarinių ginčo nėra, tačiau apeliantas skunde nurodo, kad jo veikoje nėra tyčinės kaltės požymių.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog F. C. 2014 m. birželio 1 d. 04:40 val. Vingrių g. 11, Vilniuje, būdamas neblaivus vairavo automobilį „Citroen C4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo tarp automobilių, kliudė stovintį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 106 ir 119 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.
ATPK 127 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai tokie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. ATPK 127 str. 3 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarime pripažinta, kad F. C. pažeidė KET 9, 14, 106 ir 119 punktų reikalavimus. KET 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 p. numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. KET 106 p. numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 119 p. numatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Tai, kad F. C. įvykio metu vairavo automobilį „Citroen C4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, t. y. važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino, patvirtino tiek įvykį tiesiogiai matę G. A. ir R. Z., tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas F. C.. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 73 p. numatyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad įvykio metu ir vietoje F. C. valdoma transporto priemonė judėjo.
Šalies argumentai
Taip pat pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 str. 3 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Apeliantas skunde nurodo, kad įvykio metu F. C. dėl susiklosčiusios situacijos, nors ir neadekvačiai reagavo į taksi vairuotojo veiksmus, tačiau atlikdamas išoriškai priešingus teisei veiksmus, buvo ne tik neblaivus, bet kartu ir labai išsigandęs, pasimetęs bei šoko būsenoje, kurią lėmė jo kaip užsieniečio nesuvokiama konfliktinė situacija, nakties metas bei natūrali baimė, kad jo atžvilgiu gali būti atlikti kitokie neteisėti veiksmai. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nepaneigta išvada apie atsakomybėn traukiamo asmens veikos subjektyviuosius požymius liudija, kad F. C. veikoje nėra ir būti negali tyčinės kaltės požymių. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 3 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju kilę padariniai, t. y. automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. T12413), apgadinimas buvo dėsningas F. C. padarytų KET pažeidimų rezultatas ir priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Administracinį teisės pažeidimą F. C. padarė dėl neatsargumo, tai yra jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti žalingos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, F. C. išgąstis, pasimetimas ar patirta šoko būsena, neadekvati reakcija į situaciją nepateisina padaryto pažeidimo ir nepašalina jo atsakomybės, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administraciniu teisės pažeidimu.
Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, F. C. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., sudėtis.
Dėl nuobaudos švelninimo.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad, jeigu aukštesnysis teismas neras pagrindo nutraukti šią administracinio teisės pažeidimo bylą, tuomet privalu pasverti, ar yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pasak apelianto, šioje byloje yra duomenų, leidžiančių teigti, kad esama išimtinių aplinkybių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta minimali administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad F. C. turi leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, darbdavio yra charakterizuojamas puikiai, jo pajamos per mėnesį atskaičiavus privalomus mokėti mokesčius, įskaitant ir nuomos mokestį, yra ganėtinai mažos, F. C. yra vedęs, jo sutuoktinė 2015 metų pradžioje gimdys, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
F. C. padarė vieną iš sunkiausių bei šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,73 promilių) žymiai viršijo leistiną (0,41 promilių) normą, jis sukėlė eismo įvykį, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai. Pažeidėjas privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad F. C. pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą nepakeistą ir F. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.