Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-16 · Administracinė byla Nr. I-832-243/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-16
Bylos Nr.
I-832-243/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02263-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
S. G., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
Advokatai
Laurynas Vainoras, Miranda Deinekienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-832-243/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02263-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8; 49; 55.1.3; 57.3; 61 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 16 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjos D. S. atstovui advokato padėjėjui Laurynui Vainorui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G. ir jo atstovei advokato padėjėjai Mirandai Deinekienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. G., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 12FPĮ-245-(14.12.124.), kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 12SD-3460-(14.12.104), kuriuo atsisakyta derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. S. patikslintu skundu teismo prašo:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 12FPĮ-245-(14.12.124.), kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Projektas Nr. 1);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 12SD-3460-(14.12.104), kuriuo atsisakyta derinti jos parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą;

3) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti jos teikto projekto derinimo procedūrą ir jį patvirtinti.

Nurodo, jog jai nuosavybės teise priklauso daugiabutis (keturių butų) namas, adresu (duomenys neskelbtini), o S. G. nuosavybės teise priklauso garažas, adresu (duomenys neskelbtini) ( buvęs (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog jie abu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Klaipėdos rajono skyriui padavė prašymus organizuoti žemės sklypų, reikalingų pastatų eksploatavimui, formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu suderino S. G. teikto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo Projektą Nr. 1, tačiau NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu jos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas Nr. 2) atsisakė derinti. Teigia, jog dėl Projekto Nr. 1 išviešinimo metu ji projekto organizatoriui teikė pretenzijas, prašydama nederinti, nes formuojamas per didelis žemės sklypas, išeinantis už sąlygų būtinų garažo eksploatavimui, todėl nepagrįstai suvaržo jos teises ir galimybę formuoti sklypą prie gyvenamojo namo proporcingai būtinumui užtikrinti jo tinkamą eksploataciją pagal paskirtį. Reikalavimą grindžia tuo, kad Projekte Nr. 1 numatyti privažiavimai sukelia realią grėsmę eismo ir gyvenamojo namo gyventojų saugumui, nes yra per arti jos namo. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija rėmėsi nebegaliojančia 2017 m. kovo 20 d. S. G. formuojamo žemės sklypo derinio žyma, todėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius (toliau – Ginčų komisija) 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu įpareigojo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl jos pateikto parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir šis sprendimas nėra įvykdytas, nes atsisakyta patvirtinti jos projektą. Argumentuoja, jog S. G. projektui teikiama prioritetinė padėtis, nederinant jos projekto ir tai prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams.

Pareiškėjos atstovas patikslintą skundą prašo patenkinti jame nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius remdamasis 2018 m. sausio 5 d. įsakymu priėmė sprendimą pradėti rengti Projekto Nr. 1, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, reikalingą esamam pastatui (garažui) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginė paskirtį. NŽT Klaipėdos rajono skyrius ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G. Projekto Nr. 1 rengimo reikalavimus. Projekto Nr. 1 viešinimo metu projekto rengimo organizatoriui pareiškėja pateikė pasiūlymą/pretenziją, kuriuo prieštaravo parengtam Projektui Nr. 1, nes formuojamas žemės sklypas yra neracionalių ribų. Nurodo, jog NŽT skyrius pareiškėjai atsakė 2018 m. birželio 8 d. raštu, informuodamas, kad formuojamas žemės sklypas atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tokio dydžio, kokio reikia, kad būtų užtikrinta galimybė tinkamai eksploatuoti statinį, jį prižiūrėti ir remontuoti. Atsakovės teigimu, pareiškėja atsakymą apskundė NŽT struktūriniam padaliniui, tačiau skundas buvo paduotas praleidus apskundimo terminą, todėl pareiškėjos skundo dalis dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus rašto palikta nenagrinėta. Argumentuoja, jog NŽT struktūrinis padalinys, patikrinęs Projekto Nr. 1 rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų ir Projekto Nr. 1 sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2018 m. liepos 25 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-411-(8.16) priėmė išvadą dėl tikslingumo Projektą Nr. 1 tvirtinti, projektas patvirtintas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus teisėtu ir pagrįstu 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-245-(14.12.124.).

Nurodo, jog NŽT skyrius atsisakė derinti pareiškėjos Projektą Nr. 2, nes projekto sprendiniai neatitiko gretimo žemės sklypo patvirtintų formavimo ir pertvarkymo Projekto Nr. 1 sprendinių. Pažymi, jog Projektas Nr. 1 yra patvirtintas ir galiojantis, todėl Projekto Nr. 2 sprendiniai negali prieštarauti patvirtinto Projekto Nr. 1 sprendiniams. Atsakovės teigimu, Ginčų komisija priėmė sprendimą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimų, o ne dėl NŽT, todėl NŽT negali įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją vykdyti Ginčų komisijos sprendimą.

Atsakovės atstovė prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimu su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir siūlo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Projekto Nr. 1 viešinimo metu pareiškėja projekto organizatoriui pateikė pasiūlymą/pretenziją, kuria prieštaravo parengtam Projektui Nr. 1, nes formuojamas žemės sklypas yra neracionalių ribų. Pažymi, jog NŽT skyrius į pareiškėjos pasiūlymą/pretenziją dėl Projekto Nr. 1 sprendinių atsakė 2018 m. birželio 8 d. raštu, nurodydamas, kad formuojamas žemės sklypas atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tokio dydžio, kokio reikia, kad būtų užtikrinta galimybė tinkamai eksploatuoti statinį, jį prižiūrėti ir remontuoti. Nurodo, jog šio atsakymo pareiškėja laiku neskundė ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl pareiškėjos skundas paliktinas nenagrinėtu. Pažymi, jog NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, patikrino Projekto Nr. 1 rengimo, viešinimo ir derinimo bei Projekto Nr. 1 sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir 2018 m. liepos 25 d. žemėtvarkos planavimo dokumentų patikrinimo akte priėmė išvadą dėl tikslingumo Projektą Nr. 1 tvirtinti. Nurodo, jog patvirtinus Projektą Nr. 1 ir esant jam galiojančiam, pareiškėjos teikto Projekto Nr. 2 sprendiniai negali prieštarauti šio projekto sprendiniams. Teigia, jog Ginčų komisija 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 5 d. ir 2018 m. kovo 30 d. sprendimus dėl atsisakymo derinti pareiškėjos parengtą ir pateiktą žemės sklypo projektą, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracija rėmėsi nebegaliojančia 2017 m. kovo 20 d. S. G. formuojamo žemės sklypo derinimo žyma. Tvirtina, jog NŽT skyriaus 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakymas paremtas galiojančiu 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu, o ne 2017 m. kovo 20 d. S. G. formuojamo žemės sklypo derinimo žyma. Teigia, jog pareiškėja pakartotinai pateikė derinimui savo parengtą valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo analogiškas anksčiau jos teiktam projektui, nepaisydama fakto, kad VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. sausio 30 d. sprendimu panaikino įrašą apie kiemo aikštelės k3 įregistravimą pareiškėjai priklausančio buto Nr. 4, esančio bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), priklausiniu. Nurodo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išaiškino pareiškėjai kuo pasireiškia jos formuojamo žemės sklypo neracionalumas, t. y. nurodė, kad neracionalus pareiškėjos formuojamas žemės sklypas yra toje dalyje, kurios matmenys yra 4,75 m x 16,24 m.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovė siūlo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinės bylos ginčo dalykas – Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 12FPĮ-245-(14.12.124.) (toliau – Įsakymas), kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 12SD-3460-(14.12.104) (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakyta derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atsakovę atlikti pareiškėjos teikto projektavimo derinimo procedūrą ir jį patvirtinti, pagrįstumo nustatymas.

Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymo projektų rengimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d.) (toliau – Taisyklės) nustatančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Taisyklių 2 punkte nustatyta, jog Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (2.4 punktas). Taisyklių 5 punkte numatyta, jog Projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir šiomis Taisyklėmis. Projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje, tvirtina NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o Projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, – savivaldybės administracijos direktorius. Nagrinėjamu atveju pasikeitus administraciniam teritorijos statusui, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1810-583/2017 panaikinus NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas S. G. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, projekto sprendiniai nebuvo keičiami, procedūros tvirtinant projektą buvo atliekamos tokios, kokios buvo numatytos iki teritorijos administracinio statuso pasikeitimo, todėl įsakymą dėl projekto patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinės žemės tarnybos Taisyklių 17 punkte numatyta, jog Projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS), jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Projekto bylos dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip. Taisyklių 58 punkte numatyta, jog parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria Projekto sprendiniams, arba grąžina Projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Susipažinti su parengto Projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, o kai visa Projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas arba kai visuomenei susipažinti Projektas teikiamas pakartotinai – 5 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl Projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS.

Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), o S. G. nuosavybės teise priklauso garažas, adresu (duomenys neskelbtini) ( buvęs (duomenys neskelbtini)). Jie naudojasi valstybine žeme, žemės sklypai buvo nesuformuoti, todėl abu rengė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.

Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-1810-583/2017 duomenų matyti, kad S. G. 2012 m. rugsėjo 5 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą suprojektuoti žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje prie nuosavybes teise turimų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2012 m. spalio 11 d. pateikė prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje prie nuosavybes teise priklausančių statinių, NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2012 m. spalio 19 d. išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, leidime nurodyta, kad numatomas žemės sklypų formavimo būdas – suformuoti žemės sklypą pastatui (garažas 1G1p – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti. Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius 2012 m. lapkričio 14 d. jam išdavė planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, planavimo sąlygose nurodyta, kad jos galioja iki 2015 m. lapkričio 14 d, pasibaigus planavimo sąlygų galiojimui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2016 m. rugsėjo 14 d jam išdavė naujas planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, P. G. individuali įmonė parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį suderino visos institucijos, ir S. G. 2017 m. kovo 28 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą suderinti parengtą Projektą Nr.1. NŽT Žemės valdos projekto patikrinimo 2017 m. gegužės 19 d. akte konstatavo, jog projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams bei nurodė, kad patikrinimo išvada – teigiama, NŽT Klaipėdos rajono skyrius, atsižvelgdamas į patikrinimo aktą, 2017 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-81-(14.12.124.) patvirtino S. G. parengtą Projektą Nr. 1). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1810-583/2017 panaikino NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą , nes Projekto Nr. 1 viešinimo procedūra atlikta nesilaikant Taisyklėse numatytų reikalavimų t. y. viešinimo procedūra atlikta ne per ŽPDRIS sistemą, procedūrą atliko ne projekto organizatorius, nėra duomenų, jog apie pradėtą rengti Projektą Nr. 1 buvo informuota D. S.

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu panaikinus NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą, per ŽPDRIS sistemą iš naujo pakartotos Projekto Nr. 1 rengimo procedūros, nekeičiant projekto sprendinių. NŽT 2018 m. sausio 5 d. įsakymo pagrindu priimtas sprendimas pradėti rengti Projektą Nr. 1, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, reikalingą esamam pastatui (garažui) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, NŽT Klaipėdos rajono skyrius ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui S.G. Projekto Nr. 1 rengimo reikalavimus, Projektas Nr. 1 buvo išviešintas. Projekto Nr. 1 viešinimo metu projekto rengimo organizatoriui pareiškėja pateikė pasiūlymą/pretenziją, kuriuo prieštaravo parengtam Projektui Nr. 1, nes formuojamas žemės sklypas yra neracionalių ribų. NŽT Klaipėdos rajono skyrius į pareiškėjos pasiūlymą/pretenziją dėl Projekto Nr. 1 sprendinių atsakė 2018 m. birželio 8 d. raštu (b. l. 83-84). Rašte nurodyta, kad formuojamas žemės sklypas atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tokio dydžio, kokia reikia, kad būtų užtikrinta galimybė tinkamai eksploatuoti statinį, jį prižiūrėti ir remontuoti. Pareiškėja atsakymo nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Ištaisius procedūrinius pažeidimus, kurie buvo konstatuoti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu, NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu iš naujo patvirtino S. G. parengtą Projektą Nr. 1 (b. l. 26-27).

Taisyklių 67 punkte nustatyta, jog Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti. Žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimo taisyklių (toliau – Tikrinimo taisyklės), patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-64, 2 punkte nustatyta, jog žemėtvarkos planavimo dokumentų tikrinimas – tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ir žemės valdos projektų (žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų, žemės konsolidacijos projektų) sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ar šie sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir yra suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, ar atliktos visos žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūros. NŽT struktūrinis padalinys patikrino Projekto Nr. 1 rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto Nr. 1 atitiktį teisės aktų reikalavimams ir 2018 m. liepos 25 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte priėmė išvadą dėl tikslingumo tvirtinti Projektą Nr. 1 (b. l. 85-86). Projektas Nr. 1 yra suderintas su kompetentingomis institucijomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Įsakymas, kuriuo patvirtintas Projektas Nr.1 neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėja skundu prašant panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 8 d. Sprendimą, kuriuo atsisakyta derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo Projektą Nr. 2, kurį ji parengė, nustatyta, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog Projekto Nr. 2 sprendiniai neatitinka Projekto Nr. 1 sprendinių, todėl Projektas Nr. 2 negali būti patvirtintas. Tikrinimo taisyklių 2 punkte numatyta, jog Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 32 punkte nurodyta, jog žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Taisyklių 33 punktas numato, jog žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. rašto matyti, jog Klaipėdos rajono savivaldybė atsisakė derinti pareiškėjos Projektą Nr. 2, nes projekte formuojamas žemės sklypas yra netaisyklingos formos, kurio dalis yra 4,75 m. x 16,24 m., be to, S. G. prie priklausančio garažo palikta apie 2 metrus pločio žemės juosta tik apėjimui. Tai yra, tokiu būdu nebus įmanoma nei įvažiuoti į vieną garažo patalpą, nei stovėti ar apsisukti transportui, naudotis statiniu pagal jo paskirtį (b. l. 123-124). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija teismui teiktu raštu nurodė, jog buvo išnagrinėtas pareiškėjos Projektas Nr. 2 ir jį atsisakyta derinti ir kad tokiu būdu įvykdytas Ginčų komisijos sprendimas (b. l. 122). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja šį sprendimą apskundė. NŽT Klaipėdos rajono skyrius pagal jam suteiktą kompetenciją, įvertinęs, kad pareiškėjos Projekto Nr. 2 sprendiniai prieštarauja trečiojo suinteresuoto asmens S. G. parengto ir patvirtinto Projekto Nr. 1 sprendiniams, 2018 m. rugpjūčio 8 d. Sprendimu atsisakė derinti Projektą Nr. 2. Pareiškėja nepaneigia argumentų, kad jos Projekto Nr. 2 sprendiniai prieštarauja patvirtinto Projekto Nr. 1 sprendiniams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kitiems žemėtvarkos planavimo dokumentams ir pabloginti gretimų žemės sklypų naudotojų veiklos sąlygas.

Teisėjų kolegija įvertinusi visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių konstatuoja, jog pareiškėjos skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais juos panaikinti. Netenkinus pareiškėjos skundo dėl šių administracinių aktų panaikinimo, netenkintinas išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę atlikti pareiškėjos teikto projektavimo derinimo procedūrą ir patvirtinti jos projektą.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. prašo priteisti iš pareiškėjos 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad išlaidas sudaro užmokestis už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas pagal 2018 m. gruodžio 19 d. atstovavimo sutartį : 250 Eur už atsiliepimo parengimą ir 150 Eur pasirengimas ir atstovavimas administracinėje byloje. Išlaidoms pagrįsti pateikė sąskaitas už teisines paslaugas ir 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina jog jis už advokato padėjėjo teisines paslaugas sumokėjo 400 Eur (b. l. 95-96, 101, 126- 128).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Netenkinus pareiškėjos skundo dėl Įsakymo panaikinimo, kuriuo patvirtintas trečiojo suinteresuoto asmens S. G. Projektas Nr. 1, buvo apgintos šio asmens teisės, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, už atsiliepimo parengimą, taikant koeficientą 2,5. Atsiliepimas surašytas 2018 m. gruodžio 19 d. Procesinis dokumentas buvo atliekamas 2018 m. IV ketvirtyje, todėl pagrindu imami 2018 m. II ketvirčio rodikliai. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 m. II ketvirtį buvo 926,70 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo surašymą yra 1853,40 Eur (926,70 Eur x 2,5 x 0,8). Prašoma priteisti 250 Eur neviršija rekomenduojamo dydžio, todėl priteistina.

Rekomendacijų 8.19 punktas numato rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, taikant koeficientą 0,1. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė dalyvavo 2019 m. kovo 19 d. teismo posėdyje, kuris truko 1,37 val. (teismo posėdis prasidėjo 10.04, o baigėsi 11.41 val.). Įvertinus teismo posėdyje atstovavimo laiko, bylos sudėtingumą, joje nagrinėjamas klausimus, teismas sprendžia, jog pasirengti teismo posėdžiui pakako 1 valandos. Procesiniai veiksmai atlikti 2019 m. I ketvirtyje, todėl pagrindu imami 2018 m. III ketvirčio rodikliai. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 m. III ketvirtį buvo 935,70 Eur, todėl maksimali priteistina suma už pasirengimą ir atstovavimą administracinėje byloje yra 224,57 Eur (0,1 x 935,70 Eur x 3 val. x 0,8). Prašoma priteisti 150 Eur neviršija rekomenduojamo dydžio, todėl priteistina.

Trečiojo suinteresuoto asmens S. G. prašymas dėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas.

Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir sustabdytas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 12FPĮ-245-(14.12.124.), kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, galiojimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytos teismo nutartimi paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 70 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 88 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. S. patikslintą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 12FPĮ-245-(14.12.124.), kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 12SD-3460-(14.12.104), kuriuo atsisakyta derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti,

priteisti trečiajam suinteresuotas asmeniui S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 400 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą,

reikalavimo užtikrinimo priemones, taikytas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėVida Stonkuvienė