Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LoyMesta“ atstovui nemokumo administratoriui Stasiui Sipavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LoyMesta“ ieškinį atsakovams K. A., I. A., J. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, jog Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „LoyMesta“ bankroto bylą. Teismas 2018 m. liepos 11 d., 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2019 m. spalio 3 d. nutartimis patvirtino bendrovės septynių kreditorių reikalavimus bendrai 43 562,13 Eur sumai. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pripažino BUAB ,,LoyMesta“ bankrotą tyčiniu. Teismas bankrotą tyčiniu pripažino galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose nurodomais pagrindais, nustatęs, jog bendrovės valdymo organai nevykdė ar netinkamai vykdė jiems įstatyme, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; įmonės veikla buvo organizuota taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos; teisės aktų reglamentuojama bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

Ieškovė ieškinį atsakovų atžvilgiu grindė tomis aplinkybėmis, jog atsakovas K. A., būdamas įmonės direktoriumi, o atsakovai I. A. ir J. K., būdami bendrovės akcininkais nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovei esant nemokiai. Nurodoma, kad UAB „LoyMesta“ veikla nutrūko nuo 2014 m. vidurio, bendrovė nuo 2014 m. liepos 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva buvo išregistruota iš PVM mokėtojų, kaip nevykdanti PVM apmokestintos veiklos. Be to, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos pažymą BUAB „LoyMesta“ bankroto byloje patvirtintas VMI kreditorinis reikalavimas susiformavo nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. sausio mėnesio. Vadinasi, jau 2014 m. pabaigoje įmonė jau buvo nemoki, todėl šios įmonės vadovas atsakovas K. A. ir atsakovai akcininkai I. A. bei J. K. apie padėtį žinojo (privalėjo žinoti), tačiau įstatyme nustatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdė. Dėl to, kad atsakovai nesikreipė laiku dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, bankroto byloje susidarė 46 023,14 Eur įsiskolinimas bendrovės kreditoriams, ši suma laikytina padaryta žala ieškovei ir šią sumą ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai (CK 6.246 –6.249 straipsniai).

Ieškovė ieškinį grindė ir tuo pagrindu, jog bendrovės bankrotas teismine tvarka buvo pripažintas tyčiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-456-378/2018), jog tuo atveju, kai bendrovės bankrotas yra pripažintas tyčiniu, asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais nereikia įrodinėti bendrovės vadovų neteisėtų veiksmų - faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). Asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu Kauno apygardos teisme buvo gauta tarp ieškovės BUAB „LoyMesta“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Stasio Sipavičiaus ir atsakovo J. K. 2020 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti joje numatytomis sąlygomis, o civilinę bylą atsakovo J. K. atžvilgiu nutraukti. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patvirtino pateiktą taikos sutartį, kuria atsakovas J. K. įsipareigojo sumokėti ieškovei 3 300 Eur sumą žalai atlyginti, o BUAB „LoyMesta“ atsisakė visų ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovo J. K. atžvilgiu. Teismas minėta nutartimi bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų J. K. nutraukė.

Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu įmonės nemokumo administratorius ieškinį atsakovų K. A. ir I. A. atžvilgiu palaikė, nurodė, jog sudarius taikos sutartį su J. K. byloje ieškovės reikalavimas byloje atlyginti žalą sumažėjo 3 300 Eur suma, ieškovė todėl palaikė reikalavimą priteisti iš atsakovų K. A. ir I. A. solidariai 42 723,17 Eur sumą žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti turėtas bendrovės 250 Eur išlaidas advokato paslaugoms byloje apmokėti.

Teismas bylos procesinius dokumentus atsakovams K. A. ir I. A. įteikė ir apie iškeltą civilinę bylą pranešė įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovai teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Todėl, esant ieškovės prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių abiejų atsakovų K. A. ir I. A. atžvilgiu (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje bankrutavusios įmonės kreditorių interesais įmonės nemokumo administratorius kelia buvusių iki bankroto bylos iškėlimo įmonės akcininkės ir vadovo civilinės teisinės atsakomybės klausimus ir įrodinėja atsakovų prievolę atlyginti bendrovei padarytą turtinę žalą. Ieškovas buvusios akcininkės ir vadovo deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindu nurodo tas aplinkybes, jog įmonei esant nemokiai, jie laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „LoyMesta“ iškėlimo, todėl teismo patvirtintas įmonės įsiskolinimas bendrovės kreditoriams dėl to atsirado ir padidėjo, atsakovams teisinė atsakomybė grindžiama galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies pagrindu, sprendžiant klausimą dėl atsakovų atsakomybės, taikytinos CK 2.50 straipsnio 3 dalies ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies, o dėl atsakovų solidariosios atsakomybės – CK 6.6 straipsnio nuostatos.

Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikęs ieškovės nurodomų ieškinyje faktinių aplinkybių ir prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų vertinimą, teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „LoyMesta“ bankroto bylą. Teismas 2018 m. liepos 11 d., 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2019 m. spalio 3 d. nutartimis patvirtino bendrovės septynių kreditorių reikalavimus bendrai 43 562,13 Eur sumai. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pripažino BUAB ,,LoyMesta“ bankrotą tyčiniu. Teismas bankrotą tyčiniu pripažino galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose nurodomais pagrindais, nustatęs, jog bendrovės valdymo organai nevykdė ar netinkamai vykdė jiems įstatyme, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; įmonės veikla buvo organizuota taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos; teisės aktų reglamentuojama bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Byloje nustatyta, jog bendrovės direktoriumi bankroto bylos iškėlimo metu buvo atsakovas K. A., jis iki 2012 m. gegužės 23 d. buvo ir vienintelis įmonės akcininkas. Atsakovė I. A. nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos turėjo 70 procentų bendrovės akcijų, likusią 30 procentų bendrovės akcijų dalį nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo turėjo atsakovas J. K.. Iškėlus UAB ,,LoyMesta“ bankroto bylą, teismas įpareigojo perduoti bendrovės valdymo organus bankroto administratoriui turtą ir bendrovės buhalterinius dokumentus. Bendrovės valdymo organai bankroto administratoriui neperdavė jokio ieškovės turto, nesudarė bendrovės finansinės atskaitomybes (balanso) nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis. Nemokumo administratoriui neturint įmonės dokumentų, nėra galimybes tiksliai nustatyti nei ieškovės kreditorių, nei debitorių sąrašų, buvusio bendrovės turto, jo struktūros.

Kaip jau minėta pirmiau šiame sprendime, patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą J. K. atžvilgiu nutraukus, toliau teismas byloje sprendžia dėl atsakovų K. A. ir I. A. civilinės teisinės atsakomybės pagrindų ir jos dydžio. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, 44 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 231 straipsnio 2 dalį, ir šias normas aiškinant sistemiškai su materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis prievoles bei jų pabaigą (CK šeštosios knygos IX skyrius), pagal kurias solidariosios prievolės kreditoriui neužkertamas kelias sudaryti taikos sutartį su vienu iš skolininkų. Pagal bendrąsias nuostatas, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Šia norma kreditoriui sukuriamos palankios sąlygos užsitikrinti prievolės įvykdymą, nes jam suteikiama teisė pasirinkti, iš kurio (-ių) skolininkų ir kokios skolos dalies ar jos visos reikalauti. Solidariosios prievolės kreditorius taip pat turi diskreciją atsisakyti reikalavimo vienam iš skolininkų (CK 6.23 straipsnio 1 dalis), atleisti skolininką nuo jo prievolės dalies vykdymo arba pareikšti, kad ji neegzistuoja (CK 6.129 straipsnis). Kai solidarusis skolininkas atleidžiamas nuo jo prievolės dalies vykdymo, šio skolininko prievolė baigiasi (CK 6.129 straipsnio 1 dalis), o kiti bendraskoliai atleidžiami nuo bendraskolio prievolės dalies vykdymo (CK 6.129 straipsnio 6 dalis). Nurodytos teisės normos patvirtina, kad su vienu iš bendraatsakovių sudaryta taikos sutartis dėl jam pareikštų reikalavimų atsisakymo (atleidimo nuo jo prievolės dalies), net ir nesant kitų bendraatsakovių sutikimo, yra teisėta, nes nepažeis CPK 44 straipsnio 3 dalies nuostatų ir kitų bendraatsakovių teisių bei interesų – vadovaujantis CK 6.129 straipsnio 6 dalimi, jie bus atleisti nuo taikos sutartį sudariusio bendraatsakovio įsipareigojimų dalies įvykdymo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus trims atsakovams, prašė iš jų solidariai priteisti 43 883,56 Eur sumą žalai atlyginti. Taikos sutartimi ieškovė ir atsakovas J. K. susitarė dėl mokėtinos sumos žalai atlyginti, o ieškovė atleido atsakovą J. K. nuo visų jam pareikštų turtinių reikalavimų šioje byloje. Teismas vertina, kad ieškovei pasinaudojus CK 6.129 straipsnyje įtvirtinta teise atleisti skolininką nuo dalies prievolės vykdymo, J. K. buvo atleistas tik nuo savo įsipareigojimų dalies įvykdymo, o taikos sutarties sudarymo faktas nepažeidė kitų byloje likusių bendraatsakovių teisių. Tokio pobūdžio bylose teisminę praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-299-916/2017).

Byloje nustatyta, kad UAB ,,LoyMesta“ 2014 m. pabaigoje jau buvo nemoki, veiklos nevykdė, todėl šios įmonės vadovas atsakovas K. A. ir atsakovė bendrovės pagrindinė akcininkė I. A. apie bendrovės tikrąją finansinę padėtį žinojo (privalėjo žinoti), tačiau įstatyme nustatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo nevykdė. Įmonei bankroto byla buvo iškelta tik 2018 metais pagal vienos iš kreditorių – Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-279-945/2020). Dėl to, kad atsakovai nesikreipė laiku dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, bankroto byloje susidarė įsiskolinimas bendrovės kreditoriams, ši suma laikytina atsakovų veiksmais padaryta žala ieškovei ir po taikos sutarties su J. K. sudarymo likusią neatlygintą 42 723,14 Eur žalą ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų – bendrovės vadovo K. A. ir pagrindinės bendrovės akcininkės I. A.. Teismas vertina, jog ieškovė įrodė visas būtinas atsakovų K. A. ir I. A. civilinės teisinės atsakomybės sąlygas, o byloje minėti atsakovai pateiktų įrodymų ir savo kaltės prezumpcijos nepaneigė. Šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą ieškinį jų atžvilgiu tenkinti visiškai (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Sprendžiant dėl atsakovų solidariosios atsakomybės buvimo, nustatyta, kad prieš iškeliant įmonei bankroto bylą atsakovas K. A. buvo įmonės vadovas, o I. A. – įmonės pagrindinė akcininkė. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimas (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Ši taisyklė nustatyta CK 6.279 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Pirmiau nurodomais motyvais teismas sprendžia, kad atsakovai K. A. ir I. A. bendrais neteisėtais veiksmais padarė BUAB „LoyMesta“ 42 723,14 Eur žalą. Bankrutavusiai bendrovei iš atsakovų solidariai priteisiama 42 723,14 Eur suma padarytai žalai atlyginti (CPK 178 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis, CK 6.6 straipsnis, 6.246 – 6.249 straipsniai).

Priteisus iš atsakovų bendrovei 42 723,14 Eur žalos sumą, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų ieškovei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 42 723,14 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis.

Ieškovė bylą nagrinėjant teisme turėjo 250 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Ieškinį patenkinus visiškai ieškovės turėtos išlaidos priteisiamos iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Valstybė byloje turėjo 35,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „LoyMesta“ (į. k. 302784970) solidariai iš atsakovų K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 42 723,14 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 42 723,14 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 14 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 250 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 17,82 Eur turėtoms byloje išlaidoms atlyginti. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.