- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-303-479/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08270-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- O. G.
- Atsakovas
- M. B., S. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės O. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškinį, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovams M. B. ir S. B. dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. T., A. B. Ž., valstybės įmonė Registrų centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. B. ir S. B. dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo. Ieškovė teismo prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą atsakovo M. B. nuosavybės teisę į šį turtą, pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą STN-315-(12.7), pagal kurį buvo įregistruota A. B. Ž. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Teismas atsižvelgė į tai, kad vien gyvenamojo namo, į kurį prašoma pripažinti nuosavybės teisę, vidutinė rinkos vertė yra nurodyta 238 116,02 Eur (822 167 Lt), todėl teismas konstatavo, kad ieškinys nėra teismingas Klaipėdos apylinkės teismui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui ir išaiškino ieškovei teisę kreiptis su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė O. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir tuo pažeidė jos konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Ieškovė nurodė ir tai, kad jos ieškinio reikalavimai yra pagrįsti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir tuo pažeidė jos konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Ši skundo nuostata nepagrįsta.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytos ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.
8. CPK 26 straipsnyje numatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 1 punktas nustato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
9. Šioje byloje vienas iš ieškovės pareikštų turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimų yra reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Nors ieškovė ieškinyje nenurodė tikslios ginčo turto rinkos vertės, tačiau iš kartu su ieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad gyvenamojo namo vertė yra 238 116,02 Eur (822 167 Lt). Taigi akivaizdu, kad ieškovės ieškinio suma viršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytą 40 000 Eur sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ieškinys nėra teismingas apylinkės teismui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analogiškas ieškovės ieškinio teismingumo klausimas jau buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1904-826/2016, kurioje taip pat konstatuota, kad ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą yra teismingas Klaipėdos apygardos teismui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui.
10. Pažymėtina, kad kiti ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra susiję su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu bei nelemia šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.