Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės O. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovams A. B. Ž., R. Ž., tretiesiems asmenims I. T., VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, nuosavybės teisės įrašo panaikinimo, įpareigojimo atnaujinti gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: pripažinti jai nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; pripažinti 2007 m. rugsėjo 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-315-(12.7) neteisėtu ir negaliojančiu; panaikinti VĮ Registrų centro įregistruotą A. B. Ž. nuosavybės teisę į žemės sklypą, gyvenamąjį namą, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda; įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialą ESO atnaujinti gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimą gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir sudaryti paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį su I. T..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės O. G. ieškinį atsakovams A. B. Ž., R. Ž., tretiesiems asmenims I. T., VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, nuosavybės teisės įrašo panaikinimo, įpareigojimo atnaujinti gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimą. Teismo motyvai:

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jos ieškinį, panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundo motyvai:

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo ieškinį, nes Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-899-799/2016, atsisakydamas priimti šį ieškinį, išaiškino, jog ji su juo turi kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Klaipėdos apygardos teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Su tokiu skundo motyvu nesutiktina. Viena iš tinkamo ieškinio pateikimo teismui sąlygų yra teismingumas. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Visų pirma, gavęs ieškinį, teismas pasitikrina ieškinio teismingumą. Tauragės rajono apylinkės teismas nurodė, kad ieškinys neteismingas pagal išimtinį teismingumą. CPK 31 straipsnyje nurodyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo, teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Ši norma yra imperatyvi, o jos pažeidimas sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Susipažinus su ieškiniu, matyti, jog vienas iš ieškovės reikalavimų yra pripažinti jai nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kadangi šis nekilnojamasis turtas yra Klaipėdoje, o ieškiniai dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu pagal išimtinio teismingumo taisykles teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, Tauragės rajono apylinkės teismas pagrįstai ieškinį atsisakė priimti kaip paduotą pažeidžiant išimtinio teismingumo taisykles.Išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, tačiau priimdamas nagrinėti ieškinį teismas turi pasižiūrėti ne tik teritorinį, bet ir rūšinį teismingumą. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė nustato, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnyje nustatyta, kokias civilines bylas nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. Šio straipsnio 1 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas susipažinęs su ieškovės pateiktais dokumentais nustatė, jog nekilnojamojo turto rinkos vertė nurodyta 455 282,70 Eur (1 572 000 Lt), gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė nurodyta 238 116,02 Eur (822 167 Lt). Kadangi ieškinio suma yra didesnė negu 43 500 Eur, ieškovės ieškinys yra teismingas Klaipėdos apygardos teismui. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, todėl atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės O. G. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.