- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-2037-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03114-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- R. V., E. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir E. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir E. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė S. Ž., A. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolės S. Ž. 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimus dėl varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti.
2. Pareiškėjai nurodė, kad varžytynės yra paskelbtos neteisėtai, pažeidžiant varžytynių paskelbimo procedūras. Antstolė apie varžytynių paskelbimą pareiškėjus informavo paprastais, neišsamiais ir reikalavimų antstolio dokumentams neatitinkančiais pranešimais, kuriuose nebuvo pateikta visa būtina informacija ir duomenys. Tokiu būdu antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 613 straipsnio 1 dalį, pagal kurią vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Be to, antstolės nustatyta parduodamo iš varžytynių turto kaina yra nepagrįsta, kadangi yra žymiai mažesnė nei šio turto reali vertė. Parduodamus pareiškėjų žemės sklypus antstolė įvertino 5 600 Eur ir 1 000 Eur, todėl antstolės nustatyta pardavimo iš varžytynių kaina yra atitinkamai 4 480 Eur ir 800 Eur. Pareiškėjai už žemės sklypus mokėjo atitinkamai 62 370 Lt (18 063,6 Eur) ir 8 630 Lt (2 499,4 Eur), iš viso 20 563 Eur, t. y. net 13 963 Eur daugiau negu nustatyta pardavimo iš varžytynių kaina. Tokios nepagrįstai mažos kainos nustatymas pažeidžia pareiškėjų, kaip skolininkų, interesus, nes, tikėtina, turtas bus parduotas pirmųjų varžytynių metu už žymiai mažesnę negu reali šio turto vertė kainą.
3. Antstolė S. Ž. 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu netenkino pareiškėjų skundo ir skundą su vykdomosiomis bylomis Nr. 0076/17/01525 ir Nr. 0076/17/01526 persiuntė Marijampolės apylinkės teismui.
4. Antstolė S. Ž. nurodė, kad, gavusi ekspertizės aktą, 2018 m. balandžio 10 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto kainos nustatymo. Per įstatyme nustatytą terminą iš pareiškėjų nebuvo gauta prieštaravimų dėl UAB „ideART“ 2018 m. kovo 30 d. ekspertizėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų areštuoto turto kainų. Įvertinus areštuotą turtą ir su juo supažindinus proceso šalis, varžytynės nebuvo skelbiamos, kadangi Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3743-1021/2018 buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0076/17/01525 ir Nr. 0076/17/01526. Kauno apygardos teismui 2018 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1333-657/2018 panaikinus minėtą Marijampolės apylinkės teismo nutartį, atnaujinti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose. 2018 m. rugpjūčio 8 d. paskelbtos pirmosios viešosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjams priklausančių žemės sklypų pardavimo. Įstatyme nėra reglamentuota, kokiu procesiniu dokumentu išieškotojas ir skolininkas turi būti informuojamas apie paskelbtas varžytynes. Šiuo atveju pareiškėjams 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo išsiųsti pranešimai Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyta išsami informacija apie paskelbtas varžytynes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų.
6. Teismas konstatavo, kad antstolė, priimdama patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos, vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų, neprivalėjo skirti naujos turto vertinimo ekspertizės, nes nebuvo pagrįstų abejonių dėl esminių turto vertės pokyčių, be to, pareiškėjai per įstatyme nustatytą terminą nepateikė prieštaravimų dėl 2018 m. kovo 30 d. ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjams 2018 m. rugpjūčio 8 d. išsiųsti pranešimai Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyta išsami informacija apie paskelbtas varžytynes, sprendė, jog skunde nurodyta aplinkybė, kad varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos neteisėtai, pažeidžiant varžytynių paskelbimo procedūras, yra nepagrįsta. Teismas manė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais proceso šalys informuotos apie paskelbtas varžytynes, kadangi pranešimai buvo informatyvūs, išsiųsti per įstatyme nustatytą terminą, pareiškėjams įteikti tinkamai. Teismas padarė išvadą, jog viešosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Formaliai vertinus byloje pateiktus įrodymus ir susiklosčiusias aplinkybes, liko pažeistos pareiškėjų teisės į sąžiningą vykdymo procesą, nes iš varžytynių siūlomo parduoti turto įkainojimas neatitinka realių rinkos kainų. Už žemės sklypus pareiškėjai sumokėjo atitinkamai 62 370 Lt (18 063,6 Eur) ir 8 630 Lt (2 499,4 Eur), iš viso 20 563 Eur kainą. UAB „ideART“ 2018 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypų vertė nurodoma 5 600 Eur ir 1 000 Eur, iš viso 6 600 Eur. Taigi parduodamo turto įsigijimo kaina yra net 13 963 Eur didesnė negu nustatyta pardavimo iš varžytynių kaina. UAB „ideART“ 2018 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), neteikiama reikšmės individualiems žemės sklypų požymiams, todėl nurodoma turto vertė akivaizdžiai neatitinka vidutinės rinkos vertės.
1.2. Nepagrįsta išvada, kad aplinkybė, jog nebuvo ginčytas UAB „ideART“ 2018 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), lemia antstolio veiksmų teisėtumą. Ginčijamo turto vertinimo atlikimo metu civilinėje byloje Nr. e2S-l333-657/2018 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (vykdymo veiksmų sustabdymas), kurios buvo panaikintos tik 2018 metų liepos mėnesio pabaigoje, todėl pareiškėjai neskundė ekspertizės akto ir atlikto turto įkainojimo, nesiėmė jokių veiksmų, nes, esant sustabdytam vykdymo procesui, tai nesukeltų iš esmės jokių teisinių pasekmių. Vien tai, jog pareiškėjai nebuvo pateikę skundo dėl turto vertės, neleidžia antstolei atsainiai nustatyti jo kainą, neatsižvelgiant į tikrąją turto vertę, o teismui tik formaliai vertinti bylos aplinkybes, neteikiant reikšmės bylos esmei.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Iš nagrinėjamos bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0076/17/01525 ir Nr. 0076/17/01526 medžiagos nustatyta, kad antstolės S. Ž. kontoroje vykdomi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. išduoti vykdomieji raštai Nr. e2-2509-633/2016 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjų suinteresuoto asmens A. M. naudai. Antstolės S. Ž. 2017 m. rugsėjo 22 d. patvarkymais buvo areštuotas pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Antstolės S. Ž. 2017 m. spalio 6 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo Turto vertinimo skyriui. 2017 m. lapkričio 2 d. pareiškėjams buvo įteiktas 2017 m. spalio 27 d. Nekilnojamojo turto vertinimų ataskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos. 2017 m. lapkričio 6 d. pareiškėjai pateikė prieštaravimus (skundą) dėl nustatytos turto vertės, prašė paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Antstolė S. Ž. 2017 m. lapkričio 10 d. patvarkymu paskyrė pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, pakartotinę ekspertizę pavedė atlikti UAB „ideART“. 2018 m. balandžio 10 d. antstolės S. Ž. kontoroje gautas UAB „ideART“ 2018 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė S. Ž. 2018 m. balandžio 10 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto kainos nustatymo, kuriuo nustatė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaina yra 1 000 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), kaina yra 5 600 Eur. Antstolės S. Ž. 2018 m. balandžio 10 d. pranešimu pareiškėjai informuoti apie areštuoto turto įvertinimą. 2018 m. balandžio 13 d. antstolės S. Ž. kontoroje gautas pareiškėjos R. V. prašymas išduoti ekspertizės akto Nr.(duomenys neskelbtini) santraukos kopiją, prašomi dokumentai jai įteikti tą pačią dieną. 2018 m. rugpjūčio 8 d. paskelbtos pirmosios viešosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjams priklausančių žemės sklypų pardavimo. Pareiškėjams 2018 m. rugpjūčio 8 d. išsiųsti pranešimai apie varžytynes Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 21 d. antstolės S. Ž. kontoroje gautas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, kuris netenkintas antstolės S. Ž. 2018 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0076/17/01525 ir Nr. 0076/17/01526 persiųstas Marijampolės apylinkės teismui.
13. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų, šį procesinį sprendimą argumentuodamas tuo, kad varžytynės paskelbtos laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų, antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių procesinės teisės normų, neprivalėjo skirti naujos turto vertinimo ekspertizės, nes nebuvo pagrįstų abejonių dėl esminių turto vertės pokyčių, pareiškėjai per įstatyme nustatytą terminą nepateikė prieštaravimų dėl 2018 m. kovo 30 d. ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimai apie varžytynes buvo informatyvūs, išsiųsti per įstatyme nustatytą terminą, pareiškėjams įteikti tinkamai. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjų skundo nepagrįstumo, atskirąjį skundą motyvuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje pateiktus įrodymus ir susiklosčiusias aplinkybes, pažeidė pareiškėjų teisės į sąžiningą vykdymo procesą, nes iš varžytynių siūlomo parduoti turto įkainojimas neatitinka realių rinkos kainų, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad nebuvo ginčytas UAB „ideART“ 2018 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), lemia antstolio veiksmų teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
14. Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).
15. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. P. T. ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
16. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams priklausančių žemės sklypų vertė buvo nustatyta du kartus: 2017 m. spalio 27 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 405 Eur, 2017 m. spalio 27 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 3 610 Eur, 2018 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 1 000 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 5 600 Eur. Antstolė S. Ž. patvarkymu nustatė areštuoto turto vertę pagal nurodytą 2018 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr.(duomenys neskelbtini).
18. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį pagrindas skirti papildomą ekspertizę yra vykdymo proceso dalyvio motyvuotas prieštaravimas dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie sudaro pagrindą abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 682 straipsnio 2 dalies turinys suponuoja išvadą, kad motyvuotas prieštaravimas ekspertizės išvadoms galėtų būti duomenys, kurie patvirtintų kitokią rinkos vertę nei nustatyta ekspertizės akte. Pareiškėjai poreikį skirti pakartotinę ekspertizę grindžia tuo, kad jie, įsigydami nurodytus žemės sklypus, už juos sumokėjo atitinkamai 8 630 Lt (2 499,4 Eur) ir 62 370 Lt (18 063,6 Eur). Šiems teiginiams pagrįsti pareiškėjai pateikė 2008 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų pateikti duomenys nepagrindžia pareiškėjų teiginių apie netinkamai nustatytą jiems priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Pirma, iš pareiškėjų pateiktų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad nors pareiškėjai 2008 m. balandžio 28 d. žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) įsigijo už 8 630 Lt (2 499,4 Eur), o žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 62 370 Lt (18 063,6 Eur), pagal VĮ Registrų centro Marijampolės filialo pažymos duomenis, nurodytus nekilnojamojo turo pirkimo–pardavimo sutartyse, šių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2008 m. balandžio 21 d., yra atitinkamai 1 015 Lt (294 Eur) ir 6 517 Lt (1 887,5 Eur). Antra, pareiškėjų pateiktos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos 2008 m. balandžio 28 d., t. y. prieš dešimt metų, taigi jose nurodytos žemės sklypų įsigijimo kainos nėra aktualios, kadangi rinka nėra pastovi, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, turto paklausa ir kainos rinkoje nuolat kinta.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atliekant ekspertizę, vadovaujamasi tam tikrais turto vertės nustatymo principais ir metodais (atliekant 2018 m. kovo 30 d. ekspertizę naudotas lyginamasis metodas), turto vertinimą atlieka kvalifikuoti turto vertintojai. Pareiškėjai nepateikė kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitos apie pasikeitusią jiems priklausančio nekilnojamojo turto vertę, o pareiškėjų deklaratyvūs teiginiai apie didesnes nekilnojamojo turto rinkos kainas negali būti laikomi motyvuotu prieštaravimu dėl ekspertizės išvados, sudarančiu pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjų pateiktos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys nepaneigia ekspertizės aktu nustatytos nekilnojamojo turto vertės, taip pat nepagrindžia ginčo objekto vertės padidėjimo. Kadangi pareiškėjai nepateikė įrodymų apie kitokią ginčo turto rinkos vertę nei nustatyta UAB ,,ideART“ 2018 m. kovo 30 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė S. Ž. pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstolė privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Nors pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos nepagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad nebuvo ginčytas UAB „ideART“ 2018 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), lemia antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau, pareiškėjai nei antstolei S. Ž., nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų teiginius, kad turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta netinkamai. Taigi antstolio veiksmų teisėtumą lemia ne aplinkybė, kad pareiškėjai neteikė prieštaravimų dėl UAB „ideART“ 2018 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr.(duomenys neskelbtini), o aplinkybė, kad pareiškėjai apskritai nepateikė motyvuotų prieštaravimų, sudarančių pagrindą abejoti turto vertės nustatymo teisingumu.
21. Pareiškėjai skunde dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės S. Ž. 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimus dėl varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), tačiau atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, susijusių su tinkamu pareiškėjų informavimu apie varžytynių paskelbimą. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjų prašymas panaikinti antstolės S. Ž. 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimus dėl varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), nėra skundžiama, apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako.
22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, pagrįstai sprendė, kad antstolė nepažeidė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjų atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.