Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-06-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-96-531/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2021-05-12Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-15Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-15
Bylos Nr.
AN2-96-531/2021
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00110-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-96-531/2021
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00110-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. P. 2021 m. vasario 17 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį 75 Eur bauda, už tai, kad nuo 2020 m. lapkričio 19 d., 19.56 val. iki 2020 m. lapkričio 19 d. 20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą su (duomenys neskelbtini) degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, ir susidūrė su jam priešpriešiais važiavusiu ir sukusiu į kairę, į (duomenys neskelbtini), automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. A., kuris į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas D. A., tačiau pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojimo mastas nekvalifikuotas. Tokiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.7 punktą. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. P. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 12 d. priėmė nutartį, kuria V. P. skundą atmetė ir paliko galioti 2021 m. vasario 17 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

3. V. P. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir priimti naują nutarimą (nutartį) – jo skundą tenkinti ir panaikinti 2021 m. vasario 17 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą, o administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybių visetą, neteisingai aiškinant ir taikant teisės normas bei neteisingai įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, todėl padarius neteisingas išvadas, be to, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos atitinkamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teigia, kad jo įvažiavimas į sankryžą techniniu požiūriu buvo teisingas ir tinkamas, kadangi jis, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, galėjo sustoti prieš sankryžą tik staigiai stabdydamas, tuo galėdamas sukelti pavojingą situaciją tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, todėl KET jam leido važiuoti toliau. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, kad jis į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui ir jis neginčija skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui jo vairuojamas automobilis dar net nebuvo pilnai priartėjęs prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, kurią jis kirto 19.56.04 val. ir tuo metu geltonas šviesoforo signalas degė jau beveik 2 sekundes. Teismas vertino, kad jam nurodytomis aplinkybėmis staigiai (ekstremaliai) stabdyti buvo saugu, nes jis važiavo antra eismo juosta - tiek pirma, tiek antra eismo juostos buvo laisvos, nebuvo automobilių spūsties ar kliūčių kelyje, paskui jo automobilį nevažiavo kiti automobiliai, kelias platus ir nors buvo tamsus paros metas, tačiau sankryža apšviesta. Paaiškina, kad šioje situacijoje svarbu įvertinti tai, kad pagal teismų praktikoje ekspertų taikomus skaičiavimus nuo pavojingos eismo saugumui situacijos pamatymo iki automobilio pradėjimo judėti stabdymo režimu praeina apie 1,8 - 1 sek. laiko tarpas (apie 0,6 - 0,8 sek. reakcijos laikas ir apie 0,2 sek. stabdžių sistemos suveikimo laikas), todėl jam, situacijos įvertinimui, kad nuspręsti, ar techniniu požiūriu bus tinkama ir saugu staigiai stabdyti automobilį likus tokiam nedideliam atstumui iki sankryžos, ir ar jis spėja sustoti per tą atstumą iki sankryžos, buvo likę mažiau nei 0,5 sek. ir per tą laiką jam reikėjo įvertinti, ar jam iš paskos, iš šonų nevažiuoja kiti automobiliai, ar dėl šlapios kelio dangos intensyviai (ekstremaliai) stabdomas jo automobilis nepradės slysti ir netaps nevaldomu. Pažymi, kad 50 km/h greičiu važiuojantis automobilis per sekundę nuvažiuoja 13,88 m. Vertintina ir tai, kad šlapiame kelyje automobiliui važiuojant apie 50 km/h greičiu sustojimo kelias yra apie 38 m. Todėl, esant nurodytai situacijai ir dėl nurodytų aplinkybių, jis padarė išvadą, kad techniniu požiūriu intensyviai stabdyti automobilį prieš sankryžą, kurioje jo važiuojamoje juostoje tuo metu nebuvo jokios kliūties, įskaitant ir D. A. vairuotą automobilį, yra nesaugu ir pasirinko vadovautis KET 166 punkto nuostata, leidžiančia jam staigiai nestabdyti, o įvažiuoti į sankryžą. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, jis ANK 417 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo nepadarė ir pagrįstai vadovavosi KET 166 punkto taisykle. Ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad D. A. sankryžoje sukdamas į kairę, neprivalėjo duoti kelio jo transporto priemonei, nes važiavimui per sankryžą ginčo atveju netaikytina KET 157 punkto taisyklė. Nustatyta, kad D. A. į sankryžą įvažiuoja 19.56.02 val. degant žaliam šviesoforo signalui ir suka į kairę. Susidūrimas įvyko 19.56.05 val., t. y. degant to paties šviesoforo ciklo geltonam signalui, kuris galiojo abiem eismo dalyviams. Taip pat iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad tai D. A. vairuotas automobilis atsitrenkė į jo vairuoto automobilio kairio šono galinę dalį, kai tuo metu jo automobilis buvo jau bebaigiąs pro jį pravažiuoti. Be to, kad D. A. jo automobilį turėjo matyti ir akivaizdžiai matė, todėl jo tyčia „taranuoti“ negalėjo. Sutinka, kad vairuotojas, įvažiavęs į sankryžą esant leidžiamam šviesoforo signalui, turi užbaigti manevrą – išvažiuoti iš sankryžos, degant bet kokiam šviesoforo signalui, tačiau tai turi daryti nepažeidžiant KET 157 punkto, kuri laikytina specialia teisės norma kitos taisyklės, kuri leidžia išvažiuoti iš sankryžos, atžvilgiu. Pabrėžia, kad jo ir D. A. įvažiavimas į sankryžą bei važiavimas sankryžoje įvyko to paties šviesoforo ciklo eigoje. Be to, pagal byloje esantį vaizdo įrašą matyti, jog D. A. neturėjo realios galimybės suprasti, ar jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam ar geltonam šviesoforo signalui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė KET 161 punktą, kadangi šiame punkte nurodyta taisyklė duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi, taikytina sekančiame šviesoforo cikle į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavusių transporto priemonių vairuotojams. Teigia, kad policijos nutarime visiškai nepagrįstai nurodytas vertinimas, kad tai jis sukėlė eismo įvykį. Akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl D. A. padarytų KET pažeidimų, nes D. A. sukdamas į kairę (bet kokiu atveju, t. y. nepaisant to, ar jis įvažiavo į sankryžą degant leidžiamam ar draudžiamam šviesoforo signalui) privalėjo praleisti sankryžoje tiesiai priešais važiuojantį automobilį, kurį jis, akivaizdu, matė ir turėjo matyti. Tačiau jis to nepadarė ir to pasekoje atsitrenkė į jo automobilį. Reikšminga aplinkybė, be kita ko, yra ir tai, kad jo vairuotas automobilis atsitrenkė į jo automobilio kairį šoną, o ne priešingai. Akivaizdu, kad minėto eismo įvykio kilimo pagrindinė ir tiesioginė sąlyga yra tai, kad D. A. nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio jo vairuojamo automobilio. Nors D. A. nėra baustas už KET pažeidimą, tačiau, net hipotetiškai darant prielaidą, kad jis tariamai padarė nutarime nurodytą pažeidimą, tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, teismas privalėjo nustatyti, ar ir D. A. pažeidė kokius nors KET ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus ir, jeigu taip, tai kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Teigia, kad D. A. tikrai pažeidė KET 157 punktą. Nurodo, kad turi būti įvertinta visų eismo dalyvių, t. y. ir D. A., padarytų pažeidimų reikšmė padarinių atsiradimui. Įvertinus tiek jo, tiek D. A. veiksmus, taip pat ir kitus faktorius, turėjusius reikšmės padarinių atsiradimui, darytina pagrįsta teisinė išvada, kad jo veiksmai, hipotetiškai tariamai turėję tiesioginį priežastinį ryšį situacijos kilimui, nebuvo pagrindine eismo įvykį sąlygojusia priežastimi, nes, jei D. A. būtų vykdęs KET 157 punkto reikalavimus ir jų nepažeidęs, tai eismo įvykis nebūtų įvykęs. O tuo tarpu, D. A. netinkami ir KET pažeidę veiksmai ir buvo pagrindine eismo įvykį sąlygojusia priežastimi bei būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo, kaip ir bylą nagrinėjusio pareigūno liko visiškai nevertintas pavojingas eismo saugumui situacijos kilimo momentas, pavojingos eismo saugumui situacijos trukmė bei abiejų eismo dalyvių KET ir SEAKĮ reglamentuojami veiksmai pavojingos eismo saugumui situacijos kilimo momentu ir po to, visos šios pavojingos eismo saugumui situacijos eigos (išlikimo) metu. Vertinant eismo dalyvio kaltę dėl eismo įvykio nulėmimo, būtina nustatyti pavojingos eismo saugumui situacijos susidarymo momentą, o šis momentas susidarė tada, kai į jo važiuojamąją eismo juostą įvažiavo D. A. ir yra akivaizdu, kad jis po nurodyto pavojingos eismo saugumui situacijos susidarymo momento išvengti eismo įvykio, o tiksliau – išvengti to, kad D. A. jo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į jo jau pro šalį pravažiuojančio automobilio kairį šoną, techninės galimybės nebeturėjo. Mano, kad D. A. pažeidė ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 punktą. Pabrėžia, kad šioje byloje neįrodyta, kad jo veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai ir tai buvo padaryta tyčia ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ir žmonių saugumui.

4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos atsiliepime į V. P. apeliacinį skundą su juo nesutinka. Nuodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Nagrinėjamu atveju V. P. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, kuri užtraukia atsakomybę už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. KET 73.7 punkte įtvirtinta, kad šviesoforo geltonas signalas eismą draudžia (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. P. apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad V. P. kaltu pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį buvo pripažintas pagrįstai. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jokių procesinių pažeidimų nepadarė. Vien tik tai, kad V. P. kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su jo atžvilgiu priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, nėra pagrindas ją pripažinti nepagrįsta ir panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais teismo motyvais, todėl jų priimamoje nutartyje nebekartoja, o tik papildo.

9. V. P. viso proceso metu savo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo neigė. Nurodo, jog jo įvažiavimas į sankryžą techniniu požiūriu buvo teisingas ir tinkamas, kadangi jis, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, galėjo sustoti prieš sankryžą tik staigiai stabdydamas, tuo galėdamas sukelti pavojingą situaciją tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi, kaip matyti, V. P. neneigia, jog į sankryžą įvažiavo jau degant geltonam šviesoforo signalui, ką šiuo atveju patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas visas įvykęs eismo įvykis, tačiau tokį savo elgesį bando pateisinti nenoru staigiai stabdyti ir sukelti pavojingos situacijos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius V. P. argumentus ir vertina juos tik kaip jo pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

10. Visų pirma, peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kad pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui V. P. vairuojamas automobilis judėjo antrąją eismo juosta ir dar nebuvo privažiavęs sankryžos. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui V. P. taip pat dar nebuvo visiškai priartėjęs prie sankryžos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis patvirtino, kad matė mirksintį žalią šviesoforo signalą likus keliolikai metrų iki šviesoforo. Esant tokiai situacijai, jis privalėjo pradėti stabdyti vairuojamą automobilį, tačiau to nedarė ir kirto sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, tokiais savo veiksmais keldamas pavojų eismo saugumui. Pagrindo konstatuoti, kad V. P. neturėjo techninės galimybės, nekeldamas pavojaus, sustabdyti vairuojamos transporto priemonės, šiuo atveju nėra. Vaizdo įraše matyti, kad kelyje nebuvo jokių automobilių spūsčių ar kliūčių - tiek antroji, tiek pirmoji eismo juostos buvo laisvos, už V. P. nevažiavo jokia kita transporto priemonė, taigi jam tikrai buvo visos sąlygos saugiai sustoti. Vien tik tai, kad tuo metu kelio danga buvo šlapia nereiškia, jog V. P. galėjo nepaisyti galiojančių KET reikalavimų ir nestoti degant draudžiamam šviesoforo signalui. Pažymėtina, kad jam, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, taigi, jis matydamas, jog kelio danga yra šlapia turėjo pasirinkti tokį vairavimo greitį, jog esant būtinybei galėtų bet kuriuo metu saugiai sustoti. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad V. P. įvykio dieną (2020 m. lapkričio 19 d.) savo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad per sankryžą važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, kas teismui sudaro pagrindą matyti, kad jis apie jokį vairuojamo automobilio stabdymą ar sustabdymą net negalvojo ir nevertino, ar tai galės padaryti saugiai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, neabejoja, jog šiuo atveju eismo įvykis kilo būtent dėl paties apelianto kaltės, jam į sankryžą įvažiavus degant draudžiamam šviesoforo signalui. D. A. į sankryžą įvažiavo dar degant žaliam šviesoforo signalui, ir matydamas, jog jau dega draudžiamas šviesoforo signalas tiesiog norėjo užbaigti pradėtą manevrą, ko KET taisyklės nedraudžia. Jis negalėjo numatyti, kad V. P. nepaisys KET 73.7 punkto reikalavimų, prie sankryžos nesustos, o ją kirs degant geltonam šviesoforo signalui, taip sudarydamas jam kliūtį.

12. ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. P. buvo skirta 75 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, tai, kad jis ankščiau baustas administracine tvarka, nebuvo nustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių V. P. atsakomybę aplinkybių, daro išvadą, jog jam paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

13. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland).

14. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas