- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- II-96-928/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00110-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Nukentėjusysis
- D. A.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) – atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. P. (toliau – Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. K. 2021 m. vasario 17 d., nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir bylos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas E. K., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2021 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje padarymą, V. P. skyrė 75 Eur dydžio baudą. Skundžiamu nutarimu V. P. buvo nubaustas už tai, kad 2020 m. lapkričio 19 d., 19.56 val. iki 2020 m. lapkričio 19 d. 20.00 val., vairuodamas automobilį „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, važiuodamas (duomenys neskelbtini) link gatvės įvažiavo į sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, ir susidūrė su jam priešpriešais važiavusiu ir sukusiu į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. A., kuris į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „VW Passat“ vairuotojas D. A., tačiau pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojimo mastas nekvalifikuotas. V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 73.7 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2021 m. kovo 3 d. gautas V. P. skundas dėl minėto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei prašymas panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su skundžiamu Nutarimu, kadangi jis priimtas nepagrįstai, priimtas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjus visų bylos aplinkybių visetą, neteisingai aiškinant ir taikant teisės normas bei neteisingai įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus. Nurodė, kad, jo įvažiavimas į sankryžą techniniu požiūriu buvo teisingas ir tinkamas, kadangi jis, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, galėjo sustoti prieš sankryžą tik staigiai stabdydamas (tuo galėdamas sukelti pavojingą situaciją tiek sau, pavyzdžiui, automobilio pradėjimas slysti ar pan., tiek kitiems eismo dalyviams), todėl KET jam leido važiuoti toliau. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, jis ANK 417 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo nepadarė. Be to, pažymėtina, kad nutarime yra nurodyta tik jo tariamai padarytas KET 73.7 punkto pažeidimas, kuris nurodo kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis, o KET punktai 29 ir 166 nustato, kad vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. Tuo tarpu, Nutarime visiškai nepagrįstai yra nurodytas vertinimas, kad tai jis sukėlė eismo įvykį. Akivaizdu, kad minėtame protokole nurodytas eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl D. A. padarytų KET pažeidimų. Kadangi sankryžoje sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Todėl D. A. sukdamas į kairę, bet kokiu atveju, t.y. nepaisant ar jis įvažiavo į sankryžą degant leidžiamam, ar draudžiamam šviesoforo signalui privalėjo praleisti sankryžoje tiesiai priešais važiuojantį automobilį, kurį jis, akivaizdu, matė ir turėjo matyti, tačiau D. A. to nepadarė ir to pasėkoje atsitrenkė į jo automobilį. Reikšminga aplinkybė, be kita ko, yra ir tai, kad D. A. vairuotas automobilis atsitrenkė į jo automobilio kairį šoną, o ne priešingai. Minėto eismo įvykio kilimo pagrindinė ir tiesioginė sąlyga yra tai, kad D. A. nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio jo vairuojamo automobilio. Jis nurodė, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė yra nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Pareiškėjas mano, kad jo veiksmai, hipotetiškai tariamai turėję tiesioginį priežastinį ryšį situacijos kilimui, nebuvo pagrindine eismo įvykį sąlygojusia priežastimi, nes, jei D. A. būtų vykdęs prieš tai nurodytus imperatyvius KET ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus (toliau - SEAKĮ) ir jų nepažeidęs, tai eismo įvykis (susidūrimas) nebūtų įvykęs. Tuo tarpu, D. A. aptarti netinkami ir nurodytas KET taisykles pažeidę veiksmai ir buvo pagrindine eismo įvykį sąlygojusia priežastimi bei būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Jo nuomone, bylą nagrinėjusio organo (pareigūno) liko iš esmės visiškai nevertintas pavojingos eismo saugumui situacijos kilimo momentas, jos trukmė bei abiejų eismo dalyvių (ne tik jo) KET reglamentuojami veiksmai pavojingos eismo saugumui situacijos kilimo momentu ir po to, visos šios pavojingos eismo saugumui situacijos eigos (išlikimo) metu. Vertinant eismo dalyvio kaltę dėl eismo įvykio nulėmimo, buvo būtina nustatyti pavojingos eismo saugumui situacijos susidarymo momentą, o šis momentas susidarė tada, kai į jo važiuojamąją eismo juostą įvažiavo D. A.. Anot pareiškėjo D. A. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalėjo imtis visų būtinu priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Institucija atsiliepimu į V. P. skundą nurodė, kad su jame išdėstytu reikalavimu nesutinka, mano, jog skundžiamas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstai, t.y. priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti bei nurodė, kad savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo nepripažįsta. 2020 m. lapkričio 19 d. vairavo automobilį „M. B.“ (duomenys neskelbtini) pervažiuojant į (duomenys neskelbtini) Važiuojant jis nepastebėjo aplink mašinų, kad mirksi žalias šviesoforo signalas pastebėjo likus keliolikai metrų iki šviesoforo. Mašinos jis nestabdė, nes buvo šlapia danga, bijojo sukelti avarinę situaciją, arba įčiuožti į sankryžą. Važiavo 50 km/h greičiu, t.y. nelėtino ir negreitino. Prieš kertant, įvažiuojant sankryža pamatė, kad jau užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Įvažiavęs į sankryžą pajuto smūgį į savo automobilio kairį šoną. Nesutinka su kaltinimais, kad jis yra kaltininkas ir kad negalėjo važiuoti per geltoną. Į sankryžą įvažiavo per geltoną šviesoforo signalą, nes nenorėjo sukelti avarinės situacijos nei sau, nei kitiems, nes jei kas būtų važiavęs už jo, greitai stabdydamas būtų sukėlęs avariją, lauke buvo tamsu, matomumas prastas. Jis nežino per kokį šviesoforo signalą tas kitas automobilis įvažiavo į sankryžą. Įvažiuojant į sankryžą stovinčių automobilių jis nematė, nes žiūrėjo teisiai, prieš jį niekas nevažiavo. Matydamas, kad mirksi žalias šviesoforo signalas, jis greičio nepadidino, nes manė, kad pravažiuos pro mirksinčią žalią. Jis negalėjo visą laiką stebėti šviesoforo, nes ir aplinkui žiūrėjo. Eismo įvykis įvyko dėl D. A. kaltės, nes nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Jis mano, kad sankryžoje reikia vadovautis kelio ženklais.
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad V. P. vairuojamas automobilis važiavo tiesiai antra eismo juosta, du kartus sumirksėjus žaliam šviesoforo signalui ir iki sankryžos likus keletui metrų užsidega geltonas šviesoforas. V. P. valdomas automobilis į sankryžą įvažiuoja užsidegus geltonam šviesoforo signalui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 417 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į KET nustatytus reikalavimus eismo dalyviams. Pagal KET 73.7 punktą geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis.
V. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavo į sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, ir susidūrė su kitu jam priešpriešais važiavusiu automobiliu, kuris suko į kairę, į (duomenys neskelbtini), bei į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui. Konstatuotina, jog V. P. kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo įrodyta. Pats pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad žalias šviesoforo signalas pradėjo mirksėti likus keliolikai metrų iki šviesoforo, bei dar neįvažiavus į sankryžą užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Tokius V. P. parodymus, kad įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui patvirtina ir tyrimo medžiagoje esantys vaizdo įrašo duomenys. Iš vaizdo įrašo gerai matomas tiek pats šviesoforas, tiek šviesoforo veikimo darbo režimas. Teismo posėdyje peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, matyti, kad 19.56.01 val. pradėjo mirksėti žalias signalas, tuo pat metu vaizdo įraše užfiksuotas pareiškėjas važiuojantis antra eismo juosta tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve link sankryžos. Geltonas signalas užsidega 19.56.03 val., tuo tarpu raudonas signalas dega nuo 19.56.08 imtinai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo nematyti automobilio valstybinių numerių, nei vairuotojo, tačiau aiškiai matyti tas momentas, kai V. P. judėjimo kryptimi esančiame šviesofore užgęsta žalias mirksintis šviesoforo signalas ir užsidega geltonas šviesoforo signalas (vaizdo įrašo 56.03 min). Atkreiptinas dėmesys, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui pareiškėjo vairuojamas automobilis dar net nėra pilnai priartėjęs prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos. V. P. sankryžą kerta 19.56.04 val. (draudžiamas signalas tuo metu degė jau beveik 2 sekundes). Tuo tarpu D. A. į sankryžą įvažiuoja 19.56.02 val. degant žaliam šviesoforo signalui ir suka į kairę norėdamas užbaigti manevrą. Susidūrimas įvyko 19.56.05 val. t.y. dar degant geltonam šviesoforo signalui. Todėl byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad V. P. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui ir pažeidė KET 73.7 punktą.
Pareiškėjo argumentai, kad sankryžoje D. A. sukdamas į kairę, privalėjo duoti kelią pareiškėjo transporto priemonei, važiavusiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, atmestini kaip nepagrįsti. Lygiareikšmiai keliai tai nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai nėra paženklinti pirmumo ženklais ir šių kelių danga yra vienoda. Šioje sankryžoje eismas reguliuojamas šviesoforu, todėl kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Vairuotojas, įvažiavęs sankryžą esant leidžiamam šviesoforo signalui, turi užbaigti manevrą – išvažiuoti iš sankryžos, degant bet kokiam šviesoforo signalui.
Nepagrįsti ir pareiškėjo skundo argumentai, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui įvažiavimas į sankryžą techniniu požiūriu buvo teisingas ir tinkamas, kadangi užsidegus geltonam šviesoforo signalui, sustoti galėjo prieš sankryžą tik staigiai stabdydamas, tuo galėjo sukelti pavojingą situaciją ties sau pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, todėl KET jam leido važiuoti toliau. KET 165 punktas numato, kad draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. KET 166 punkte nustatyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti KET 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Visų pirma, vaizdo įrašo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas važiavo antra eismo, tiek pirma, tiek antra eismo juostos buvo laisvos, nebuvo automobilių spūsties ar kliūčių kelyje, paskui V. P. automobilį nevažiavo kiti automobiliai, kelias platus ir nors buvo tamsus paros metas, tačiau sankryžą apšvieta, todėl V. P., vairuodamas automobilį „M. B.“, turėjo objektyvią galimybę pastebėti automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. A., ir savalaikiai stabdydamas, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, t.y. atsižvelgus į eismo juostų plotį, važiavimo sąlygas, į tai kad nebuvo intensyvaus eismo bei sankryža buvo apšviesta V. P. negalėjo nepamatyti į kairę sukančio automobilio, kuris baiginėjo manevrą. Antra, akivaizdu, kad automobilis, būdamas dar taip toli nuo sankryžos ir nestabdantis sumirksėjus žaliam šviesoforo signalui bei užsidegus geltonam šviesoforo signalui, bandantis įveikti sankryžą jau degant geltonam šviesoforo signalui, kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, kurie negali ir neprivalo numatyti tokio jo judėjimo galimybės. D. A. sukdamas į kairę, turėjo pagrindą tikėtis saugiai užbaigti manevrą ir išvažiuoti iš sankryžos, neprivalėjo ir negalėjo numatyti, jog kažkas bandys pavojingai pravažiuoti sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, tuo sudarydamas kliūtį kitiems automobiliams. V. P., įvažiuodamas į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, turėjo sąmoningai suvokti (atsižvelgiant į automobilio modelį, svorį ir kt.), kad gali nespėti užbaigti pradėto manevro ir, kad tokiais veiksmais kelią kitiems vairuotojams pavojų. Be to, ir posėdžio metu V. P. nurodė, kad važiuodamas gatve nors ir matė iš tolo mirksintį žalią šviesoforo signalą, tačiau galvojo, kad pravažiuos per mirksintį žalią šviesoforo signalą.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį, pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas arba kad ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų, į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434-788/2015).
Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. P. būdamas automobilio „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nebuvo pakankamai atsargus, neskyrė pakankamo dėmesio eismą reguliuojančio šviesoforo signalams, todėl į sankryžą įvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu.
Remiantis aukščiau nurodytais bylos įrodymais, kurie yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, jog V. P. administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atliko kaltinime nurodytus veiksmus pilnoje apimtyje – 2020 m. lapkričio 19 d., 19.56 val. iki 2020 m. lapkričio 19 d. 20.00 val., vairuodamas automobilį „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavo į sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, ir susidūrė su jam priešpriešais važiavusiu ir sukusiu į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. A., kuris į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui. V. P. parodymai, t. y. kad įvažiavimas į sankryžą techniniu požiūriu buvo teisingas ir tinkamas, kadangi užsidegus geltonam šviesoforo signalui, sustoti galėjo prieš sankryžą tik staigiai stabdydamas, o tai galėjo sukelti pavojingą situaciją ties sau pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams nepasitvirtino, teismas jo parodymus vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, ir kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs bei neginčijantys įrodymai.
Teismas tikslina kaltinime nurodyta nusižengimo pradžios laiką, nurodant laiką ne 19.57 val. o 19.56 val., nes tokias aplinkybes patvirtina vaido įrašas pateiktas byloje. Toks aplinkybės tikslinimas V. P. teisių nepažeidė, padėties nesunkina.
Atsižvelgęs į tai, kad V. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į padarytą pažeidimą, į pažeidėją charakterizuojančią informaciją, teismas sprendžia, jog vidurkį atitinkančios baudos skyrimas V. P. atitinka nuobaudos paskirtį ir tikslus.
Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad skundžiamas Nutarimas priimtas nepažeidžiant ANK įtvirtintų reikalavimų, jis pagrįstas ir teisėtas, o V. P. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta visiškai, todėl panaikinti skundžiamą Nutarimą jokio teisinio pagrindo nėra, o Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo V. P. skundo netenkinti.
Palikti galioti nepakeistą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. K. 2021 m. vasario 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo ar nuorašų išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.