Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-26 · Administracinė byla Nr. I-2869-244/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-26
Bylos Nr.
I-2869-244/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00830-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
D. F.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2869-244/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00830-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. F. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. F. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. 1. 1–7).

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad jis yra laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Kameros yra perpildytos, nurodo, kad kamerose turi būti ne mažiau negu 5 kv. m. vienam asmeniui tenkančio ploto be baldų. Kamerose prastas apšvietimas, pilna tarakonų, pastatas yra prastos būklės, sanitarinis mazgas neatitvertas, lovos ir čiužiniai seni, kamerose drėgna, šalta. Pažymi, kad jam yra grasinama, atvažiavus į Lukiškių TI-K daiktai yra tikrinami, kas užima nemažai laiko. Nurodo, kad kamerose rūkantys asmenys laikomi kartu su nerūkančiais, asmens apžiūros atlikinėjamos antisanitarinėmis sąlygomis. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti (b. 1. 13–23).

Paaiškino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014-05-28 iki 2015-02-02 ir nuo 2015-07-13 iki 2016-05-13. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, teise pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose 2015 m. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lukiškių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pažymi, kad asmens apžiūros vykdomos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs, todėl nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Prašo iš pareiškėjo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, iš viso – 9,18 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje D. F. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Dėl skunde nurodytų aplinkybių, jog kamerose pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta įstatymuose.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3d. administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017 nurodė, kad EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Į bylą atsakovės atstovo pateikti duomenys (b. l. 13–15) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-05-28 iki 2015-02-02 ir nuo 2015-07-13 iki 2016-05-13 įvairiose Lukiškių TI-K kamerose. Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto nebuvo užtikrintas 117 parų (2014-05-28, nuo 2014-05-30 iki 2014-06-03, nuo 2014-06-05 iki 2014-06-10, nuo 2014-06-20 iki 2014-07-13, nuo 2014-07-16 iki 2014-08-07, nuo 2014-08-09 iki 2014-09-06, nuo 2014-09-09 iki 2014-09-10, nuo 2014-09-25 iki 2014-09-30, 2014-10-08, nuo 2014-10-10 iki 2014-10-14, nuo 2014-10-17 iki 2014-10-20, 2014-10-28, nuo 2014-11-07 iki 2014-11-10, 2015-01-28, 2015-07-23, 2015-11-11, 2015-12-02, 2015-12-04, 2016-03-01). Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint Lukiškių TI-K 117 paras nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Dėl sanitarinio mazgo.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 p. nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p. taip pat nustatyta, kad kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, o jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos bei įrengti karšto vandens tiekimo sistemą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau jis neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-257-442/2016). Taigi pareiškėjo teisė į privatumą objektyviai galėjo būti pažeista jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, kai vienoje kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis.

Dėl drėgmės, temperatūros, prasto apšvietimo, čiužinių tinkamumo ir kamerų būklės.

Pažymėtina, kad vėdinimo, drėgmės, temperatūros sąlygas nustato Higienos normos 76:2010 nuostatos, pagal kurias gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28o C, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22o C, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.).

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-05 patikrinimo akto (b. 1. 38) matyti, kad kameroje Nr. 258 (pareiškėjas buvo laikomas 2015-01-26 iki 2015-02-0) dirbtinė naktinė apšvieta buvo 17 lx, tai atitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimą, kur nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 258 langus buvo galima atverti, todėl buvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-12 patikrinimo akto (b. 1. 45–46) matyti, kad kameroje Nr. 111 (pareiškėjas buvo laikomas 2014-05-28 ir 2015-07-23) oro temperatūra buvo 17,4 C ir tai neatitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimo, oro drėgmė buvo 46,6 proc. tai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimą. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-14 patikrinimo akto (b. 1. 47) matyti, kad kameroje Nr. 136 (pareiškėjas buvo laikomas 2014-05-29 ir 2015-06-10) oro temperatūra buvo 18,9 C ir tai atitiko HN 76-:2010 26 punkto reikalavimą, kur nurodyta, kad šaltuoju metų periodu gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti 18-22 C. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-12-18 patikrinimo akto (b. 1. 48–49) matyti, kad kameroje Nr. 136 (pareiškėjas buvo laikomas 2014-05-29 ir 2015-06-10), oro drėgmė buvo 35,4 proc. tai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimą, dirbtinė apšvieta buvo 236,7 lx, tai atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimą, dirbtinė naktinė apšvieta buvo 13,7 lx, tai atitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimą. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-01-24 patikrinimo akto (b. 1. 52) matyti, kad kameroje Nr. 172 (pareiškėjas buvo laikomas 2014-06-19 ir 2014-07-14), drėgmė buvo 45,0 proc. tai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimą, dirbtinė apšvieta buvo 260 lx, tai atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimą, dirbtinė naktinė apšvieta buvo 17 lx, tai atitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimą.

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-12 patikrinimo akto (b. 1. 101–103) matyti, kad kameroje Nr. 130 (pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-07-14 iki 2015-07-15), oro drėgmė buvo 47,4 proc. tai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimą, dirbtinė apšvieta buvo 270 lx, tai atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimą, dirbtinė naktinė apšvieta buvo 15 lx, tai atitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimą, oro temperatūra buvo 21,7 C, kas atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimą. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-01-16 patikrinimo akto matyti, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra dezinfekuojamos dezinfekavimo kamerose. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas gyventojams išvykus, dezinfekuojamo minkšto inventoriaus žurnalas pildomas. Minkštasis inventorius buvo tvarkingas, iš audinių, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose (b. 1. 128).

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-04-27 patikrinimo akto (b. 1. 159–160) matyti, kad kameroje Nr. 268 (pareiškėjas buvo laikomas 2016-03-01), oro drėgmė buvo 61,8 proc. tai atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimą, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-01-13 patikrinimo akto (b. 1. 162–163) matyti, kad kameroje Nr. 258 (pareiškėjas buvo laikomas 2015-01-29, nuo 2015-01-31 iki 2015-02-02, nuo 2015-11-12 iki 2015-11-16 ir nuo 2016-03-03 iki 2016-03-07), išmatuota dirbtinė apšvieta buvo 238 lx, tai atitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimą, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, išmatuota oro temperatūra buvo 19 C, oro drėgmė buvo 37 proc., tai atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimą, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 18 C ir ne aukštesnė kaip 28 C, santykinė oro drėgmė nuo 35 proc. iki 65 proc. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad tam tikri teisės aktų normų reikalavimų neatitikimai kai kuriose Lukiškių TI-K kamerose buvo nustatyti, tačiau jie buvo nežymūs ir esant galimybei pašalinami, byloje nebuvo duomenų, jog dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, tokių duomenų nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, pareiškėjo teiginiai dėl prasto apšvietimo, drėgmės, nepakankamos temperatūros, kamerų būklės ir čiužinių yra atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl nerūkančių asmenų laikymo kartu su rūkančiais.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose rūkantys yra laikomi kartu su nerūkančiais. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-21 patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Lukiškių TI-K nerūkantieji laikomi kartu su rūkančiais yra apgyvendinami esant nerūkančiųjų asmenų pageidavimui. Į Lukiškių TI-K atvykę asmenys pildo adaptacijos anketas, kuriuose asmuo nurodo sutikimą/nesutikimą dėl apgyvendinimo vienoje gyvenamojoje patalpoje kartu su rūkančiais (b. 1. 155). Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad kamerose rūkantys laikomi kartu su nerūkančiais, nenurodo kokiose kamerose jis galimai buvo patalpintas su rūkančiais asmenimis. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, kad Lukiškių TI-K yra užtikrinamas nerūkančių asmenų laikymas atskirai nuo rūkančių.

Dėl kratų atlikimo ir grasinimų.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog atvykstant ar išvykstant asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, asmuo verčiamas nusirengti esant žemai oro temperatūrai, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas neapibūdino antisanitarinių kratos atlikimo sąlygų, o tik nurodė, kad kratos atlikimo patalpoje oro temperatūra buvo šalta bei asmens daiktai sudedami į nešvarią dėžę. Tokį veiksmą pareiškėjas traktavo kaip išsityčiojimą iš asmens ir jo daiktų. Kratos ir apžiūros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietoje neturėtų su savimi uždraustų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, ginklų. Pagrindinis kratų ir apžiūrų tikslas yra užtikrinti kalinamų asmenų, pareigūnų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumą. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl jo teises bei interesus pažeidžiančio kratos atlikimo būdo, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kada jam buvo grasina, kokie pareigūnai jam grasino ar neleido pateikti skundų, ar prašymų, taigi šios aplinkybės laikomos subjektyvaus pobūdžio. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklių bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, stengiasi bendrauti mandagiai bei etiškai. Netikėti tokiais atsakovo paaiškinimais nėra teisinio pagrindo, o atsakovo neteisėtų veiksmų byloje nenustatyta

Dėl graužikų.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose yra parazitų. Lukiškių TI-K nurodė, kad yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. 1. 166–176), patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-12 patikrinimo akto (b. 1. 45–46) matyti, kad kameroje Nr. 111 (pareiškėjas buvo laikomas 2014-05-28 ir 2015-07-23) graužikų ar buitinių parazitų vizualiai nenustatyta. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-10-01 patikrinimo akto (b. 1. 88–89) matyti, kad kameroje Nr. 400 (pareiškėjas buvo laikomas 2015-01-20) graužikų ar buitinių parazitų vizualiai nenustatyta. Pareiškėjas kalinimo laikotarpiu jokių skundų įstaigos administracijai šiuo klausimu nereiškė. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl kamerose aptiktų parazitų objektyviai nepagrįsti, nedetalizuoti, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Neturtinės žalos priteisimas.

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią ploto normą kalėjo 117 parų, todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas bei būtinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos pablogėjimą bei informacijos, jog pareiškėjas kalinimo metu raštu būtų skundęsis Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1 000 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą, atsakovės atstovas prašė teismo priteisti jo patirtas išlaidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio nuostatų matyti, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. pvz. LVAT 2011-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). LVAT, spręsdamas klausimus, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis, ne kartą pažymėjo, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr. LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – Atlyginimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 9,18 Eur sumą.

Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014, LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, jog atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1-2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo D. F. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. F. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Atsakovės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymą priteisti iš pareiškėjo patirtas išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska