Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. RV-25-2114 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam P. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas (toliau – prokuroras) nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas Komisijos Nutarimo netvirtinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi prokuroro skundas tenkintas ir Komisijos Nutarimas pakeistas, nurodant, kad P. D. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas.

6.1. Nuteistasis nurodo, kad 2022 m. kovo 27 d. buvo atlikęs įstatyme numatytas 2/3 bausmės t. y. dešimt metų laisvės atėmimo iš paskirtų penkiolikos metų laisvės atėmimo ir nuo šio momento galėjo būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigia, kad tarp dalies prokuroro skundo ir atskirosios motyvuotos Komisijos narių nuomonės yra vidiniai prieštaravimai, kadangi, viena vertus, pripažįstama, jog nuteistasis atitinka formalius BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus, kita vertus, pabrėžiama, jog neatliktoji bausmės dalis yra pakankamai didelė – dveji metai ir šeši mėnesiai. Pažymėta, kad pagal teismų praktiką, kai skirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. IS-845- 593/2018, Nr. IS-604-593/2018, Nr. IS-103-397/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 15-124-806/2023). Nuteistasis pabrėžia, kad yra atlikęs daugiau nei 5/6 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas lemia jo teisę būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, atliktos bausmės dalis pilnai atitinka įstatymo nustatytą formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų, t. y. privalomą atlikti bausmės laiką.

6.2. Skunde teigiama, kad Lietuvos Kalėjimų tarnybos 2024 m. rugpjūčio 6 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-2025 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) buvo nustatyta, jog atlikus peržiūrą dėl pažangos nustatymo, atsižvelgiant į esamą informaciją, galima daryti prielaidą, kad nuteistasis atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus. Nuteistojo įsitikinimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika negali būti žema dėl nekintančių balų skaičiaus, kurie nuo jo daromos pažangos nepriklauso, todėl jis negali turėti žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (šiuo atveju yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika). Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad atitinka įstatyme numatytą (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sąlygą, pagal kurią lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas, jeigu nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

6.3. Nuteistasis vadovaudamasis Lietuvos baudžiamosios teisės ir bausmių vykdymo teisės doktrinoje esančia lygtinio paleidimo apibrėžtimi, teigia, kad taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos (izoliavimas ir asmens teisinė padėtis), nes paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jos dieną. Nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmė tiesiog modifikuojama ir yra vykdoma neizoliavus asmens nuo visuomenės, o bausmių vykdymo teisiniai santykiai nutrūksta tuomet, kai baigiasi paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, kuris sutampa su lygtinio paleidimo pabaigos terminu. Be to, teigiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuotą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę (lygtinio paleidimo atveju nuteistasis ir toliau yra prižiūrimas, taikomi suvaržymai, o juos pažeidęs, nuteistasis gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį). Be kita ko, lygtiniu paleidimu taip pat siekiama įvairių tikslų, pavyzdžiui, skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybę anksčiau išeiti į laisvę, skatinama asmens integracija į visuomenę; valstybės institucijoms sudaroma galimybė „pasitikrinti“, kaip asmenys elgsis laisvėje, laikinai pasiliekant teisę prižiūrėti paleistuosius ir teikti jiems intensyvesnę socialinę pagalbą, taupomi valstybės kaštai ir pan. Nuteistasis taip pat pabrėžia, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės.

6.4. Prokuroro ir žemesniojo teismo paaiškinimas, jog nuteistasis negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės yra nesuprantamas, kadangi kiekvieną dieną daugiau nei metus nuteistasis gyvena visuomenėje (darbo dienomis dirba Vilniaus mieste, savaitgaliais vyksta į namus pas savo artimuosius), per dvejus metus nėra padaręs nei vieno nusižengimo. Teigia, kad įkalinimo principas ir yra pataisyti žmogų bei sugrąžinti jį į visuomenę, kaip sveiką normaliai funkcionuojantį individą, kuris laikytųsi ir gerbtų nusistovėjusias, priimtinas visuomenės normas. Nuteistasis nurodo, kad atliekant bausmę lankė visus įmanomus užsiėmimus, dalyvavo savanorių rengiamuose susitikimuose ir užsiėmimuose subrendo, suaugo ir pasikeitė. Dėl to nuteistajam yra nesuprantamas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog yra vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo laikotarpiu, o ne atskirais bausmės vykdymo laikotarpiais. Tokiu atveju, nuteistojo manymu, žemesnysis teismas leidžia suprasti, jog jam lygtinis paleidimas niekada nebus taikomas, kadangi praeityje yra padaręs nusižengimų ir nesvarbu kokią pažanga padarys, nebus pasitaisęs tiek, kad nebūtų laikomas izoliuotas.

6.5. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas taip pat neteisingai nurodė, jog jis yra suinteresuotas dalyvauti pataisos įstaigoje vykdytuose resocializacijos programose ir užsiimti darbine veikla tik atsiradus galimybei taikyti lygtinį paleidimą, t. y. nuo 2022 metų. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyta daug programų, kuriose nuteistasis dalyvavo nuo 2018 metų, tačiau senesni duomenys apie lankytus užsiėmimus buvo prarasti, perkeliant nuteistąjį iš vieno kalėjimo į kitą. Be to, atskirojoje Komisijos nario motyvuotoje nuomonėje yra nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis darbine veikla užsiima tik nuo 2022 m. metų, o kai atsirado galimybė užsiimti individualia veikla, dirbti įstaigoje nebuvo motyvuotas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2014 m. atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau įdarbintas nebuvo, kadangi nebuvo laisvų darbo vietų. Bausmės atlikimo laikotarpiu, ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją dėl darbo, tačiau darbo vieta nebuvo suteikta, todėl 2022 m. atsiradus teisinei galimybei užsiimti individualia veikla, ja ir pradėjo užsiimti. Be to, nuteistasis nurodo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai įsitraukęs į neatlygintino darbo iniciatyvas, savanoriškai yra atlikęs nemokamų darbų, kurių niekas neįpareigojo.

6.6. Nuteistasis teigia, kad STI vertintojai pateikė pervedimų šakneles kuriose nurodė, kad perveda po 20 Eur, kartais daugiau, todėl Komisijos narių motyvuotose atskirosiose nuomonėse ir prokuroro skunde nepagrįstai nurodoma, kad skolos yra dengiamos minimaliai, t. y. po 10 Eur per mėnesį. Nurodo, kad jo skola yra 400 000,00 Eur solidariai, todėl realiai neįmanoma atlyginti didžiosios dalies skolos bausmės atlikimo metu. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad yra pateikęs pažymą, jog lygtinai paleistas bus įdarbintas ir gaus1 500 Eur darbo užmokestį, todėl tik gavęs galimybę dirbti geriau apmokamą darbą sugebėtų atlyginti didesnę dalį skolos dėl padarytos žalos.

6.7. Skunde pažymima, jog vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičiui, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Be to, nuteistasis neginčija, kad padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistojo įsitikinimu, lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Be to, lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą.

6.8. Atkreiptas dėmesys, kad lygtinio paleidimo instituto taikymo prilyginimas išimčiai iš taisyklės yra nepagrįstas ir neatitinka šio instituto esmės. Prokuroro skundas bei Komisijos narių atskirosios motyvuotos nuomonės yra išimtinai formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus. Tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju esant tik teigiamai dinamikai (per paskutinius tris metus nuteistasis nėra padaręs nei vieno pažeidimo), nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek nuteistajam, tiek visuomenei duotų tolesnis kalinimas. Nuteistasis nurodo Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms Rec (2003) 22 ir dar kartą akcentuoja, kad lygtinis paleidimas pagal minėtą rekomendaciją turi būti laikomas elgesio norma, bendrąja taisykle, bet ne išimtimi ar teikiama privilegija.

6.9. Nuteistasis teigia, kad turi didelę šeimą, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, sugyventine, su kuria yra kartu septyniolika metų ir nori kurti bendrą ateitį kartu, turi stiprius ryšius su tėvu, broliais, seserimi, seneliais, be to, visiems reikia palaikymo ir artumo, nes neseniai palaidojo motiną. Dėl to artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme.

2. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis P. D. šiuo metu gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Priešingai nei nurodoma skunde, žemesnysis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo. Skundžiama nutartis yra motyvuota, tinkamai įvertintos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

7. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Kitaip tariant, priešingai nei nurodoma skunde, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9. Nors skunde nurodoma, kad žemesnysis teismas iš esmės lemiamomis aplinkybėmis laikė ne nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo elgesio teigiamą korekciją ir pokyčius, bet nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, toks skundo teiginys yra nepagrįstas. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad žemesnysis teismas aptarė tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančius duomenis. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių: nuteistasis, paleistas lygtinai, turėtų gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje yra įgijęs profesinių kvalifikacijų, užsiėmė individualia veikla, yra sudaręs rangos sutartį su „S.“, tęsia darbą šioje įmonėje, paleistas lygtinai minėtoje įmonėje dirbtų toliau (iki 2025 m. gruodžio 31 d.), aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra skatintas šešis kartus, pastaruoju metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, nuteistajam leidžiama išvykti iš bausmės atlikimo vietos į trumpalaikes išvykas, šiuo metu bausmę atlieka Vilniaus kalėjimo specializuoto atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namuose) ir pan. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors yra pastebimos tam tikros teigiamos nuteistojo elgesio tendencijos, tačiau jis, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kita vertus, nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja iš esmės tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, dėl ko nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką.