- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- 1S-120-1035/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Nuteistasis
- P. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo P. D. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. RV-25-506 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
P. D. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus, 187 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia yra 2012 m. kovo 27 d., pabaiga – 2027 m. kovo 27 d. Nuteistasis du trečdalius laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. kovo 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 7 d. – 3 (treji) metai 1 (vienas) mėnuo 12 (dvylika) dienų.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. RN-25-506 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti P. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos Nutarimo.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu nuteistasis P. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą visuomenei jau įvertino teismas skirdamas jam bausmę. Tai, kad šios aplinkybės pakartotinai yra vertinamos, laikytina dvigubu asmens nubaudimu. Lygtinio paleidimo institutas yra tiesiogiai susijęs ne su nubaudimu, o su nubausto asmens pasitaisymo ir pasikeitimo vertinimu. Vien tai, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino, savaime nereiškia, kad lygtinis paleidimo institutas negali būti taikomas. Šios aplinkybės taip pat buvo vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą dėl bausmės skyrimo.
1.2. Nesutiktina su teismo išvada, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo režimo sąlygomis, o į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistieji yra perkeliami, kai vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones ir kai jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo. Tai tik patvirtina, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri dar kartą sumažėjo padarius pakartotinį vertinimą pristatant jį lygtinio paleidimo komisijai.
1.3. Nuteistojo elgesys laikytinas nepriekaištingu, kadangi per daugiau nei du mėnesius jis nepadarė jokių teisės pažeidimų (paskutinį kartą baustas 2022 m. gegužės 5 d.). Jis elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbai, taip pat atlygino dalį žalos nukentėjusiesiems. Atlygino tik dalį žalos, nes atliekant laisvės atėmimo bausmę jam nėra sudaromos pakankamos sąlygos dirbti ir uždirbti tiek, kad pakaktų savęs išlaikymui, pagalbai šeimai ir visos žalos atlyginimui. Savaime suprantama, kad nuteistasis jau dvylika metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl negali turėti didelės ir stabilios darbo patirties. Prieš atlikdamas bausmę, jis mokėsi Aleksandro Stulginskio universitete, dieninėse studijose, o visa darbinė patirtis, kurią jis turėjo, buvo per vasaros atostogas.
1.4. Nesutiktina su teismo išvada, kad nuteistojo nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu teigiama dinamika prasidėjo tik 2022 m. pradžioje, kai atsirado galimybė pradėti taikyti lygtinio paleidimo institutą. Nuteistasis ir anksčiau dirbo pagal individualią veiklą ir gaudavo už tai atlyginimą, tačiau pagal įstatymą tik nuo 2022 m. veikla buvo prilyginta darbinei veiklai. Iki 2022 m. pati laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija nuteistojo individualią veiklą vertino kaip darbą. Be to, iki pradedant vykdyti individualią veiklą, nuteistasis ne kartą kreipėsi į Pravieniškių kalėjimo administraciją dėl darbo suteikimo, tačiau darbo vieta jam nebuvo suteikta.
1.6. Nuteistasis bausmę atlieka atviro režimo sąlygomis ir kiekvieną savaitgalį vyksta į namus trumpalaikei išvykai. Be to, kasdien dirba Vilniaus mieste ir sudarė rangos sutartį su „(duomenys neskelbtini)“. Išvykų metu jis pateisino pasitikėjimą, nes grįždavo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeisdavo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Kalėjimo administracijai nuteistasis pateikė pažymas apie turimą gyvenamąją vietą ir darbdavio pažymą apie galimybę įsidarbinti su dvigubai didesniu atlyginimu, nei gauna dabar. Lygtinio paleidimo atveju jis turėtų darbą ir gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes, tačiau Komisija jų nevertino, pateikdama deklaratyvius argumentus apie egzistuojančius kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis taip pat turi stiprius socialinius ryšius su savo artimaisiais ir sugyventine. Jo glaudūs šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese.
Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo P. D. skundo argumentus ir susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.
Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad P. D. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, kurioje yra pateikiama informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Kadangi skundas pateiktas dėl Komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimo, šiuo atveju, siekiant nustatyti nuteistojo elgesio pažangą, nagrinėtina asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada, surašyta 2024 metais.
Iš asmens bylos duomenų matyti, kad P. D. mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Vėliau mokėsi (duomenys neskelbtini) fakultete, tačiau studijas teko nutraukti, kadangi jam nepavyko jų suderinti su įkalinimu. Iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo P. D. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, tačiau išėjo, nes buvo sezoninis darbas, taip pat kurį laiką dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdė individualią veiklą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ilgą laiką nedirbo, nes buvo išrankus darbui, vėliau raštu kreipėsi dėl darbo į VĮ „(duomenys neskelbtini)“, bet dėl ribotų darbo vietų nebuvo priimtas. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. įsakymu P. D. leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – vilnonių kojinių mezgimu, o 2023 m. sausio mėnesį – rūbų dekoravimu. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 10 d. sprendimu „Dėl nuteistojo vykdomos individualios veiklos prilyginimo darbinei veiklai“ nuspręsta P. D. vykdomą individualią veiklą – vilnonių kojinių mezgimą ir rūbų dekoravimą prilyginti darbinei veiklai. Nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nuteistasis sudarė rangos sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo metu dirba šioje įmonėje. 2024 m. sausio 24 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-256 nurodyta, kad P. D. nuostatos darbo atžvilgiu ambivalentiškos, tačiau jis turi tam tikros oficialiai įregistruotos darbinės patirties ir šiuo metu vykdo kelių krypčių individualią veiklą, kuri prilygsta darbinei veiklai. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors šiuo metu ir yra pastebimi teigiami pokyčiai nuteistojo darbinėje veikloje, tačiau nuteistasis pradėjo imtis aktyvių veiksmų tik tada, kai atsirado galimybė jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, be to, jis turi didelių finansinių sunkumų, susijusių su skolomis ir priteistais ieškiniais (pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus 2023 m. birželio 6 d. pateiktus duomenis, P. D. pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas 36 844,58 Eur), todėl manytina, kad dabartinė nuteistojo materialinė padėtis gali tik apsunkinti jo tolesnį integracijos procesą.
2024 m. sausio 24 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-256 taip pat pažymėta, kad P. D. padaryti nusikaltimai yra susiję su netinkamai pasirinktu žmonių ratu bei alkoholio vartojimu. Be to, jam yra būdinga smurtinio elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio, istorija – pagal dabartinį teismo nuosprendį smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos buvo padarytos jam esant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis šiuo metu palaiko socialinius ryšius su tėvais, broliais, seneliais susiskambindamas telefonu, susitikdamas su jais pasimatymų metu ir trumpalaikių išvykų metu (1 t., 1 d., b. l. 120). Taip pat nuteistasis turi sugyventinę, su kuria po laisvės atėmimo bausmės atlikimo planuoja gyventi ir kurti šeimą. Nuteistojo teigimu, tarpusavio santykiai su artimaisiais yra labai geri, sulaukia jų palaikymo bei paramos, vis tik šios aplinkybės egzistavo ir jo nusikalstamų veikų vykdymo metu, todėl manytina, kad santykiai su artimaisiais laisvėje nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų bei laikytis visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių.
Priešingai nei nurodo nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo galimybes taip pat būtina atsižvelgti ne tik į formaliuosius kriterijus, numatytus BVK 82 straipsnio 1 dalyje, ir į tai, jog nėra nustatytų aplinkybių, nurodytų BVK 83 straipsnyje, kai lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas, bet ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės. Pažymėtina, kad tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė 15 metų amžiaus dėl savo chuliganiško elgesio mokykloje (turėjo konfliktą su mokytoju), o 23 metų amžiaus pirmą kartą nuteistas už nusikaltimus (už itin žiaurų, visuotinai pavojingą ir dėl chuliganiškų paskatų padarytą nužudymą, kitų asmenų sužalojimą bei svetimo turto apgadinimą visuotinai pavojingu būdu), už kuriuos šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. D., veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, žinodamas, kad gyvenamojoje patalpoje yra daug asmenų, tyčia apipylė nukentėjusįjį asmenį benzinu ir padegė jį degtuku, dėl ko nukentėjusysis nubėgo į vonios patalpą ir dėl gaisro apsinuodijęs anglies monoksidu mirė. Be to, savo tokiais veiksmais jis sukėlė pavojų ne tik gyvenamojoje patalpoje buvusiems asmenims, bet ir kitiems šio gyvenamojo namo gyventojams. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis pasakodamas apie savo įvykdytas nusikalstamas veikas, nurodė, kad buvo jaunas, negalvojo apie ateitį, buvo netinkamoje kompanijoje, bet šiuo metu supranta, kad jei būtų pasirinkęs kitą bendravimo ratą, galimai būtų išvengęs ir nusikalstamų veikų įvykdymo. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistasis šiuo metu iš tikrųjų stengiasi sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų vykdyme, kaltina tik susiklosčiusias aplinkybes ir netinkamą kitų asmenų elgesį, o savo kaltę įžvelgia tik tame, kad nesustabdė tokio elgesio, todėl, manytina, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu nėra dar galutinai pasiekti. Remiantis įvertinimo rezultatais, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (1 t. 1 d., b. l. 128). Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad jo padaryta pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kaip nuteistasis bando pateikti skunduose.
Skunde nesutinkama su Komisijos ir apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos ir nurodoma, kad nuteistasis įvykdė visas resocializacijos plane numatytas priemones. Apygardos teismas šiame kontekste pažymi, kad vien tai, jog priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino P. D. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją. Nors skunde nurodytos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, P. D. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, buvo pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, tačiau nagrinėjamu atveju, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, P. D. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienais metais nuteistasis, todėl visgi tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad savo elgesiu jis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad nors P. D. nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo perkeltas į Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namus ir buvo skatintas 6 kartus, tačiau, jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ne visada pasižymėjo tokiu nepriekaištingu ir disciplinuotu elgesiu. Bylos duomenimis, nuteistasis 50 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 48 kartus baustas drausmine tvarka ir 2 kartus baustas administracine tvarka. Nuteistasis paskutinį kartą baustas 2021 m. lapkričio 23 d. už draudžiamų daiktų turėjimą (5 t. 2 d., b. l. 185). Nors nuteistajam paskirta nuobauda nebegalioja, vis tik kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas elgesio korekcijos priemones.
Kaip ir socialinio tyrimo išvadoje, Komisijos Nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nuteistojo elgesys nuoseklia teigiama dinamika nepasižymi. Nuteistasis iš tikrųjų išsprendė gyvenamosios vietos klausimą (jo paties teigimu, gyventų tėvų namuose), patvirtino savo įdarbinimo galimybę paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, kėlė savo profesines kompetencijas, dalyvavo tiksliniuose užsiėmimuose, tačiau probleminė sritis, susijusi su darbinės veiklos sritimi (turi mažą bei nestabilią darbo patirtį), prasta finansine padėtimi dėl turimų įsiskolinimų, gebėjimų tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes stoka, nepakankamais problemų sprendimo įgūdžiais, neigiamų nuostatų visuomenės atžvilgiu išreiškimu, nusikalstamo elgesio pateisinimu ir neutralizavimu išlieka aktuali bei reikalaujanti nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Iš Komisijos Nutarimo matyti, kad nors buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakartotinai šis klausimas bus svarstomas 2024 m. rugpjūčio mėnesį (1 t. 2 d., b. l. 115–116).
Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Nagrinėjamu atveju privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų reikšmingų aplinkybių visumą, kurią apylinkės teismas savo skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino ir aptarė. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals. Tačiau pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus P. D. nusikalstamo elgesio rizikos nežymią kaitą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo P. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.