- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-370-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- G. U.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1093-358/2012 pagal ieškovės G. U. ieškinį atsakovui J. V. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, garažo, kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas yra ginčo turto bendraturčiai, ieškovė ne kartą siūlė atsakovui taikiu būdu nustatyti naudojimosi pastatais ir žemės sklypu tvarką, tačiau gražiuoju susitarti nepavyko. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1024/2049 žemės sklypo bei ½ dalis namo ir kitų pastatų. Pagal UAB „Geometra“ paruoštą projektą siūloma nustatyti žemės sklypu ir gyvenamojo namo patalpomis bei namo priklausiniais naudojimosi tvarka atitinka bendraturčiams priklausančias idealines nuosavybės dalis ir nepažeidžia bendraturčių teisių ir interesų, yra tinkama, racionali ir patogi. Ieškovei testamentu paskirtas pirmas gyvenamojo namo aukštas, atsakovas naudojasi namo antru aukštu. Pagal prašomą nustatyti namu tvarką įėjimas būtų per bendrą laiptinę, per kurią ieškovė patektų į rūsį ir palėpę. Per kitą įėjimą ji patektų tik į savo gyvenamąsias patalpas. Atsakovui rūsyje tektų ta dalis, kur yra atsakovo šildymo sistema, o ji įsirengtų atskirą šildymo sistemą. Pagal pateiktą žemės sklypo padalijimo planą dalis žemės sklypo, kurioje yra kanalizacijos šuliniai yra paliekama bendro naudojimo. Atsakovas nesutiko dėl žemės sklypo, laiptinės ir rūsio naudojimosi tvarkos. Pagal ieškovės pasiūlymą lieka bendro naudojimosi vietų. Šalių santykiai yra konfliktiški, todėl reikalinga nustatyti naudojimosi tvarką, kuri izoliuotų jų nuosavybės dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; nustatė naudojimosi tvarką 0,2049 ha bendro ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geometra“ paruoštą žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarkos nustatymo projektą, pagal jį paskiriant naudotis: G. U. 711 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide C; J. V. 711 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B; bendram šalių naudojimui paskyrė 627 kv. m žemės sklypo dalį, plane pažymėta raide A; nustatė naudojimosi tvarką 226,16 kv. m bendro ploto gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis šiomis patalpomis: G. U. R-1 (1/2 nuo 7.14 kv. m) - 3.57 kv. m (ūkio patalpa) + R-5 (1/2 nuo 10.79 kv. m) - 5.39 kv. m (koridorius) + R-2 (14.76 kv. m) (sandėlis), R-7 (13.12 kv. m) (ūkio virtuvė) + 1-12 (1/2 nuo 6.65 kv. m) - 3.33 kv. m (koridorius) + 1-13 (1/2 dalis nuo 6,24 kv. m) - 3.12 kv. m (koridorius) + 1-1 (12.77 kv. m) (koridorius) + 1-2 (16,28 kv. m) (kambarys) + 1-3 (17.40 kv. m) (kambarys) + 1-4 (9,25 kv. m) (kambarys) + 1-5 10.34 kv. m) (virtuvė) + 1-14 (2.74 kv. m) (vonia). Viso 112,07 kv. m; J. V. - R-1 (1/2 nuo 7.14 kv. m) - 3.57 kv. m (ūkio patalpa) + R-5 1/2 nuo 10.79 kv. m)-5.40 kv. m (koridorius) + R-3 (9.89 kv. m) (sandėlis) + R-4 (5,37 kv. m) sandėlis) + -R-6 (13,22 kv. m) (katilinė) + 1-12(1/2 nuo 6.65 kv. m)-3.32 kv. m (koridorius); 1-13 (1/2 nuo 6.24 kv. m)- 3.12 kv. m. (koridorius) + 1-6 (5.92 kv. m) (koridorius) + 1- 16,28 kv. m) (kambarys) + 1-8 (25.01 kv. m) (kambarys) + 1-9 (9.18 kv. m) (kambarys) + 1-10 (11.20 kv. m) (virtuvė) +1-11 (2.61 kv. m) (vonia). Viso 114,09 kv. m.; nustatė naudojimosi tvarką ūkiniais pastatais valdoje (duomenys neskelbtini), paskiriant: G. U. naudojimuisi ūkio pastatą 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatą 4Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį kitų statinių - kiemo statinių (šulinys, pavėsinė, tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); J. V. naudojimuisi garažą 2Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą 5Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį kitų statinių – kiemo statinių (šulinys, pavėsinė, tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 102 Lt žyminį mokestį ir 2420 Lt išlaidas už advokato paslaugas ieškovei.
Teismas nustatė, kad šalys yra gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Joms priklauso po ½ dalį statinių ir žemės sklypo. Nekyla ginčas dėl gyvenamojo namo gyvenamųjų patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo, t.y. šalys sutaria, kad ieškovė turi teisę naudotis pirmo aukšto patalpomis, atsakovas – antro aukšto patalpomis. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos projektas nepažeidžia atsakovo teisių bei teisėtų interesų, atitinka turimas nuosavybės dalis. Pagrįstas ieškovės reikalavimas, jog jai būtų leista naudotis laiptine, nes kito patekimo į rūsio patalpas ir palėpę nėra. Pagal atsakovo nurodytą įėjimą (kuris šiuo metu yra užmūrytas), ieškovė negalėtų patekti į palėpę. Dėl rūsio patalpos padalijimo atsakovas pagrįstų argumentų nenurodė. Naudojimosi tvarka šia patalpa nustatyta pagal šiuo metu faktiškai nusistovėjusią tvarką, tik šalys naudosis bendrai rūsio patalpos dalimis (R-1;R-5), kuriomis galės patekti į joms priklausančias patalpas. Žemės sklypo padalijimo projektas atitinka šalių turimas nuosavybės dalis, t.y. po 711 kv. m. bei bendrai naudosis ta dalimi, kurioje yra šulinys, kanalizacijos šulinys. Šia dalimi ieškovė pateks į jai priklausančius kitus statinius 3I1p ir 4I1, atsakovas į garažą 2G1p ir ūkio pastatą 5I1 bei naudosis bendru įvažiavimu. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad naudojimosi tvarka turi užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, tačiau tai nepaneigia galimybės nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovės paruoštą projektą, t.y. bendras naudojimas nustatytas tik dėl tam tikro poreikio (patekti į rūsį, palėpę, naudotis šuliniu, prižiūrėti kanalizacijos šulinius).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas J. V. apeliaciniu skundu ir patikslintu apeliaciniu skundu (b. l. 98-105, 123-130) prašo: 1) panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: a) pripažinti, kad patalpos R-l/7.14 kv. m 1-12/6.65 kv. m, ir 1-13/6.24 kv. m, yra priklausinys antro aukšto patalpoms aptarnauti; b) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nustatyti sekančiai: žemės sklypo dalimis A1+A2 naudosis ieškovė ir atsakovas bendrai; žemės sklypo dalimi B naudosis ieškovė G. U., žemės sklypo dalimi C naudosis atsakovas J. V.; c) gyvenamuoju namu naudosis: ieškovė ½ dalis R-5/10,79 kv. m, R-3/9.89 kv. m, R-4/5.37 kv. m, R-6/13.22 kv. m, I-2/16,28 kv. m, I-1/12,77 kv. m, I-3/17,40 kv. m, I-4/9,25 kv. m, I-5/10,34 kv. m, I-14/2,74 kv. m; atsakovas ½ dalis R-5/10,79 kv. m., R-2/14,76 kv. m, R-7/13,12 kv. m, I-7/16,28 kv. m, I-98/25,01 kv. m, I-6/5,92 kv. m, I-9/9,18 kv. m, I-10/11,20 kv. m, I-11/2.61 kv. m; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teismas patvirtino ieškovės pateiktus žemės sklypo ir pastatų naudojimosi tvarkos projektus neįsigilinęs į nusistovėjusį faktinį valdymą ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas su šeima ginčo objekte gyvena nuo 1974 m., turtą valdė kartu su mirusiąja S. V., per šį laikotarpį buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka tiek žemės sklypu, tiek pastatais. Ieškovė pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane sau priskiria žemės sklypo dalį, kurioje yra pasodinti apelianto šeimai priklausantys vaismedžiai, išdirbta žemė namudinei žemdirbystei vystyti. Teismui buvo pateiktos fotonuotraukos, kuriose matosi, kad apelianto šeimai priklausančio žemės sklypo ribą skiria pasodintos gėlės, o ieškovei palikta žemės sklypo dalis, kuria anksčiau naudojosi mirusioji S. V. yra apsėta žole, ši dalis sutvarkyta, žolė nupjauta, todėl buvo pateiktas pasiūlymas G. U. perimti mamos - mirusiosios S. V. faktiškai valdytą dalį. Gyvenant dviem šeimoms apelianto šeima pasistatė priestatą, kuriame buvo įrengta laiptinė skirta antram aukštui aptarnauti, todėl patalpos I-12 ir I-13 yra priklausinys antro aukšto patalpoms aptarnauti, tačiau teismas šias patalpas paskyrė bendram naudojimui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas sprendimu šalių ginčą pagilino, nes visiškai nevertino atskirumo klausimo. Tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl bendras valdymas yra neįmanomas, o žemės sklypas ir pastatai turi būti padalinti taip, kad būtų galima suformuoti du atskirus turtinius vienetus, t. y. atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apelianto pateiktame pasiūlyme buvo nurodyta tvarka, paliekanti mažiausiai bendro naudojimo aspektų, tačiau teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė. Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodyta, kad dažniausiai taikomas bendraturčio teisės į jo nuosavybės teisės objektą - dalį bendrosios nuosavybės teisėje - įgyvendinimo būdas yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės.
3. Teismo patvirtinta žemės sklypo ir pastatų naudojimosi tvarka yra ydinga, nėra aptartos galimybės ir techninės sąlygos kaip ir kokiomis sąlygomis naudotis vandentiekiu, elektros, šildymo ir kanalizacijos tinklais, kaip atsiskaityti už suteiktas paslaugas su trečiaisiais asmenimis nepadarant žalos apeliantui, kadangi gyvenamajame name įrengti skaitikliai ir pasirašytos sutartys jo vardu. Neįrengus atskiros apskaitos, nebus galima tiksliai nustatyti kainų, kurias turės kompensuoti ieškovė, taigi tokiu atveju yra pažeidžiamos apelianto subjektinės teisės dėl proporcingos, teisingos ir sąžiningos atsiskaitymo tretiesiems asmenims tvarkos. Ieškovė nepateikė nei vieno pasiūlymo, kaip ir kokiu būdu reikės atskirti įrengtą šildymo sistemą, kaip reikės atskirti elektros ir vandentiekio sistemas, pastatyti kontrolinius arba/ ir pagrindinius skaitiklius.
4. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad jei nebus leista ieškovei naudotis laiptine, pastaroji negalės patekti į rūsį ir į palėpę. Tačiau kaip matyti iš VĮ registrų centro duomenų išrašo, gyvenamasis namas turi stogo konstrukcijas, įrengtų palėpės patalpų nėra, todėl ieškovei galėjo būti nustatytas servitutas remontuoti ir prižiūrėti stogo konstrukcijas, o ne suvaržyti apelianto teises naudotis jo paties pastatyta ir įrengta laiptine. Taip pat nepagrįstas argumentas, kad ieškovė neturi kito patekimo į rūsio patalpas, nes įėjimas į rūsio patalpas yra tik užmūrytas. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ir žemės sklypą ir gyvenamąjį namą galima atidalinti į du atskirus - izoliuotus turtinius vienetus, ieškovei išardžius užmūrytą įėjimą ir įstačius duris, o apeliantui rūsio patalpose pastačius vieną pertvarą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo priteista 2420 Lt suma už advokato pagalbą ieškovės naudai yra per didelė, ji neatitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, taip pat išlaidos yra nepagrįstos, nes ieškovės advokatė nepateikė išsamios darbų ataskaitos.
Ieškovė G. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 108-114) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą tinkamai pagrindė įrodymais ir aplinkybėmis, kurios ištirtos teismo posėdyje. Nors po mamos mirties jau eina penkti metai, ieškovė niekaip negalėjo su broliu susitarti dėl naudojimosi paveldėtu turtu tvarkos nustatymo, negali patekti nei į namą nei į ūkinius statinius, naudotis žeme. Apeliantas nereiškė priešinio reikalavimo nei dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, nei dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, nors teismo proceso metu naudojosi advokato paslaugomis. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Ieškovė nesutinka ir su apelianto argumentu, kad jos pateiktas projektas ydingas, kadangi nėra aptarta kaip šalys naudosis vandentiekiu, šildymu, kanalizacijos tinklu. Kol nėra išspręstas naudojimosi patalpomis klausimas, ieškovė neturi jokios galimybės išspręsti šių paslaugų teikimo jai atiteksiančioms patalpoms klausimų, jie bus sprendžiami, kai bus aišku, kokiomis patalpomis bendraturčiai naudosis. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad bendram naudojimui paskirta laiptinė turėjo būti skirta tik jam, kadangi patekti į palėpę ieškovei galėjo būti skirtas servitutas. Byla yra sudėtinga, todėl už advokato paslaugas priteista 2420 Lt suma (įskaitant ir advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose) yra pagrįsta, iš jų 420 Lt yra valstybei sumokėtas PVM mokestis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi gyvenamuoju namu bei 0,2013 ha žemės sklypu priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, neišanalizavus visų su byla susijusių aplinkybių.
Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-303/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2010; kt.). Tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). O tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007). Taigi tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012).
Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi tvarką 0,2049 ha bendro ploto žemės sklypu pagal UAB „Geometra“ 2012-02-12 parengtą planą (b. l. 8), taip pat nustatė naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, kitais statiniais pagal ieškovės siūlytą variantą, konstatavęs, kad ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos projektas nepažeidžia atsakovo teisių bei teisėtų interesų, atitinka turimas nuosavybės dalis.
Pirmiau aptarta teisminė praktika bylose dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, jų ypatumai lemia tokios bylos šalių – bendraturčių – teikiamų procesinių dokumentų ir įrodymų pobūdį. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo
Apeliantas nesutinka su nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Patikslintame apeliaciniame skunde pateikė savo variantą, pagal kurį žemės sklypo dalimis A1+A2 naudosis ieškovė ir atsakovas bendrai; žemės sklypo dalimi B naudosis ieškovė G. U., žemės sklypo dalimi C naudosis atsakovas J. V..
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kad ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane ieškovė sau priskiria žemės sklypo dalį, kurioje yra pasodinti apelianto šeimai priklausantys vaismedžiai, išdirbta žemė namudinei žemdirbystei vystyti. Tačiau šie teiginiai nepatvirtinti jokiais įrodymais. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė ir teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas naudojasi plane pažymėta dalimi „B“ nuo garažo, šių aplinkybių apeliantas nei atsiliepime į ieškinį, nei paaiškindamas teismui šių aplinkybių neginčijo (b. l. 83-84).
Atsakovo pateiktas sklypo raudonųjų linijų planas (b. l. 73) pagal išdėstymą sklype atitinka ieškovės pateiktą teismui pasiūlytą naudojimosi juo tvarkos variantą, tačiau šiame plane nėra dalių išmatavimų bei ploto atitenkančio kiekvienai daliai apskaičiavimo, jame nurodytas bendras 0,2044 ha plotas, kuris skiriasi nuo VĮ Registrų centre įregistruoto bei UAB „Geometra“ 2012-02-12 parengtame plane pažymėto ploto (b. l. 8), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo nevertino.
Dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo
Apeliantas nesutinka dėl gyvenamojo namo rūsio patalpos R-1, patalpų I-12 ir I-13 (laiptinės) priskyrimo bendram šalių naudojimuisi, teigdamas, kad apelianto šeima pasistatė priestatą, kuriame buvo įrengta laiptinė skirta antram aukštui aptarnauti, todėl patalpos I-12 ir I-13 yra priklausinys antro aukšto patalpoms aptarnauti, ieškovė turi galimybę patekti į pirmo aukšto patalpas per kitą įėjimą iš kiemo pusės.
Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šalių išdėstytą poziciją jų procesiniuose dokumentuose, paaiškinimus, užfiksuotus pirmosios instancijos teismo protokoluose, gyvenamojo namo patalpų išdėstymą, VĮ registrų centro duomenis ir kitus įrodymus (b. l. 10-14, 15-21, 83-84), neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pirmosios instancijos teisme apeliantas neginčijo aplinkybės, kad pagal ieškovės pateiktą gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos projektą, atsakovui būtų paskirtos ne jo faktiškai naudojamos patalpos ar mažesnė dalis.
Gyvenamasis namas, kurio bendras plotas yra 226,16 kv. m., bendraturčiams priklauso po ½ dalį, t. y. lygiomis dalimis. Iš pastato dalių apskaičiavimo (b. l. 9) matyti, kad skundžiamu sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių turimas dalis. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad apelianto siūlomas variantas ieškovei naudotis įėjimu į gyvenamąjį namą iš kiemo pusės, t. y. iš patalpos 1-4 į ieškovei paskirtas naudotis 1-ojo aukšto patalpas yra netinkamas, nes rūsio R-1 bei laiptinės 1-12 ir I-13 bendrojo naudojimo patalpas paskyrus naudotis atsakovui, ieškovė netektų galimybės įeiti į jai paskirtas rūsio patalpas bei patekti į pastogę, ieškovei priklausanti turto dalis apytiksliai sumažėtų dar apie 10 kv. m nei yra nustatyta pagal 2012-02-27 pastato dalių apskaičiavimą (b. l. 9). Bylos duomenimis į namo rūsį nėra galimybės patekti per pirmo aukšto patalpą 1-4 iš kiemo pusės, nes užmūrytas įėjimas į rūsį. Nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių atsakovas kaip ir ieškovė įgijo 2011-09-29 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, todėl apelianto teiginiai, kad jis pasistatė priestatą ir kad įrengta laiptinė skirta antram aukštui aptarnauti, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini (CPK 178 str.). Be to patikslintame apeliaciniame skunde apelianto siūlomas variantas dėl rūsio patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo, patalpų I-12 ir I-13 priskyrimo atsakovui yra be gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo, todėl neaišku kaip tokiu atveju tiksliai pasikeistų bendraturčių dalys. Byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 74-80) nėra informatyvios, teismas negali patikrinti kokiomis aplinkybėmis ir kokie vaizdai jose užfiksuoti, todėl jos nėra pakankami įrodymai apelianto argumentams pagrįsti (CPK 178 str. ).
Byloje pateiktos 1978-12-13 ir 1989-02-10 sutartys dėl gyvenamojo namo dalių dovanojimo (b. l. 59-63) tarp trečiųjų asmenų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino, todėl apelianto argumentai dėl jų nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms.
Apelianto argumentai, kad jam paskyrus naudotis katilinės patalpą, iš kurios šildomas visas namas, liko neišspręstas ieškovės patalpų šildymo, taip pat naudojimosi elektra, vandentiekiu, kanalizacija, dujomis klausimas, atmestini, nes ieškiniu nebuvo keliami tokie reikalavimai, todėl nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Apeliantas byloje nebuvo pareiškęs priešieškinio dėl turto atidalijimo, šis klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti ir vertinti šių apelianto argumentų (CPK 315 str.1 d. 3 p., 320 str.). Dėl turto atidalijimo nėra kliūčių kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu.
Nagrinėjamu atveju, apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir nenurodė jokių argumentų, kuo teismo patvirtinta naudojimosi tvarka pažeidžia jo kaip bendraturčio teises. Apelianto deklaratyvūs teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, neatitinka faktinės situacijos, apeliantui skirtas naudoti gyvenamojo namo ir žemės sklypo plotas atitinka jo nuosavybės teise turimą turto dalį, atitinka faktinį naudojimąsi, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros principo.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl patvirtintos naudojimosi gyvenamuoju namu bei žemės sklypu tvarkos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantas teigia, kad iš jo priteistos 2420 Lt bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą ieškovei yra per didelės, neatitinkančios Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, nepagrįstos, nes nėra advokatės išsamios darbų ataskaitos.
CPK 98 str. straipsnyje reglamentuojamas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad nei CPK, nei Rekomendacijos nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis), teisinė pagalba teikiama, pavyzdžiui, itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, yra būtina susipažinti su didelės apimties medžiaga ir panašiai. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir protingumo reikalavimus atitinkančias išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011).
Nors byloje nėra pateiktas advokatės išlaidų paskaičiavimas su pagrindimu kaip numato CPK 98 str. 1 d. nuostatos, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė byloje patyrė 2420 Lt išlaidas už advokatės pagalbą. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė advokatės atstovavimo sutartį, pinigų priėmimo kvitą Nr.608427, patvirtinantį 2420 Lt išlaidas už advokatės suteiktas paslaugas byloje (b. l. 6-7). Ieškinyje ieškovė prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Advokatė byloje parengė ieškinį, dalyvavo 2 teismo posėdžiuose (bendra trukmė – 3 val.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, taikant Rekomendacijų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo priteista 2420 Lt suma nėra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga, palyginus su advokato darbo bei laiko sąnaudomis, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl nėra teisinio pagrindo jų sumažinimui.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas procesinių bei materialinių teisės normų nepažeidė, todėl sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokatės pagalbą. Byloje pateiktas mokėjimo kvitas apie ieškovės patirtas 1210 Lt advokatės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 108-114, 115). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatė, kuri atstovavo ieškovę pirmosios instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, į tai, kad atsiliepimo parengimui nereikėjo didelių darbo ir laiko sąnaudų, todėl laiko pagrįstomis ir kompensuotinomis 800 Lt išlaidas, kurios priteistinos iš apelianto ieškovei (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti 800 Lt (aštuoni šimtai litų) bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme G. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).