Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. (toliau – G. L.) ir jo gynėjos advokatės Laimos Razvickienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį, ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

BK 66 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir BK 281 straipsnio 7 dalį paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto, 65 straipsnio pagrindu pagal BK 243 straipsnį paskirta bausmė subendrinta su už BK 227 straipsnio 2 dalį ir BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta bausme, jas apimant, ir paskirta 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 64 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir 1130 eurų bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, G. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

– draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

– turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią piniginę sumą - 1640 (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt) eurų, sumokant šią sumą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. L. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 29 d. apie 3.32 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,22 promilių etilo alkoholio.

1.1. Be to, jis pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 29 d. apie 4.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsėdęs į policijos tarnybinį automobilį ,,Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą skiriamaisiais policijos ženklais, tiesiogiai pasiūlė 500 eurų kyšį ir davė 240 eurų kyšį valstybės tarnautojams - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiajam patruliui M. B., vyriausiajam patruliui A. V., vyriausiajam patruliui Ž. K., eurų kupiūras įdėdamas į vairuotojo sėdynės galinę kišenę už tai, kad nebūtų užfiksuota nusikalstama veika, jog jis 2018 m. liepos 29 d. apie 3.32 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22 promilių girtumas), tuo siekė paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus.

1.2. Be to, jis pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad vengė atlikti 2018 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę 3 (trejiems) metams – 2018 m. liepos 29 d. apie 3.32 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22 promilių girtumas), vairavo automobilį ,,BMW 320", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jį vairuoti.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. L. ir jo gynėjos advokatės Laimos Razvickienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama G. L. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir BK 281 straipsnio 7 dalį, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su G. L. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį, taip pat su paskirta laisvės atėmimo bausme bei skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteista konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma, prašant konfiskuoti automobilį, taip pat ir su terminu, nuo kada turėtų būti skaičiuojamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnis).

Dėl BK 243 straipsnio taikymo

6. G. L. ir jo gynėja apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl BK 243 straipsnio. Apeliantų teigimu, teismas turėjo spręsti klausimą dėl non bis in idem principo taikymo arba aplinkybės, dėl kurios procesas negalimas, egzistavimo. Nuteistasis mano, kad baudžiamasis procesas pagal BK 243 straipsnį nutrauktinas, kadangi jo atžvilgiu jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo.

7. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

8. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Konkrečiai šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra galimybės G. L. už jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones nevykdymą taikyti kitokią teisinę atsakomybę nei kad numatyta BK 243 straipsnyje.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad esant įsiteisėjusiam Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiui, kuriuo G. L. už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, be kita ko buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metus. Pastarasis praėjus vos mėnesiui po minėto nuosprendžio priėmimo, 2018 m. liepos 29 d. 3.32 val. vairavo automobilį vėl būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta 2,22 promilių etilo alkoholio). Įvertinus nuteistojo asmenybę, tai, kad jis už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, už vairavimą neturint tam teisės, kai ši teisė atimta, eilę kartų baustas administracine tvarka, sprendžiama, kad aptariamas transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės (t. y., skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas) yra ne atsitiktinis, dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių atliktas veiksmas, o piktavališkas G. L. elgesys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojos S. G. paaiškinimai paneigia nuteistojo teiginius, kad automobilį jis vairavo norėdamas šį perstatyti ir leidžia daryti išvadą, kad vairuota buvo siekiant pasilinksminti. Liudytoja nurodė, kad prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ ją užkalbinęs vaikinas, t. y., G. L., pasiūlė ją pavėžinti, su kuo pastaroji sutiko ir jie sėdę į automobilį išvažiavo iš stovėjimo aikštelės bei netrukus buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Visos šios aplinkybės, kaip ir minėta, patvirtina, kad apelianto veiksmai buvo piktavališki, o be to, ir pavojingi. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino kaltu padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Teigti, kad šiuo atveju jau yra priimtas ir įsitiesėjęs nuosprendis dėl to paties kaltinimo ir todėl yra pažeidžiamas non bis in idem principas, nėra pagrindo. G. L. atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendis, kuriuo jam ir buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudoti teise vairuoti transporto priemones. BK 74 straipsnis numato, kad asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu teismas gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Todėl apeliacinį skundą tenkinti šioje dalyje ir baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį nutraukti nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme, prašoma atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o taip pat iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog prašoma nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas.

11. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

12. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę G. L. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad padarytos trys (vienas baudžiamasis nusižengimas, vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai) baigtos, tyčinės nusikalstamos veikos. Atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į papirkimo atveju nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas įvertino ir G. L. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje nuteistasis buvo teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teistas už identišką veiką, bausmės vykdymas atidėtas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus vos mėnesiui laiko nuo ankstesnio nuosprendžio priėmimo vėl nusikalto. Tad akivaizdu, jog bausmės vykdymo atidėjimas G. L. nesudrausmino ir jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, nes, kaip ir minėta, praėjus vos mėnesiui laiko, po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, jis padarė analogišką nusikaltimą, o tuo pačiu nevykdė ir jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei, siekdamas išvengti atsakomybės, bandė papirkti policijos pareigūnus. Administracine tvarka G. L. baustas daug kartų, iš jų penkis kartus už vairavimą neblaiviam arba neturint tam teisės, nuobaudos galioja. Nėra sumokėjęs ankstesniais nuosprendžiais ir administraciniais nutarimais jam paskirtų baudų, tad akivaizdu, kad baudos bausmė savo tikslų nepasiekia, yra neefektyvi. Ir nors nuteistasis dirba, visokeriopai padeda savo šeimos nariams, rūpinasi jų gerove, visos kitos anksčiau paminėtos aplinkybės jį neigiamai charakterizuoja, apibūdina kaip asmenį, kuris nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, daryti išvadų iš teistumų. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai G. L. gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausias sankcijose numatytas bausmes - už baudžiamąjį nusižengimą arešto, o už nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Arešto bausmės dydis nustatytas artimas sankcijos vidurkiui, o laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatyti mažesni nei sankcijų vidurkiai. Todėl šias bausmes, kaip ir galutinę subendrintą bausmę, laikyti aiškiai per griežtomis ir švelninti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų, kadangi, kaip ir minėta, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

13. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, kuri galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuomet teismas sprendžia ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą, susijusią tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Atkreiptinas dėmesys, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistajam taikant bausmės vykdymo atidėjimą, būtų paneigta baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis, formuojama nebaudžiamumo nuotaika bei nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atkreiptinas dėmesys, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis sukurtų teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos bausmės skyrimas, nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų.

15. Šiuo atveju pirmiausia itin svarbu tai, kad apeliantas, būdamas ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, praėjus vos mėnesiui po to, kai buvo nuteistas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (pastebėtina, kad ir ankstesnį nusikaltimą įvykdė taip pat neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai ši teisė iš jo buvo atimta paskyrus administracinę nuobaudą už vairavimą esant neblaiviam), ir kai jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus vairuoti kelių transporto priemones, ne tik vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti (padarė BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą), bet ir tai darė vėl būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o siekdamas išvengti atsakomybės, bandė papirkti policijos pareigūnus. Pastebėtina, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus, kad nebūtų jo atžvilgiu rašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, jis anksčiau teistas du kartus. Viso G. L. anksčiau teistas šešis kartus, be to eilę kartų baustas administracine tvarka. Akivaizdu, kad nei ankstesni teistumai, kuomet jam būdavo skiriamos švelnesnės bausmės, nei galiausiai skirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas G. L. nesudrausmino ir jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaręs naujas nusikalstamas veikas, parodė savo neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, puikiai žinodamas apie galimas pasekmes tiek sau, tiek savo šeimai, kuria kaip kad jis teigia, vienintelis gali deramai pasirūpinti, ignoravo šias pasekmes. Galiausiai pažymėtina ir tai, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik apelianto ar jo artimųjų interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai vis tik negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso tinkamai, t. y. proporcingai jo padarytai nusikalstamai veikai, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

16. Kolegija atsižvelgia ir vertina teigiamai nuteistojo gerus ketinimus ir norą teikti savo šeimai ir vaikams išlaikymą, pagalbą, gydytis priklausomybės ligas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas taikyti jo atžvilgiu teisines lengvatas. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai neleido teismui manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti netaikant jam realaus laivės atėmimo.

Dėl turto konfiskavimo

17. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą G. L. padarė vairuodamas tuo metu jo močiutei A. A. L. priklausantį automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastaroji apie jos nuosavybės panaudojimą nusikaltimui daryti nežinojo. Jai mirus automobilį paveldėjo nuteistojo tėvas R. L.. Kadangi minėta transporto priemonė atitiko BK 72 straipsnio požymius, o jos savininkė automobilio nusikalstamos veikos įvykdymui G. L. nebuvo perdavusi, nežinojo, kad pastarasis ketina vairuoti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, minėtos transporto priemonės konfiskavimas negalimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš kaltininko turi būti išieškota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

18. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis baudžiamojoje byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, nusprendė iš nuteistojo konfiskuoti 1640 eurų, t. y. pinigų sumą, atitinkančią automobilio vertę su PVM. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas yra klaidingas.

19. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. PVMĮ 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai PVMĮ nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Taip pat konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra.

20. PVMĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju, t. y. konfiskuojant turtą reikėtų mokėti PVM. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018 ir kt.).

21. Taigi konstatuojama, kad G. L. nėra PVM mokėtojas, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM objektas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas suklydo skaičiuodamas konfiskuotino turto vertę su PVM ir netinkamai išsprendė klausimą dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo. Šioje dalyje apylinkės teismo sprendimas yra keičiamas. Teisėjų kolegija, nustatydama konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „BMW 320d“ vidutinė kaina be PVM yra 1356 Eur. Teismas sprendžia, jog būtent tokio dydžio suma, atitinkanti automobilio vertę veikos padarymo metu, turi būti konfiskuota iš G. L., todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino pradžios skaičiavimo

22. Apeliantų prašymas 3 (trejų) metų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo 2018 m. liepos 29 d., t. y., nuo nusikaltimo padarymo momento, o ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y., tuo atveju, kai asmeniui padarius nusikaltimą (vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio) iš jo iškart paimamas vairuotojo pažymėjimas, baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas būtent nuo šio momento. Aptariamu atveju G. L. nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė iš jo buvo atimta už ankstesnio nusikaltimo padarymą. 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu teisė vairuoti transporto priemones iš jo buvo atimta maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui – 3 metams. Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį G. L. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė jau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nėra jokio pagrindo šiuo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią skaičiuoti, kaip kad pageidauja apeliantai, nuo nusikaltimo padarymo momento.

Dėl klaidos ištaisymo

23. Pastebėtina, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, bendrindamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes, teismas jas iš dalies sudėjo, tačiau nurodydamas straipsnį, kuriuo vadovaujasi, padarė aiškų rašymo apsirikimą ir vietoj BK 63 straipsnio, kuris ir reglamentuoja bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, nurodė, jog vadovaujasi BK 66 straipsnio, reglamentuojančio kardomojo kalinimo įskaitymą į bausmės laiką, nuostatomis. Šis akivaizdus rašymo apsirikimas ištaisytinas, kadangi nekeičia nuosprendžio esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. L. ir jo gynėjos advokatės Linos Razvickienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, ir iš G. L. konfiskuotą automobilio „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 1356 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt šešių eurų).

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir BK 281 straipsnio 7 dalį paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.