- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- I-3374-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01562-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjos E. M. atstovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui teisininkui K. L.,
atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovams šios institucijos Žmogiškųjų išteklių valdymo ir teisės skyriaus teisininkei I. G. bei laikinai einančiam Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininko pareigas T. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2019 m. balandžio 23 d. (teisme gautas 2019 m. balandžio 24 d.) skundu (b. l. 1–5), prašydama:
1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir Medicinos centras, ir atsakovas) Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2019 m. kovo 21 d. pažymos Nr. 468 sprendimo 2 ir 3 punktus (toliau – ir Pažyma, ekspertinis sprendimas);
1.2. įpareigoti atsakovą iš naujo nustatyti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo laipsnį.
2. Faktinės aplinkybės
2.1. Pareiškėja skunde nurodo, kad skundo teismui pateikimo dieną dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiąja patrule. 2018 m. kovo 17 d. 23.40 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, smogė savo seseriai į akį, o ji pripurškė jam dujų. 2018 m. kovo 18 d. 1.30 val. I. B. pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, iš kurio, medikų automobiliu, lydimas pareiškėjos ir jos kolegos V. I. ekipažo, buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. I. B. 3.20 val. pradėjo triukšmauti, elgtis agresyviai, o į pareiškėjos reikalavimus nusiraminti, nereagavo, stumdė pareiškėją ir jos kolegą. I. B. sulaikant pasipriešino pareiškėjai ir jos kolegai V. I. Pasipriešinimo metu pareiškėjai buvo sužalotas kaklas.
2.2. Vilniaus apskrities VPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2018 m. lapkričio 13 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiosios patrulės E. M. patirto sužalojimo tarnyboje“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėja 2018 m. kovo 18 d. sužalojimą patyrė atlikdama tarnybines pareigas, o jos sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika. Patvirtinus Išvadą pareiškėja buvo nusiųsta į CMEK.
2.3. CMEK surašytos Pažymos 3 punkte pareiškėjai buvo diagnozuotos ligos ir susijusios sveikatos problemos pagal (duomenys neskelbtini) kodus: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Pažymoje nurodoma, jog: 1) yra fizinio veiksnio, įvykusio 2018 m. kovo 18 d., ir pareigūno sveikatos sutrikdymo ryšys; 2) sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2018 m. kovo 18 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio pareiškėjos sveikatos sutrikdymo; 3) po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko; 4) tinkama tolesnei tarnybai; 5) rekomendacijos: „šeimos gydytojo stebėjimas“.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėja su CMEK Pažyma nesutinka, kadangi po sveikatos sutrikdymo jai liko sveikatos pakitimai. Pareiškėja kenčia didelius kaklo skausmus, yra anatominiai pakitimai. Mano, kad CMEK netinkamai nustatė sveikatos sutrikdymo laipsnį, todėl Pažyma naikintina, o CMEK turėtų iš naujo atlikti jos sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo ekspertizę.
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu buvo patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašas (toliau – ir Sąrašas).
2.5.1. Sąrašo 3.3 punkte įtvirtinta, jog apysunkiams sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami kiti išorinių priežasčių poveikio padariniai (vidutiniškas suluošinimas), sukėlę negrįžtamų anatominių pakitimų ir (ar) funkcinių sutrikimų, 21 dieną ir ilgiau trunkantį laikinąjį nedarbingumą ar tinkamumo vidaus tarnybai sumažėjimą, ar tarnybinį kaitumą dėl sveikatos būklės.
2.5.2. Sąrašo 4.1.11 punkte nurodoma, jog lengviems sužeidimams, traumoms ir kitiems sveikatos sutrikdymams priskiriami kiti sveikatos sutrikdymai, kurie lėmė ilgiau kaip 10 dienų trunkantį laikinąjį nedarbingumą (išskyrus Sąrašo 2 ir 3 punktuose nurodytus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus).
3. Dėl CMEK pažymos nepagrįstumo
3.1. Pažymoje nustatyta, kad pareiškėjos sveikatos sutrikdymas pasireiškė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos įsitikinimu, šis sveikatos sutrikdymas, remiantis Sąrašo 3.3 punktu, turėjo būti priskirtas prie apysunkių sveikatos sutrikdymų.
(duomenys neskelbtini) tai – (duomenys neskelbtini) liga, (duomenys neskelbtini). Šia liga susergama dėl (duomenys neskelbtini), traumos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
3.2. Mano, kad (duomenys neskelbtini) turėtų būti vertinamas kaip negrįžtamas anatominis pakitimas, kadangi pareiškėja kaklo skausmus jaučia daugiau nei metus. Pareiškėjos patirta trauma turėtų būti vertinama kaip vidutinis suluošinimas ir priskiriama prie apysunkių sveikatos sutrikdymų.
II
1. Atsakovas Medicinos centras atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundo netenkinti (b. l. 97–100).
2. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais.
Atsiliepimas
2.1. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas.
2.2. Paaiškina, kad CMEK paslaugos nėra administracinės, kadangi tai yra specializuotosios medicininės ekspertinės paslaugos, o jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą.
2.3. Atsakovo teigimu, CMEK ekspertinis sprendimas negali būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu atitinkamas teises ir pareigas. Skundo objektu tokiu atveju turėtų būti įstaigos vadovo ar kito įgalioto asmens administracinis sprendimas.
2.4. Pažymi, jog galutinė CMEK diagnozė, kad sveikatos sutrikimas priskirtinas prie lengvo laipsnio sveikatos susirgimų priimtas dėl to, kad 2018 m. kovo 18 d. patirta kaklo trauma nelėmė pareiškėjos sveikatos būklės pakitimų.
2.4.1. Atsakovo manymu, trauma pablogino ankstesnę pareiškėjos sveikatos būklę, tačiau nesukėlė apysunkio sveikatos sužalojimo/sutrikdymo. Sveikatos sutrikimas, atsiradęs dėl traumos, priskirtinas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymų.
2.4.2. Akcentuoja, kad prieš traumą pareiškėja jau turėjo lėtinį susirgimą. (duomenys neskelbtini) pakitimai vaizdo tyrimuose priskiriami prie lėtinių (degeneracinių susirgimų), o ne įtakotų grumtynių metu. Įvertinus traumą buvo nustatyta, kad buvo grumiamasi rankomis, nebuvo smūgio į kaklą ar galvą ko pasėkoje būtų patirta tiesioginė kaklo trauma. Mano, jog CMEK priimta išvada, kad grumtynės rankomis tik paūmino (duomenys neskelbtini), buvo priimta pagrįstai.
2.4.3. Pabrėžia, jog lėtiniai susirgimai, kurie galimai ir šiuo metu lemia (duomenys neskelbtini), atsirado 2016 m. gegužės mėn. pareiškėjai patyrus žaibo traumą, dėl ko išsivystė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl šio susirgimo pareiškėja jau skundėsi 2017 m., prieš patiriant ekspertinio sprendimo priėmimo metu vertinamą traumą.
2.5. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis ir dokumentus, CMEK ekspertiniu sprendimu buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, o liekamųjų reiškinių po šios traumos neliko.
2.5.1. Pažymi, kad vidaus faktoriaus veikimo (smurtinių veiksmų aplinkybės) pareiškėjos sužalojimo 2018 m. kovo 18 d. tarnybos metu ir sveikatos sutrikdymo ryšys buvo patvirtintas Išvadoje.
2.5.2. Diagnozių (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nelėmė trauma, jos buvo nevertintos nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, tik įrašytos į CMEK ekspertinį sprendimą. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) diagnozę patvirtinančių duomenų iškart po traumos darytose rentgenogramose nėra nurodoma.
2.6. Atsakovas mano, kad pareiškėjos diagnozė nustatyta tinkamai – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o ekspertinis sprendimas buvo priimtas įvertinus visus medicininius duomenis, retrospektyviai įvertinus visą medicininę dokumentaciją.
2.6.1 Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius vykdė nepriklausomą tyrimą ir nustatė, kad konkrečiai dėl traumos 2018 m. kovo 18 d. pareiškėjai buvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis nuo 2018 m. kovo 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d., o kitą laiką nedarbingumas buvo tęsiamas dėl kitų lėtinių pareiškėjos ligų.
2.6.2. Išvadoje konkrečiai nurodoma, kad „pareigūnė nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. gydosi dėl lėtinės ligos paūmėjimo“, „(duomenys neskelbtini) yra ankstesnės traumos, įvykusios 2016 m. pasekmė“.
2.7. Atsakovės nuomone, CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, kadangi laikėsi visų teisės aktais nustatytų procedūrų ir taisyklių, buvo objektyviai įvertintos visos aplinkybės, todėl priimtas ekspertinis sprendimas yra pagrįstas.
III
1. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundo netenkinti (b. l. 35–36).
1.1. Nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausioji patrulė E. M. 2018 m. kovo 18 d. sužalojimą patyrė atlikdama tarnybines pareigas, jos sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika sveikatai. CMEK Pažymoje nustatyta, kad pareiškėjos sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2018 m. kovo 18 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo.
1.2. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 50 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
1.2.1. Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.12 papunktyje nustatyta, jog pareigūnui, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 71 ir daugiau dienų, išmokama 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
1.2.2. Vilniaus apskrities VPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Aprašo 4.12 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d. įsakyme Nr. 5-V-548 patvirtinto Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo 6 ir 7 punktų nuostatomis ir atsižvelgdamas į Išvadą, Pažymą bei CMEK 2019 m. balandžio 16 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad pareiškėja traumą patyrė tarnyboje, atlikdama tarnybines pareigas ir nusprendė išmokėti jai 9,31 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
1.3. Mano, kad CMEK pareiškėjos sveikatos būklę įvertino visapusiškai ir individualiai, ekspertinį sprendimą priėmė remdamasis individualiais pagrįstais duomenimis, todėl pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjos E. M. atstovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovas teisininkas K. L. prašė skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovai šios institucijos Žmogiškųjų išteklių valdymo ir teisės skyriaus teisininkė I. G. bei laikinai einantis Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininko pareigas T. D. prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1.1. Pareiškėja 2018 m. kovo 18 d. parengė tarnybinį pranešimą „Dėl įvykio tarnybos metu“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48), kuriuo Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vadą A. M. informavo, kad 2018 m. kovo 18 d. apie 02.40 val. patruliuodama kartu su vyr. patruliu V. I., iš Vilniaus apskrities VPK gavo pranešimą, jog Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariate reikalinga pagalba sulaikytąjį palydėti su greitosios medicinos pagalba į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kartu su greitosios medicinos pagalba I. B. buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. I. B. apie 03.09 val. pradėjo triukšmauti, elgtis agresyviai, o į pareiškėjos reikalavimus nusiraminti nereagavo, stumdė pareiškėją ir jos kolegą. I. B. sulaikant pasipriešino pareiškėjai ir jos kolegai V. I., pasipriešinimo metu pareiškėjai buvo sužalotas kaklas.
1.2. 2018 m. kovo 27 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 53–54).
1.3. Vilniaus apskrities VPK atlikus tarnybinį patikrinimą, 2018 m. lapkričio 13 d. buvo patvirtinta Išvada (b. l. 41–43), kurioje buvo pasiūlyta: 1) tarnybinį patikrinimą baigti; 2) pripažinti, jog pareiškėja 2018 m. kovo 18 d. sužalojimą patyrė atlikdama tarnybines pareigas, o jos sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika; 3) patvirtinus Išvadą pasiųsti pareiškėją į CMEK dėl jos sužalojimų, susijusių su 2018 m. kovo 18 d. įvykiu, sunkumo įvertinimu; 4) gavus CMEK išvadą, kurioje būtų konstatuotas sunkus, apysunkis ar lengvas pareiškėjos sveikatos sutrikdymas, paskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją dėl tarnybos metu patirtų sužalojimų.
1.4. 2019 m. kovo 21 d. CMEK surašytos Pažymos 3 punkte pareiškėjai buvo diagnozuotos ligos ir susiję sveikatos sutrikimai pagal (duomenys neskelbtini) kodus: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Pažymoje nurodoma, jog: 1) yra fizinio veiksnio, įvykusio 2018 m. kovo 18 d., ir pareigūno sveikatos sutrikdymo ryšys; 2) sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2018 m. kovo 18 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio pareiškėjos sveikatos sutrikdymo; 3) po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko; 4) tinkama tolesnei tarnybai; 5) rekomendacijos: „šeimos gydytojo stebėjimas“.
1.5. Vilniaus apskrities VPK imuniteto valdyba 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl CMEK pažymos Nr. 468“ (b. l. 45) kreipėsi į CMEK pirmininką T. D., kuriame prašė atsižvelgti į traumos fakto bei padarinių metu galiojusius teisės aktus ir pakartotinai įvertinti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo mastą.
1.6. Medicinos centras 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46) Vilniaus apskrities VPK imuniteto valdybos viršininkui D. S. pateikė atsakymą į Vilniaus apskrities VPK imuniteto valdybos 2019 m. kovo 27 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl CMEK pažymos Nr. 468“, kuriame nurodė, jog neturi teisinio pagrindo pakeisti 2019 m. kovo 21 d. CMEK Pažymoje nustatyto įvertinimo.
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas naikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. kovo 21 d. pažymos Nr. 468 (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 1.4 punktą) sprendimo 2 ir 3 punktus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas tokio pobūdžio ekspertinius sprendimus, ne kartą yra konstatavęs: „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku <...> dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. <...> CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 4 str.). Sprendžiant dėl asmens galimybės ginčyti CMEK priimtus ekspertinius sprendimus, pažymėtina, kad dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose. Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2017).“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018). Taigi, ši administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. kovo 21 d. pažymos Nr. 468 sprendimo 2 ir 3 punktus nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).
3. Teismas pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje (b. l. 124-125) jis atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą, kuriame pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punktą.
4. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nustatyti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo laipsnį, galiojant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. balandžio 19 d. įsakymui Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti tenkinamas, jis atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Administracinę bylą Nr. I-3374-815/2019 dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. kovo 21 d. pažymos Nr. 468 sprendimo 2 ir 3 punktus nutraukti.
Likusioje dalyje pareiškėjos E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.