Alytaus apylinkės teismo nutartis

2022-02-14 · Byla Nr. TS-5-878/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-14
Bylos Nr.
TS-5-878/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Nuteistasis
L. Š.
Kategorijos
Byla Nr. TS-5-878/2022
Teisminio proceso numeris 1-06-2-00101-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 14 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. sausio 12 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

- 2019 m. birželio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, 64¹ straipsnį, galutine bausme laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos akto“ Nr. XIII-1640 1 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuo bausmės atleistas;

- 2019 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2020 m. vasario 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; 2020 m. vasario 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi pasiųstas atlikti 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies - 5 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo; 2020 m. liepos 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, bausmės, skirtos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi, ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartimi, subendrintos, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2021 m. rugpjūčio 19 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 11 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam L. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau bausmės vykdymas buvo atidėtas. Kadangi nuteistasis nesilaikė probacijos sąlygų, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nuteistasis pasiųstas atlikti paskirtos ir neatliktos bausmės dalies. Nors nuteistojo gyvenimo sąlygos charakterizuojamos teigiamai, stebima padidėjusi nuteistojo motyvacija darbui, tačiau Komisija vertino ir kitas aplinkybes. Nuteistasis įgijęs tik pradinį išsilavinimą, neturi darbo patirties Lietuvoje, turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos dengia formaliai. Šis kriminogeninis veiksnys gali būti susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, kadangi abu kartus jis nuteistas už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. L. Š. nusikaltimus vykdė su nusikaltimų bendrininkais, todėl nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai ir bendravimas su nusikalsti linkusiais asmenimis galėjo turėti įtakos nusikalstamam elgesiui ir tai vertinama kaip kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis pasitikintis savimi, jo savęs vertinimas vidutinis, apie save nėra linkęs atvirauti, turi smurtinio elgesio patirties. Nuteistasis iš dalies suvokdavo savo poelgių pasekmes, tačiau orientuodavosi į tiesioginę naudą sau, ignoruodavo neigiamas pasekmes aplinkiniams asmenims, nusikalsdamas vadovavosi turimomis mąstymo klaidomis, nuostatomis, kurios turėjo įtakos jo elgesiui. Nors nuteistasis kilusius sunkumus linkęs spręsti savarankiškai, tačiau ne visuomet tam pasirinkdavo racionalius būdus. Nors jis suvokia įstatymų laikymosi ir gyvenimo pagal visuomenei būdingas vertybes bei moralės normas svarbą, tačiau jo ankstesnė nusikaltimų istorija rodo, jog praeityje dėl asmeninių poreikių jis ne visuomet suvaržydavo savo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nekinta, taip pat išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir negalima manyti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. Š., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimą ir tenkinti jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas neteisingas, nes jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, yra nebaustas, mokosi vidurinėje mokykloje su nepriekaištingu lankomumu, jo socialiniai ryšiai tvirti, laisvėje turi gyvenamąją vietą, lygtinio paleidimo atveju laisvėje iš karto bus įdarbintas. Alytaus PN taip pat keturis kartus teikė prašymą dėl įdarbinimo, įdarbintas nebuvo, nes nėra darbo, be to, paaiškinama, kad per mažas bausmės laikas ir tokie čia nedarbinami. Tai reiškia, kad Alytaus PN nėra pasiruošę suteikti darbų norintiems dirbti. Be to, administracijos darbuotojai nesupažindina su reikiamos programos atlikimo būdu bei svarba, nes, tik pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo, sužinojo, kad reikėjo kažką lankyti, tai vėlgi liudija tai, kad Alytaus PN administracijos darbuotojai nedirba taip, kaip turi dirbti. Komisija teigia, kad neturi darbo patirties Lietuvoje, o to, kad jis dirbo Europoje, nelaiko darbo patirtimi, mano, kad toks Komisijos pareiškimas nėra net adekvatus. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius bei, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Mano, kad yra baudžiamas pakartotinai, nes Komisijos sprendime nurodyta daug motyvų dėl praeities, Komisija išsigalvoja, kad jis bendrauja su draugais, kurie daro blogą įtaką, bet tai nepagrįsta ir yra akivaizdus melas. Visi nusikaltimai yra padaryti 2015 m., jam būnant nepilnamečiu. Šios išvardintos aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Taip pat siūlo atsižvelgti ir į Europos tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo, kurios priimtos vadovaujantis šimtamete Europos kalinimo sistemos patirtimi: Europos tarybos ministrų komitetas 2003 m. rugsėjo 24 d. 853-me Ministrų komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje priėmė rekomendaciją Rec (2003) 22 ,,Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, kurioje pripažino, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, todėl rekomendavo plėsti šios alternatyvios laisvės atėmimui priemonės taikymą (Rekomendacija dėl lygtinio paleidimo (parolio), 2003). Laisvės atėmimo bausmės taikymo praktika ir atlikti kriminologiniai tyrimai paneigė vyravusį tikėjimą laisvės atėmimo bausmės efektyvumu, taip pat įrodė, kad alternatyvios priemonės yra efektyvesnės nei laisvės atėmimas . Tokia Europos bendrijos ilgametė kalėjimų sistemos tyrinėjimo patirtis visiškai paneigia Komisijos argumentus, kad nuteistasis, kuriam nuolat atmetinėjamas lygtinio paleidimo taikymo prašymas ir kalinamas dar ilgesnį laiką, išmoks adaptuotis į visuomenę ir geriau į ją integruosis, todėl daugelyje Europos šalių lygtinio paleidimo data būna įtvirtinta bausmės skyrimo nuosprendyje ir jis taikomas besąlygiškai kaip būtinoji sudedamoji bausmės užbaigimo dalis. Pagal minėtą Europos teisės praktiką nustatyta, kad kuo ilgiau nuteistasis kalinamas, tuo labiau praranda visuomeninius sugebėjimus ir vėliau sunkiau adaptuojasi laisvėje. Nuteistasis pasibaigus bausmei vis tiek bus paleistas į laisvę, tik dėl ilgo buvimo įkalinimo įstaigoje bus praradęs socialinius įgūdžius, todėl Komisijos teigimas yra niekinis ir prieštaraujantis lygtinio paleidimo tikslų sampratoms. Komisijos atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą jo atveju Lietuvos Respublikoje įtvirtintas kalinių socialinės integracijos programas padaro bevertes. Be to, reikėtų nepamiršti, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens gražinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Todėl, netgi taikant asmens lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, nes nuteistasis integruojasi į visuomenę palaipsniui, prižiūrimas. Neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįstas komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir taip integruotis.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. Š. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo L. Š. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, t. y. visiems penkiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos I dalies 32-33 lapai ir II dalies 28-29 lapai).

Nuteistasis L. Š. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. L. Š. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, pateikė pažymą apie turimą gyvenamąją vietą, nuo 2021 m. spalio mėnesio mokosi 9 klasėje, siekia įgyti pagrindinį išsilavinimą, 3 kartus kreipėsi su prašymais dirbti pataisos įstaigoje, tačiau kol kas neįdarbintas, dalyvavo „Teisinio ir socialinio švietimo“ programoje, kreipėsi su prašymu dėl savanoriško žalos dalies atlyginimo, stengiasi kuo daugiau dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. L. Š. drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Taigi vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo L. Š. nusikalstamo elgesio rizika 2021 m. gruodžio 13 d. atlikto vertinimo metu išlieka vidutinė. Pirminio vertinimo 2021 m. rugsėjo 30 d., atlikto Alytaus pataisos namuose, metu taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika (pagal OASys). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą reikšmingų pokyčių jo elgesyje bei mąstyme, nuostatų bei emocinės gerovės srityse nebuvo pastebėta ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 1/3 dalį bausmės, vis dar išlieka statinis veiksnys (teisės pažeidimai) bei net penki dinaminiai veiksniai: gyvenimo sąlygos (nors pateikė pažymą, tačiau dokumentas notaro nepatvirtintas); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (neturi išsilavinimo ir darbinės patirties); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimus vykdė su bendrininkais); mąstymas ir elgesys (nusikalsdamas orientuodavosi daugiau į teigiamas pasekmes sau, ignoruodavo galimas neigiamas, nusikalsdamas vadovavosi turimomis mąstymo klaidomis, nuostatomis, kurios turėjo įtakos nuteistojo elgesiui); nuostatos (požiūris į priežiūrą ir apribojimus yra kiek sutrikęs: du kartus slapstėsi nuo teisėsaugos, pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas) - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo L. Š. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau ir neskatintas.

Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Pastebėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis L. Š. darbo patirties Lietuvoje nėra. Nors jis teigė, jog yra dirbęs Jungtinėje Karalystėje neoficialiai apie trejus su puse metų statybų srityje bei pusantrų metų oficialiai logistikos įmonėje vairuotoju, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų taip pat nėra. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistajam stinga darbinės patirties. Be to, nuteistojo turimas išsilavinimas yra tik pradinis (baigęs 8 klases), specialybės neturi, laisvėje daugiau nesimokė, o pataisos namuose nuo 2021 m. spalio mokosi 9 klasėje, tai irgi yra rimta kliūtis siekiant užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais ir priemonėmis.

Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija išsigalvoja, kad jis bendrauja su draugais, kurie daro blogą įtaką ir tai yra nepagrįsta ir akivaizdus melas. Tokius nuteistojo teiginius paneigia socialinio tyrimo išvados duomenys. L. Š. yra nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su nusikaltimo bendrininkais, įsibrovė į butą, panaudojo fizinį smurtą bute buvusio nukentėjusiojo atžvilgiu ir pagrobė nukentėjusiajam priklausiusį svetimą 1 144 eurų vertės turtą. Abu nuteistojo nusikaltimai įvykdyti su nusikaltimų bendrininkais. Paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis palyginus su ankstesniu ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. L. Š. neneigia, jog buvo įtakojamas kriminalinę patirtį turinčių asmenų, dėl to privalėjo net išvykti iš Lietuvos. Nors šiuo metu teigia nutraukęs bendravimą su neigiamą įtaką darančiais asmenimis, tačiau nerimauja dėl ateities, todėl išvadoje pažymėta, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai ir bendravimas su nusikalsti linkusiais asmenimis galėjo turėti įtakos nusikalstamam elgesiui ir vertinamas kaip kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis nurodė, kad yra sąmoningai atsiribojęs nuo bendravimo su nusikaltimų bendrininkais, tačiau, esant laisvės atėmimo vietoje, yra ribotos galimybės palaikyti su jais ryšius. Šių duomenų kontekste įvertinus L. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, gyvenimo stiliui ir draugams vis dar išliekant dinaminiu kriminogeniniu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiu veiksniu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad jo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip pakankama.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad L. Š. pripažįsta, jog anksčiau buvo agresyvesnis, greičiau prarasdavo savitvardą, ir tai sieja su savo nusikalstamumu. Turi smurtinio elgesio patirties. Stebima, jog teisės pažeidėjas iš dalies suvokdavo savo poelgių pasekmes, tačiau orientuodavosi į tiesioginę naudą sau, ignoruodavo neigiamas pasekmes aplinkiniams asmenims. Taip pat savo nusikaltimų istoriją grindžia turėtomis mąstymo klaidomis, kai manė, jog reikia taip elgtis, o vertybių sistemoje dominavo asocialios nuostatos. Nuteistasis geba analizuoti savo gyvenimo patirtį, nusakyti nusikalstamumą skatinusius veiksnius: polinkis pasiduoti neigiamai kitų įtakai, netinkama kompanija, spontaniški veiksmai ir pan. Įprastai kilusius sunkumus linkęs spręsti savarankiškai, tačiau ne visuomet tam pasirinkdavo racionalius būdus. Nuteistasis nusikalsdavo bendrininkų grupėje, tai rodo, jog tam tikru laikotarpiu jis gyveno pagal kriminalinei subkultūrai būdingas nuostatas. Pripažįsta, jog anksčiau manė niekuomet nedirbsiąs, gyvensiąs iš nusikalstamumo. Stebima, jog teisės pažeidėjo požiūris į priežiūrą ir apribojimus yra kiek sutrikęs: du kartus slapstėsi nuo teisėsaugos, baustas administracine tvarka dėl pažeidimų. Nuteistasis suvokia įstatymų laikymosi svarbą, gyvenimo pagal visuomenei būdingas vertybes bei moralės normas svarbą, tačiau jo ankstesnė nusikaltimų istorija rodo, jog praeityje dėl asmeninių poreikių jis ne visuomet suvaržydavo savo elgesį.

Skunde nuteistasis nurodė, jog pataisos namų administracija nesupažindino jo su reikiamos programos atlikimo būdu bei svarba, tačiau šį jo teiginį paneigia socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad jis bausmės atlikimo pradžioje reiškė norą mokytis, dirbti bei dalyvauti elgesio korekcijos programose, taip pat yra kreipęsis su prašymais dėl galimybės dalyvauti elgesio korekcijos programose, tai patvirtina, jog apie vykdomas programas nuteistajam buvo žinoma ir anksčiau.

Taip pat teismas pažymi, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis nuteistasis savo gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, jis yra apskaitomas (duomenys neskelbtini). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad paskutiniame teismo nuosprendyje nurodyta nuteistojo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Tai motinai D. G. priklausantis 1 kambario butas, kuriame šiuo metu ji gyvena su vyru A. G.. Nuteistasis po bausmės atlikimo planuoja grįžti gyventi pas motiną, pateikė tai patvirtinantį dokumentą, jog bus priimtas gyventi pasirinktu adresu (pateiktas notaro nepatvirtintas motinos sutikimas). Šie duomenys leidžia spręsti, kad savo būsto nuteistasis neturi, o tai taip pat gali tapti sėkmingos integracijos į visuomenę kliūtimi.

Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis, remdamasis Ministrų Komiteto rekomendacijomis, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent L. Š. lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad L. Š. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).

Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis L. Š. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo L. Š. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Inga Liubinienė