Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Angelė Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-200/2014

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00915-2013-6

2014 m. sausio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės,

sekretoriaujant Ilonai Lonskai,.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2013-02-25) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme,pagal BK 178 str. 2 d. (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2013-03-19) 1 metų laisvės atėmimo bausme,pagal BK 178 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2013-03-21) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,pagal BK 178 str. 2 d. (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2013-04-08) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme,pagal BK 178 str. 2 d. (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2013-05-02) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimui iš A. D. priteista: V. F. – 720 Lt, R. B. – 633 Lt, I. N. – 700 Lt, V. V. – 230 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteista už tai, kad ji pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės, t. y. 2013-02-25 apie 12.30 val. Joanitų vienuolyne, esančiame Vilniuje, Antakalnio g. 57, bažnytinių apeigų metu ji iš nukentėjusiosios P. K. rankinės pavogė 155 Lt, elektroninį visuomeninio transporto bilietą ir 2 visuomeninio transporto bilietus, kainuojančius po 1 Lt, tuo padarydama nukentėjusiajai 157 Lt turtinę žalą.

Taip pat ji pagrobė svetimą turtą, įsibrovusi į patalpą, t. y. 2013-03-19 apie 03.50 val. ji, veikdama kartu su nenustatytu asmeniu, pritaikiusiu durų spynos raktus, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai šis nenustatytas asmuo paėmė V. F. priklausančius žieminius batus „Reeker“, kainuojančius 200 Lt, žieminius batus, kainuojančius 120 Lt, 400 Lt grynųjų pinigų, bei nukentėjusiajam R. B. priklausančią kuprinę, kainuojančią 250 Lt, su joje buvusiomis nuolaidų kortelėmis: „Iki“, 3 Lt vertės, „Ačiū“, 5 Lt vertės, „Litfarm“, 5 Lt vertės, ausinėmis „Philips“, kainuojančiomis 30 Lt, skaičiuotuvu, kainuojančiu 40 Lt, ir pasišalino iš buto, A. D. paėmė nukentėjusiajam V. F. priklausančius mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson“, kainuojantį 100 Lt, su Tele 2 abonento SIM kortele, kainuojančia 10 Lt, laikrodį „Pulsar“, kainuojantį 350 Lt, fotoaparatą „Samsung“, kainuojantį 300 Lt, tačiau su šiais daiktais buvo sulaikyta nukentėjusiojo V. F..

Taip pat ji pagrobė svetimą turtą, t. y. 2013-03-21 nuo 19.45 val. iki 20.30 val. ji Antakalnio vaikų ligoninės, esančios Vilniuje, Antakalnio g. 57, antrame aukšte paėmė nukentėjusiajai I. N. priklausantį, koridoriuje paliktą įkrauti, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy ACE“ su išankstinio apmokėjimo Tele 2 pildyk SIM kortele ir krovikliu ir pasišalino, tokiu būdu nukentėjusiajai I. N. padarydama 700 Lt turtinę žalą.

Taip pat ji pagrobė svetimą turtą, įsibrovusi į patalpą, t. y. ji, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-04-08 apie 14.00 val., melagingai pasakiusi, kad renka aukas sergančiai mergaitei, gydomai VŠĮ „Santariškių klinikose“, pasiprašė užeiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įsibrovusi į patalpą, pagrobė nukentėjusiajai E. G. priklausančią rankinę, kainuojančią 20 Lt, 2 taksofono korteles „Vox“, kainuojančias po 9 Lt, ir pasišalino iš buto, nukentėjusiajai E. G. padarydama 38 Lt turtinę žalą.

Taip pat ji pagrobė svetimą turtą, įsibrovusi į patalpą, t. y. ji, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-05-02 apie 16.00 val., melagingai pasakiusi, kad renka aukas sergančiai mergaitei, gydomai nuo vėžio VŠĮ „Santariškių klinikose“, melagingai prisistačiusi vardu „Edita“, pasiprašė užeiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu patekusi į butą, pagrobė nukentėjusiajai V. V. priklausančią rankinę, kainuojančią 50 Lt, su joje buvusiais 180 Lt ir asmens dokumentais, ir pasišalino iš buto, padarydama nukentėjusiajai 230 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžiu metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo ją išteisinti pagal BK 178 str. 2 d. dėl 2013-04-08 ir 2013-05-02 vagysčių, nurodo, kad šių nusikalstamų veikų ji nepadarė, tuo pačiu mano, kad jai paskirta bausmė yra per griežta, prašo ją švelninti, tačiau, kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo tokius nuteistosios prašymus tenkinti. Apylinkės teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, pagrįstai konstatavo A. D. kaltę dėl BK 178 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų, be to, skirdamas nuteistajai bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistosios asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Dėl BK 178 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų

Apeliantės skundo argumentai, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi nepatikimais nukentėjusiųjų parodymais, yra nepagrįsti. Atvirkščiai, nukentėjusiųjų E. G. ir V. V. parodymai yra išsamūs bei nuoseklūs. Jais abejoti apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo. Skundo argumentas, kad nukentėjusiosios yra senyvo amžiaus, jų parodymų patikimumo klausimui neturi jokios įtakos.

Išanalizavus nukentėjusiųjų E. G. ir V. V. parodymus (t. 1 b. l. 73, 105) matyti, kad nukentėjusiosios identiškai nurodė jas apvogusios moters išvaizdą tiek pagal nuotraukas, tiek ir asmens parodymo atpažinti metu (t. 1 b. l. 78 – 79, 80 – 83, 106 – 107, 108 – 111), apeliantę atpažino kaip moterį, prašiusią finansinės paramos neva onkologine liga sergančiai mergaitei ir apvogusią jas. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad abiem atvejais nusikalstamos veikos padarytos analogišku būdu prašant paramos neva sergančiam vaikui.

Apeliaciniame skunde A. D. teigia, kad nusikaltimų, nurodytų ketvirtame ir penktame epizoduose negalėjusi padaryti, nes tuo metu buvusi Grigiškėse ir kad tai gali patvirtintini liudytojai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas, tenkinant apeliantės A. D. prašymą, apklausti liudytojai A. B. (A. D. vyro pusbrolis) ir R. B. ( A. D. vyro motinos sesuo). A. B. nurodė, kad A. D. su vyru apie dvi savaites nuo balandžio vidurio iki pabaigos, spėja gal iki gegužės 2 d. 2013 m. gyveno jo brolio bute Grigiškėse, buvo užrakinti. R. B. patvirtino, kad 2013 m. balandžio pabaigoje vieną savaitę A. D. su vyru gyveno jos sūnaus bute (duomenys neskelbtini). Sesers prašymu butą buvo užrakinusi, kad jie negalėtų išeiti. Liudytoja R. B. kategoriškai nurodė, kad A. D. buvo leidusi gyventi tik vieną savaitę, būtent balandžio pabaigoje. Kaip matyti iš šių liudytojų parodymų jie negali tiksliai nurodyti, kada A. D. gyvenusi minėtame bute, be to, apytiksliai nurodytas laikotarpis (viena savaitė balandžio pabaigoje) nesutampa su A. D. padarytų nusikalstamų veikų, kurias A. D. ginčija, datomis – 2013-04-08, 2013-05-02. Apklausus nurodytus liudytojus nepasitvirtino A. D. teiginys, kad nusikalstamų veikų 2013-04-08, 2013-05-02 ji negalėjusi padaryti, nes tuo metu neva tai buvusi Grigiškėse. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teisme A. D. tvirtinusi, kad savaitę prieš gegužės 2 buvusi Grigiškėse, apeliaciniame skunde, neigdama savo kaltę dėl ketvirto ir penkto vagysčių epizodų, teigia, kad šių nusikalstamų veikų metu jos Vilniuje nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. nepripažindama savo kaltės dėl vagysčių 2013-04-08 ir 2013-05-02, aiškino, kad šių nusikaltimų nepadariusi, kad nuo 2013-03-28 iki 2013-05-07 visą laiką buvo namuose, niekur neišeidavo (t.1, b.l. 88, 123-124). A. D. gyvenamosios vietos adresas bylos duomenimis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Tai rodo, kad apeliantė nenuosekliai aiškina šias aplinkybes ir pati konkrečiai nenurodo, kada ji gyvenusi Grigiškėse ir dėl ko negalėjusi 2013-04-08, 2013-05-02 būti Vilniuje, kur padaryti nusikaltimai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta A. D. versiją, kad 2013-04-08 ir 2013-05-02 ji negalėjusi būti Vilniuje.

Byloje esančių duomenų pakanka A. D. kaltei dėl minėtų vagysčių padarymo pagrįsti, todėl nepagrįstais laikytini prašymai byloje atlikti DNR bei pirštų antspaudų tyrimus. 2013-05-02 įvykio vietos - V. V. buto apžiūros metu paimta nuoplova nuo puodelio su galimais DNR pėdsakais, tačiau tyrimas nebuvo atliktas. Prašymas atlikti DNR tyrimą atmetamas. Puodelis buvo naudojamas buityje, nuoplovoje neradus A. D. DNR pėdsakų, tuo nebūtų paneigta jos kaltė dėl šio nusikaltimo, todėl tyrimas būtų perteklinis. Nuteistosios kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais ir atliktais asmens atpažinimais. Byloje nėra jokių duomenų apie pirštų antspaudus, todėl prašymas atlikti tokį tyrimą nepagrįstas ir negalimas.

Įvertinus bylos medžiagoje esančius duomenis, taip pat apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad skunde pateiktos aplinkybės nesudaro pagrindo išteisinti apeliantę dėl 2013-04-08 ir 2013-05-02 padarytų vagysčių. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendžio išvada, paremta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, kad A. D., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, melagingai pasakiusi, kad renka aukas sergančiai mergaitei, gydomai VŠĮ „Santariškių klinikose“, pasiprašė užeiti į butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įsibrovė į patalpas ir pagrobė nukentėjusiajai E. G. priklausantį 38 Lt vertės turtą ir nukentėjusiajai V. V. priklausantį 230 Lt vertės turtą.

Dėl bausmės

Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, kad ji turi mažametę dukrą, privalo prižiūrėti sunkiai sergančią senelę, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra nepakankami paskirtos bausmės švelninimui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantė nuteista už 4 apysunkių nusikaltimų ir 1 nesunkaus nusikaltimo padarymą. A. D. padaryti nusikaltimai – tyčiniai. Apeliantė šiuo nuosprendžiu nuteista ne pirmą kartą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad A. D. linkusi sistemingai daryti nusikalstamas veikas – praeityje ji teista net 7 kartus už tos pačios rūšies nusikaltimus. Be to, ji bausta ir administracine tvarka. Nustatytos ir išvardintos aplinkybės rodo, jog apeliantė linkusi nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, siekianti nusikalstamais veiksmais gauti lėšų pragyvenimui, todėl yra socialiai pavojinga. Jai pirmosios instancijos teismas paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

Išvadą, kad A. D. paskyrus švelnesnes bausmes nebūtų pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, patvirtina ir tai, kad pagal bylos duomenis jai diagnozuotas priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, be to, ji bausta administracine tvarka už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, kas leidžia pagrįstai abejoti jos siekiu taisytis ir toliau nepažeisti baudžiamųjų įstatymų reikalavimų.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai parinko A. D. ne tik bausmių rūšis, bet ir jų dydžius. Byloje nustatyta apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kad dalį pagrobtų daiktų grąžino nukentėjusiesiems, kad pripažino savo kaltę dėl dalies padarytų nusikaltimų, atsiprašė nukentėjusiųjų), taip pat sunkinanti – kad nusikaltimą 2013-03-19 padarė bendrininkaudama su kitu asmeniu, kurio tapatybę A. D. apylinkės teismui nuslėpė. Atsižvelgęs į tai, bei į kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes, apylinkės teismas apeliantei už apysunkius ir nesunkų nusikaltimus pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu nesiekia įstatyme numatytų bausmės dydžių vidurkių ir yra artimos minimaliam dydžiui. Be to, subendrindamas paskirtas bausmes apylinkės teismas parinko ir švelnesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmes subendrino iš dalies jas sudedant. Taigi paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistosios A. D. apeliacinį skundą.