- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-21
- Bylos Nr.
- A6.-1635-983/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pažeidėjas
- J. K.
teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. žinodamas apie UAB „Kevlaras“ finansinę padėtį, t. y. kad (duomenys neskelbtini) neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turėdama susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, 2018-01-02 dvišaliu skolų užskaitymo aktu Nr. 01/2018 (duomenys neskelbtini) sumokėjo (duomenys neskelbtini) buhalterei O. B. 518 Eur darbo užmokestį, nors ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nes atsiskaitymo dieną (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo skolinga 28434,84 Eur, ir tokiais savo neteisėtais veiksmais (duomenys neskelbtini) vadovas pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš esmės su jam keliama atsakomybe sutinka ir kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta bei dėl jo padarymo gailisi. Teigė, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, buvo susidaręs didelis darbo užmokesčio įsiskolinimas buhalterei, kuris ir šiuo metu yra apie 5000 Eur, todėl buvo nutarta išmokėti jai dalį darbo užmokesčio, siekiant kad ji ir toliau teiktų buhalterines paslaugas įmonei. Nurodė, kad jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio nusižengimo padarymą, nusižengimas padarytas dėl susiklosčiusios sunkios įmonės finansinės padėties. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir taikyti jo atžvilgiu ANK 34 str. 5 d. nuostatas bei paskirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. pripažino kaltę padaręs administracinį nusižengimą. Tai jis nurodė teismo posėdžio metu. Be pastarojo kaltės pripažinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. veika yra įrodyta šiais įrodymais:
1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2011-09-01 yra J. K.. Bendrovės skola valstybės biudžetui 2018-08-09 sudarė 40907,98 eurų.
2) (duomenys neskelbtini) balansu, kuriame užfiksuota, kad bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2018-01-02 buvo 28434,84 eurų, 2018-08-09 sudaro 40907,98 eurų.
3) 2018-01-02 dvišaliu skolų užskaitymo aktu Nr. 01/2018, kuriuo (duomenys neskelbtini) sumokėjo (duomenys neskelbtini) buhalterei O. B. 518 Eur darbo užmokestį
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. nuo 2011-09-01 yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Nuo 2011-08-26 (duomenys neskelbtini) akcininkas yra (duomenys neskelbtini) priklauso 100 prov. akcijų. J. K. žinodamas apie bendrovės (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017-10-01 iki 2018-02-28, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atliko tarpusavio skolų užskaitymą ((duomenys neskelbtini) debitorius (duomenys neskelbtini) išmokėjo darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) buhalterei sumažindamas įsiskolinimą (duomenys neskelbtini)), kai tuo tarpu turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, todėl savo neteisėtais veiksmais bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad J. K., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. J. K. veika pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai – jis, būdamas įmonės vadovu, ir tinkamai neatlikdamas savo pareigų, pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.
Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (K. T. 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Teismas , skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes ((duomenys neskelbtini) debitorius (duomenys neskelbtini) išmokėjo darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) buhalterei, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu, tačiau tuo buvo siekiama sumažinti darbo užmokesčio buhalterei įsisklolinimą. Taip pat teismas įvertina tai, kad nustatyta J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).
Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta, t. y. paskirti 500 eurų dydžio baudą.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., 34 str. 5 d.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. K., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.