- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- M1-889-791/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42608-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nukentėjusysis
- R. B., E. I., A. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.4Nepakaltinamumas (BK 17 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.2.5.4.2Žmogaus terorizavimas arba sistemingas bauginimas (BK 145 str. 2 d.)
- 2.10.1Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai (BPK 392 str.)
- 2.10.9Bylos išsprendimas teisme (BPK 401 str.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nesusituokusiam, turinčiam neįgalumą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), teistam 2015 m. gruodžio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 285 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 23.38 val. į mobiliojo ryšio telefoną Nokia TA-1030, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajai R. B., iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), atsiuntė SMS žinutę, kad „…..R. B. paleis žarnas…..“, tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, R. M. 2018 m. rugsėjo 5 d. apie 21.57 val. į mobiliojo ryšio telefoną Nokia TA-1030, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajai R. B. iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), atsiuntė SMS žinutę, kad „….R. B. sudegins gyvą…..“ tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, R. M. 2019 m. kovo 21 d. apie 14.08 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajai R. B. iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... R. B. išdoros, kaip kiaulę paskers...“, tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, R. M. 2019 m. kovo 25 d. apie 14.39 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... redakcijoje bomba, ten nugriaudės sprogimas visus ištaškys, o ypatingai R. B. ...“, tokiu būdu grasino ją susprogdinti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, R. M. 2019 m. kovo 26 d. apie 14.39 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... R. B. ant kūno padarys skylučių durių su karštom įsvilintom, išdegintom adatom … ant baslio snukį pavers...“, tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, R. M. 2019 m. kovo 27 d. apie 13.42 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... padėjo redakcijoje bombą...“, tokiu būdu grasino susprogdint pastatą, nužudyti visus t. y., nukentėjusiąją R. B., nukentėjusiąją E. I., nukentėjusiąją A. J. , esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, R. M. 2019 m. kovo 28 d. apie 14.39 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ … R. B. padarys nevaisinga....“, tokiu būdu grasino jai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką R. M. 2019 m. kovo 28 d. apie 13.50 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį VšĮ „Alytus plius“ iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... R. B. nusuks sprandą....“, tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką R. M. 2019 m. kovo 28 d. apie 13.51 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... R. B. apkrės živ ..“, tokiu būdu grasino jai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką R. M. 2019 m. kovo 28 d. apie 13.54 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... R. B. turės 7 durius ant snukio....“, tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką R. M. 2019 m. kovo 28 d. apie 13.55 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... R. B. pakiš po varstotu...“, tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką R. M. 2019 m. kovo 28 d. apie 13.58 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... R. B. sklepas išnuomuotas... “, tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, R. M. 2019 m. kovo 28 d. apie 14.00 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... padėjo redakcijoje bombą...“, tokiu būdu grasino susprogdinti pastatą, nužudyti visus: nukentėjusiąją R. B., nukentėjusiąją E. I., nukentėjusiąją A. J., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
R. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodytos teisme ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji R. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) žurnaliste. R. M. iki įvykio nepažinojo, niekada nėra jo mačiusi, neturėjo jokios informacijos nei apie jį, nei apie jo šeimos narius. Jokių straipsnių, susijusių su R. M., nėra rašiusi. Iš tikrųjų viskas prasidėjo 2018 metų sausio mėnesį. Dėl R. M. komentarų kreipėsi į policijos komisariatą. Ji yra žurnalistė, jos darbas yra susijęs su įvairiais komentarais, todėl ne į visus komentarus kreipia dėmesį. Tačiau 2018 m. sausio 3 d. komentaras, dėl kurio kreipėsi į policijos komisariatą, buvo išskirtinai smulkmeniškas ir labai baugus. Ji puikiai prisimena komentaro turinį. Komentaras buvo parašytas kreipiantis konkrečiai į ją. Ji straipsnius pasirašinėjo mergautine pavarde „R. A.“. Jis rašė, kad už dvigubus standartus nukapos rankas, buvo įvairūs grasinimai smurtu. Ji išsigando, nesuprato, kas gali laikyti tokį didelį pyktį, todėl kreipėsi į policiją. Dėl šio komentaro buvo nuspręsta nepradėti ikiteisminio tyrimo. Vėliau tokio pobūdžio komentarai kartojosi, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po 2018 metų sausio pradžios komentaro kreipėsi į portalo administratorių, kad jis užblokuotų vartotoją. Administratorius užblokavo vartotoją, jie galėjo matyti, ar tas asmuo rašo komentarus, bet jų viešai kiti nematydavo. Matė, kad šio asmens komentarai kartodavosi. Užblokavus šio asmens komentarus, jis ieškojo kitų kontaktų su ja. Susirado jos darbo telefoną, kadangi darbo telefonų numeriai yra viešai skelbiami. Pradėjo rašyti žinutes jai į telefoną. 2018 metų rugpjūtį jis pradėjo rašinėti į telefoną smurtinio pobūdžio žinutes, kad paleis jai žarnas, sudegins gyvą ir pan. Tuo metu buvo penktą mėnesį nėščia, jai nebuvo galima jaudintis. Bet visą šį laiką gyveno strese ir baimėje. Pradėjo bijoti dėl vaiko sveikatos, kad neprasidėtų priešlaikinis gimdymas ar panašiai. Rugsėjo mėnesį buvo pas tyrėją, tuo metu šį asmenį vedė į areštinę. Ji išsigando, prašė uždaryti duris, kad jis nepamatytų jos. Vietoj suėmimo jam skyrė kitą kardomąją priemonę. Tuo metu žinučių rašymas aprimo. 2019 metų kovo mėnesį, du mėnesius po gimdymo, kolegė jai paskambino ir pasakė, kad jis vėl grįžo, kad pradėjo rašinėti į redakcijos telefoną jai adresuotas žinutes. Kolegė atsiuntė žinutes, kurias ji perskaitė. Tuo metu jis jau buvo patalpintas Utenoje teismo medicininei psichiatrinei ekspertizei. Pirmoji žinutė buvo linkėjimai jai iš ligoninės, pasakymas, kad kai jis bus paleistas, ją susiras. Buvo tik pagimdžiusi, maitino krūtimi kūdikį. Dėl to sutriko kūdikio maitinimas. Norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi. Šis asmuo, jo veiksmai, jai kelia didelę baimę. Viena tik kvietimas į teismą sukėlė jai baimę ir nerimą, bijojo su juo susidurti. Jis komentarus rašydavo po įvairiais jos rašytais straipsniais. Vėliau pastebėjo, kad jis reaguodavo į kriminalinio pobūdžio straipsnius, ypač į straipsnius apie avarijas. Kovo mėnesio 28 d. žinutės buvo rašomos iš vien, ištisai. Turėjo vykti į prokuratūrą, pateikinėti papildomus duomenis. Vėliau grasinimai atsirado ir kolegų atžvilgiu. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo duomenis, suprato, kad šiam asmeniui reikalinga medicininė pagalba, ir kad dėl savo ligos nesuvokia savo veiksmų. Tai paaiškino jo tokio elgesio motyvus. Jam reikalingas gydymas. Po šių įvykiu pasikeitė tiek jos, tiek jos kolegų elgesys. Pradėjo rakinti redakcijos duris, su savimi nešiojasi dujų balionėlį, kreipėsi į saugumo tarnybą. Tuo metu, kai buvo rašomos žinutės, galvojo, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes tai buvo sistemini veiksmai. Grasinimai nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą, sistemingas bauginimas, po tokių grasinimų neturi ramaus gyvenimo, jai kėlė didelę baimę, bijojo pati tapti ligone. Laukė, kada ateis į redakciją. Buvo stipriai įbauginta, buvo padidintas savisaugos instinktas, visada tikrindavo duris ir pan. Be to, kai buvo patalpintas ekspertizės atlikimui, jis toliau rašė žinutes. Ji tikėjo, kad jis išėjęs, gali grasinimus įvykdyti. Tikėjo, kad grasinimai gali virsti tikrove.
Nukentėjusioji E. I. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) direktore. Tai, ką pasakojo R. B., ji stebėjo iš šalies. Viskas prasidėjo 2018 metais, pardėjo rašyti komentarus po R. B. kriminalinio pobūdžio straipsniais. Po komentarų užblokavo to asmens IP adresą. Po kurio laiko pradėjo rašyti žinutes į įmonės telefoną, kurios buvo adresuotos R. B.. Po kažkurio laiko grasinimai buvo rašomi visos redakcijos darbuotojų atžvilgiu. Žinučių turinio esmė buvo, kad kadangi įdarbino R. B., tai jis išžudys juos visus, susprogdins, paskers, paleis žarnas. Tikrai buvo labai baisu, dėl to, kad jų kolektyvą sudaro keli žmonės. Tas asmuo nežino, kaip atrodo R. B., tai R. B. galėjo būti bet kuris iš jų. Visus grasinimus ji priėmė asmeniškai ir tikrai labai bijojo. Kreipėsi į policijos komisariatą. Pradėjo rakinti redakcijos duris, įsirengė papildomą skambutį. Išėjusi į gatvę, pradėjo dairytis, bijoti žmonių. Mano, kad grasinimai buvo realūs. Nežinojo, kad jis grasino grįžęs įvykdyti savo grasinimus. Buvo gavę žinutę tokio turinio, kad „tu nusileisk į apačią, nuvažiuok, nes nesupranta žodžiais, reikia apipilti..“ ar kažkaip panašaus. Suprato, kad jis tą žinutę rašė kažkokiam savo draugui, kad tas draugas susidorotų su jais. O sekanti žinutė buvo“ „Oj, čia ne tau“. Visi bijojo dėl grasinimų. R. B. buvo labai įsibaiminusi, susijaudinusi, jai buvo labai skaudu, buvo visi susirūpinę.
Nukentėjusioji A. J. parodė, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) redaktore, šiuo metu yra direktorė. Po pirmųjų komentarų R. B. parašė pareiškimą policijai. Norėjo apsisaugoti, užkirsti kelią. Grasinimai kartojosi, ypač tuo metu, kai R. B. laukėsi vaikelio. Buvo labai neramu, labiausiai dėl R. B. Matėsi, kad R. B. labai jautriai reagavo. Kadangi E. I. turi du mažamečius vaikus, ji irgi buvo labai įsitempusi, įsibaiminusi. Pasiūlė R. B. kreiptis į policiją. Ėmėsi papildomų atsargumo priemonių, įsigijo dujų balionėlius, prašydavo vyro dirbti kartu redakcijoje, dėl to jautėsi saugiau. Kai R. B. laukėsi, norėjo jai nerodyti žinučių, jos nejaudinti. Bet ji turėjo žinoti, kad jos atžvilgiu nukreipta agresija. Iš žinučių turinio buvo akivaizdu, kad žmogus nesveikas, tačiau tai kėlė dar didesnę baimę, ir pavojus buvo realus. Visa tai vertino, kaip didelę grėsmę, įtampa buvo didelė, ji neatslūgusi ir šiai dienai. Ji pirmoji perskaitė žinutę dėl grasinimo susprogdinti redakciją. Norėjo paskambinti savo vyrui. Tuo metu atsidarė redakcijos durys. Ji sustingo, telefoną laikė nuleidusi, jautė begalinę baimę. Įėjo pareigūnai, nes pranešimas buvo gautas ir policijos komisariate. Suprato, kad gali įvykti kažkas baisaus. Jautėsi nesaugiai ir buvo įbaugintos. Norėdama apsaugoti R. B., buvo priėmusi sprendimą, kad R. B. nerašys straipsnių apie avarijas, kadangi į tokio turinio straipsnius reaguodavo tas asmuo. Bet tai nepadėjo, kadangi į telefoną rašytos žinutės nebuvo susijusios su konkrečiais straipsniais. Tiesiog tai buvo grasinimai be jokio pagrindo. Tai, kad jos nežinojo, kas rašo tokio pobūdžio žinutes, dar labiau didino grėsmę, nes nežinojimas baugina labiau negu žinojimas.
Liudytoja J. M. parodė, kad ji yra R. M. motina. Tuo metu, kai buvo rašomos žinutės, jai nebuvo žinoma apie grasinimus. R. M. gyvena kartu su tėvais, turi galimybę naudotis kompiuteriu ir telefonu. Prie kompiuterio jis praleisdavo daug laiko, jis nieko kito neveikdavo, kadangi yra neįgalus. Kaip sakė ekspertė, jam atrodo, kad visas pasaulis yra prieš jį, jam atrodo, kad visur ne tiesa, jis turi savo supratimą apie viską ir taip reiškia savo nuomonę. Kai jam atrodo, kad tai netiesa, jam atrodo, kad tai specialiai prieš jį daroma. Ekspertė viską teisingai pasakė. R. M. būdavo susinervinęs, garsiai kalbėdavo, bardavosi pats su savimi. Tėvų atžvilgiu jis niekada nebuvo agresyvus. Gyvendamas su jais, jis būdavo piktas, būna išsirėkia, išsibara, ateina po 10-15 minučių ir pasako, kad jam neatlaikė nervai. Jų atžvilgiu jis niekada nebuvo agresyvus. R. M. kartais vartodavo alkoholį, bet nestiprius gėrimus. Jis vaistus gerdavo nesistemingai. Kai gerdavo vaistus, jo būklė būdavo gera. R. M. nėra patyręs avarijos, bet vieną kartą bėgdamas į autobusą paslydo, griuvo, jam buvo praskelta galva. Tuo metu gydytojai sakė, kad viskas gerai, o dabar Rokiškio gydytojai sako, kad galbūt jam po daug metų ta trauma atsiliepė. Neįgalumą jis turi nuo vaikystės, yra gimdymo trauma ir genetikos.
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji R. B. dėl grasinančio pobūdžio žinučių gavimo 2018 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į policijos komisariatą (1 t., b.l. 1).
Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. B. 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė fotonuotrauką, kurioje užfiksuota grasinančio pobūdžio SMS žinutė (1 t., b.l. 42 - 43).
Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. B. 2018 m. rugsėjo 6 d. pateikė mobiliojo ryšio telefoną "Nokia" (1 t. b. l. 44-45).
Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kaip daiūktinis įrodymas apžiūrėtas R. B. pateiktas mobilaus ryšio telefonas "Nokia", kuriame užfiksuotos grasinančio pobūdžio žinutės (1 t., b.l. 46 – 52).
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji R. B. dėl grasinančio pobūdžio žinučių gavimo 2019 m. kovo 21 d. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2019-03-21 į darbo telefoną gavo grasinančio pobūdžio sms žinutę (1 t., b.l. 98-100).
Iš reikalaujamų daiktų, pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas iš R. M. paimtas mobiliojo ryšio telefonas "Nokia" ir mobiliojo ryšio telefonas "Sony xperia Z". Mobiliojo ryšio telefone "Sony xperia z" fiksuotos grasinamojo pobūdžio žinutės, rašytos nukentėjusiajai R. B. (2 t., b.l. 167-169, 170-179).
R. B.. ( 2 t. b. l. 167-169)
Iš 2019 m. sausio 28 d. nutarimo matyti, kad apžiūrėti daiktai mobiliojo ryšio telefonas "Nokia" ir mobiliojo ryšio telefonas "Sony xperia Z" gražinti J. M. (1 t., b.l. 78-80).
Iš 2019 m. kovo 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš R. M. paimtas mobiliojo ryšio telefonas "Samsung" (1 t., b.l. 125).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad užfiksuota informacija iš mobiliojo ryšio telefono "Samsung". Mobilaus ryšio telefonas " Samsung", IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM „ Pildyk“ kortele. 2019-05-16 iš Alytaus AVPK KP SUS buvo gauta visa informacija, esanti įtariamojo R. M. mobilaus ryšio telefone "Samsung", kuri buvo įrašyta į 1 vnt. DVD-R optinį diską. Peržiūrėjus pateiktą informaciją, nustatyta, kad minėtame mobiliojo ryšio telefone yra SMS grasinamo pobūdžio žinutės, išsiųstos į mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) 2019-03-26 13:50, 2019-03-28 13:50, 2019-03-28 13:50, 2019-03-28 13:52, 2019-03-28 13:53, 2019-03-28 13:56, 2019-03-28 13:57, 2019-03-28 13:59, 2019-03-28 14:00 (1 t., b.l. 141-143).
Iš (duomenys neskelbtini) direktorės E. I. pareiškimo matyti, kad ,2019 m. kovo 25 – 26 d. į darbo telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), gautos grasinančio pobūdžio sms žinutės, pridedamos grasinančio pobūdžio žinučių nuotraukos (1 t., b.l. 189-194).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad 2019 m. gegužės 7 d. E. I. pateikė mobiliojo ryšio telefoną "Samsung Galxsy SIII, kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas, telefone fiksuotos grasinančio pobūdžio žinutės (2 t., b.l. 27, 28-39).
Iš R. M. apklausos protokolo matyti, kad įtariamuoju apklaustas R. M. parodė, kad jis grasinimus ketina įvykdyti, kai tik išeis iš areštinės, jis R. B. paleis žarnas ir sudegins. Į pateiktą klausimą, kodėl taip darys, atsako šiaip sau. Jis ją gatvėje pažintų, žino, kur ji gyvena, žino, kur ji dirba. Supranta, kad taip daryti negalima, t.y., grasinti, žudyti, deginti, bet vis tiek taip darys. Jis tikrai nesakys, kodėl ant jos pyksta (2 t., b.l. 159-160).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad R. M. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje.
R. M. rašant nukentėjusiosioms žinutes ir grasinant nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, buvo sukeltas pavojus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Išklausius nukentėjusiųjų R. B., A. J., E. I. parodymus, teismas daro išvadą, kad pagal šių nukentėjusiųjų parodymus grasinimai buvo realūs, esant pakankamam pagrindui manyti, kad R. M. išreikšti grasinimai bus realizuoti. Teismo posėdžio metu ekspertė psichiatrė J. D. parodė, kad R. M. ekspertizės atlikimo metu tvirtino, kad išėjęs jis būtinai įvykdys savo ketinimus. Ekspertai stebėjo asmens kritikos stoką, parodė, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Tokie veiksmai sudaro baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymius. Veiksmai, kuriais buvo grasinama susprogdinti pastatą, sudaro baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymius. Teismas mano, kad R. M. veiksmai, padaryti 2019 m. kovo 28 d. prieš nukentėjusiąją R. B. turi būti vertinami ne kaip pavienės veikos, o kaip vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, atskiri epizodai, kadangi ši baudžiamojo įstatymo uždrausta nusikalstama veika padaryta prieš tą patį asmenį, siekiant vieningo rezultato, atliekant kelis to paties pobūdžio veiksmus, kurie vyko tuo pat metu.
2019 m. kovo 20 d. - balandžio 9 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-35/2019 nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu R. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-organiniu kliedesiu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Šiuo metu R. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu-organiniu kliedesiu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl savo psichikos sveikatos būklės R. M. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus. Jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, negali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Įtariamajam R. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas-stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (2 t., b.l. 94-99).
Ekspertė psichiatrė J. D. teismo posėdžio metu patvirtino ekspertų išvadas. Uždraustos veikos padarymo metu R. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu organiniu kliedesiniu, panašiu į šizofreniją, sutrikimu. Jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, jam taip pat konstatuojamas ir lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais reikalaujančiais dėmesio ir gydymo. Ekspertizės atlikimo metu ir šiuo metu jis taip pat serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam taip pat nustatytas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. Komisija R. M. rekomendavo priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Priverstinis gydymas rekomenduotas dėl to, kad tiriamasis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, jis nėra kritiškas savo būsenai, jis visiškai nesigailėjo dėl nusikaltimo. Netaikant priverstinio gydymo, jis gali toliau vykdyti nusikalstamas veikas. Sergančių lėtiniais psichikos sutrikimais asmenų elgesys yra neprognozuojamas, sunku numatyti ar pasakyti, kaip jie elgsis vienoje ar kitoje situacijoje. Komisija konstatavo, kad veika įvykdyta lėtinio psichikos sutrikimo pasėkoje. Tiriamasis buvo labai neatviras, negatyvus, įtarus, stengėsi nuslėpti tuos visus išgyvenimus, tačiau pavyko išsiaiškinti, kad jis veikė santykio kliedesių, kadangi įtarė nukentėjusiąją, kad ji kažkieno yra paprašyta specialiai taip elgtis, rašyti tuos straipsnius spaudoje ir specialiai jį erzinti. Jis išsakė grėsmės kliedesius, buvo toks sujaudintas, aiškino, kad jam gresia pavojus, skambino skyriaus pagalbos telefonu, kol jis su savimi turėjo telefoną, vėliau telefonas pagal skyriaus taisykles buvo paimtas, puolė mušti kitą tiriamąjį, jam buvo taikytos medicininės suvaržymo priemonės, jo elgesys nėra prognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas, todėl jam ir rekomenduojamas priverstinis gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Jo grasinimų pobūdis yra nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Jo veika yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su jo visais išgyvenimais, su jo liga. Tie veiksmai yra sąlygoti lėtinio psichikos sutrikimo. Gydymas labai priklausys nuo paties asmens, nuo medikamentų skyrimo. Praeityje stacionare yra gydytas 2014 ir 2016 metais. Jis buvo pagydytas ir išleistas, esant psichikos būklės pagerėjimui, sumažėjus agresijos pavojui. Nerekomenduoja, kad R. M. dalyvautų posėdyje, nes jis negali būti pilnavertis proceso dalyvis ir gali pablogėti jo psichikos būsena. Kalbant apie R. M. pareikštus įtarimus, jis tampa įtemptas, psichomotoriškai sujaudintas, net agresyvus ekspertų atžvilgiu, jis išsakė kliedesius net ekspertų atžvilgiu, neva ekspertai jį specialiai nervuoja ir erzina, užduodami tokius klausimus, gilindamiesi į veikos įvykdymo momentus. Galimas psichomotorinis sujaudinimas, galimi neprognozuojami veiksmai, jis be galo negatyvus, nekritiškas savo būsenai, priešiškas aplinkinių atžvilgiu. Iš medicininės dokumentacijos matyti, kad ir motinos atžvilgiu būdavo priešiškas ir agresyvus, todėl nerekomenduoja dalyvauti teismo procese, galimas paūmėjimas, galima nesusitvarkyti su juo teismo salėje. Bus liguista interpretacija, jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis. Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytojai, įvertiną jo dabartinė būklė, gali pasakyti, ar jis gali dalyvauti procese nuotolinės apklausos būdu. R. M. elgesys yra neprognozuojamas. Jis net ekspertizės metu tvirtino, kad išėjęs jis būtinai įvykdys savo ketinimus, ir jis visiškai dėl to nesigaili. Ekspertai stebėjo asmens kritikos stoką ir galimas dalykas, kad jis tikrai taip ir elgtųsi. Šio nusikaltimo pobūdis yra sunkus, ir tie grasinimai realiai gali būti įvykdyti, todėl R. M. buvo privertinai patalpintas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę.
Kadangi R. M., darydamas įstatymo uždraustas veikas, dėl psichikos sutrikimo negalėjo, taip pat šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad R. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas, ir todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat į R. M. socialinį pavojingumą, jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.
BK 98 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Kaip minėta, tyrimą atlikę ekspertai vertino visus medicininius duomenis, susijusius su R. M. psichine sveikata ir juos nurodė ekspertizės aktuose. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė psichiatrė J. D. patvirtino, kad rekomenduota taikyti R. M. priverstinį gydymą stacionare priverstinio stebėjimo sąlygomis, nes R. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, yra socialiai pavojingas visuomenei, jo grasinimai pasireiškė sukelti pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai, nėra kritiškas savo atžvilgiu, išsakė grėsmės kliedesius, jo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su nustatytu psichikos sutrikimu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad R. M., būdamas ekspertinėje įstaigoje, tęsė tuos pačius baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus.
Atsižvelgiant į ekspertų išvadas ir rekomendacijas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 straipsnio 2 dalies 3 punktu, R. M. skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Laikytina, kad tokia priverčiamoji priemonė atitinka R. M. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą aplinkai ir visuomenei, padarytų veikų pavojingumą, kito pobūdžio medicininių priemonių skyrimas šiuo atveju negarantuotų R. M. stabilios psichinės būsenos, kadangi jo nustatytam psichikos sutrikimui gydyti reikalingas stebėjimas ir gydymas specializuotame stacionare (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 4 dalis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 3 punktas).
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).
R. M. pagal 2019 m. balandžio 10 d. nutartį (1 t., b.l. 103 – 104) yra perkeltas ir laikomas specializuotoje įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, todėl R. M. toliau turi būti laikomas šioje specializuotoje įstaigoje (BPK 141 straipsnio 2 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu R. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nutarties paskelbimo dienos (2 t., b.l. 190-191).
Daiktiniai įrodymai yra grąžinti (1 t., b.l. 54 – 55, 117 – 118, 78 – 80, 2 t., b.l. 41 – 42), todėl jų klausimas nespręstinas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti, kad R. M. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje numatytas visuomenei pavojingas veikas.
R. M. nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Įpareigoti Sveikatos priežiūros įstaigą įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos.
Iki nutarties įsiteisėjimo R. M. laikyti patalpintą specialioje įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Neįsiteisėjusios nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei.
Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.