Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R. M. atstovei pagal įstatymą J. M., jos atstovei ir R. M. gynėjai advokatei A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R. M. atstovės pagal įstatymą J. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties, kuria R. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas, kadangi jis 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 23.38 val. į mobiliojo ryšio telefoną Nokia TA-1030, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajai R. B. iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), atsiuntė SMS žinutę, kad „…..R. B. paleis žarnas…..“, tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

1.1 Be to, R. M. 2018 m. rugsėjo 5 d. apie 21.57 val. į mobiliojo ryšio telefoną Nokia TA-1030, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajai R. B. iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), atsiuntė SMS žinutę, kad „….R. B. sudegins gyvą…..“ tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

1.2 Be to, R. M. 2019 m. kovo 21 d. apie 14.08 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajai R. B. iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... R. B. išdoros, kaip kiaulę paskers...“, tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

1.3 Be to, R. M. 2019 m. kovo 25 d. apie 14.39 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį VšĮ „A. P.“ iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... redakcijoje bomba, ten nugriaudės sprogimas visus ištaškys, o ypatingai R. B. ...“, tokiu būdu grasino ją susprogdinti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

1.4 Be to, R. M. 2019 m. kovo 26 d. apie 14.39 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį VšĮ „A. P.“ iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... R. B. ant kūno padarys skylučių durių su karštom įsvilintom, išdegintom adatom … ant baslio snukį pavers...“, tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

1.5 Be to, R. M. 2019 m. kovo 27 d. apie 13.42 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį VšĮ „A. P.“ iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... padėjo redakcijoje bombą...“, tokiu būdu grasino susprogdint pastatą, nužudyti visus t. y. nukentėjusiąją R. B., nukentėjusiąją E. I., nukentėjusiąją A. J., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

1.6 Be to, R. M. 2019 m. kovo 28 d. apie 14.39 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį VšĮ „A. P.“ iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ … R. B. padarys nevaisinga....“, tokiu būdu grasino jai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;

1.7 toliau tęsdamas nusikalstamą veiką R. M. 2019 m. kovo 28 d. apie 13.50 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį VšĮ „A. P.“ iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... R. B. nusuks sprandą....“, tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;

1.8 toliau tęsdamas nusikalstamą veiką R. M. 2019 m. kovo 28 d. apie 13.51 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį VšĮ „A. P.“ iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... R. B. apkrės živ ..“, tokiu būdu grasino jai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;

1.9 toliau tęsdamas nusikalstamą veiką R. M. 2019 m. kovo 28 d. apie 13.54 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį VšĮ „A. P.“ iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... R. B. turės 7 durius ant snukio....“, tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;

1.10 toliau tęsdamas nusikalstamą veiką R. M. 2019 m. kovo 28 d. apie 13.55 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį VšĮ „A. P.“ iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... R. B. pakiš po varstotu...“, tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;

1.11 toliau tęsdamas nusikalstamą veiką R. M. 2019 m. kovo 28 d. apie 13.58 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį VšĮ „A. P.“ iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... R. B. sklepas išnuomuotas... “, tokiu būdu grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

1.12 Be to, R. M. 2019 m. kovo 28 d. apie 14.00 val. į mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy SIII““, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį VšĮ „A. P.“ iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) atsiuntė SMS žinutę, kad „ ... padėjo redakcijoje bombą...“, tokiu būdu grasino susprogdinti pastatą, nužudyti visus: nukentėjusiąją R. B., nukentėjusiąją E. I., nukentėjusiąją A. J., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2. Apeliaciniu skundu asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės R. M. atstovė pagal įstatymą J. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartį ir pakeisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšį švelnesne.

2.1. Skunde nurodoma, kad nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ekspertizė buvo atlikta 2019 m. balandžio 9 d., R. M. sveikatos būsena buvo vertinama prieš 6 mėnesius iki teismo posėdžio. Be to, nebuvo laikytasi EŽTT formuojamos praktikos 2018 m. birželio 28 d. byloje D. R. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 691/15). Teismas konstatavo, kad remiantis bendraisiais panašaus pobūdžio bylose nustatytais principais, asmeniškai asmuo nebuvo išklausytas teismo, o procese vertinama tik asmens psichinė būklė ir remtasi tik tai pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais.

2.2. Skunde pažymima, kad teismas neatsižvelgė į socialinius ryšius su aplinkiniais ir nesigilino kaip bausmės vykdymas paveiks teigiamus socialinius ryšius bei psichinę būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-173/2006). Tikslinga paskirti pakartotinę teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę, praėjus daugiau, nei 6 mėnesių laikotarpiui.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės R. M. įstatyminė atstovė ir gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

4. Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R. M. atstovės pagal įstatymą J. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Remiantis BK 98 straipsnio 1 dalimi, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali paskirti priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šių priemonių taikymas (paskyrimas) priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei.

7. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad iš asmens negali būti atimta laisvė vien dėl to, kas jis nėra psichiškai sveikas. Tam turi būti išpildytos trys sąlygos: turi būti aišku, jog asmuo turi psichikos negalią, t. y. kad asmuo aiškiai serga psichikos liga, kuri nustatyta objektyvia medicinos išvada; psichikos negalia turi būti tokio pobūdžio ar laipsnio, kad pateisintų priverstinį izoliavimą; priverstinio izoliavimo pratęsimo teisėtumas priklauso nuo to ar psichikos sutrikimas išlieka (Winterwerp prieš Nyderlandus, 1979 m. spalio 24 d. § 37 Series A. no 33; Stanev prieš Bulgariją [DK] Nr. 36760/06, § 145 ECHR 2012). Be to, EŽTT pabrėžė, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti (O. G. prieš Latviją, Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; Lazariu prieš Rumuniją, Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.). Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas R. M. paskyrė stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Parinkdamas šios priverčiamosios priemonės rūšį teismas motyvavo tuo, kad tokia priverčiamoji priemonė atitinka R. M. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą aplinkai ir visuomenei, padarytų veikų pavojingumą, kito pobūdžio medicininių priemonių skyrimas šiuo atveju negarantuotų R. M. stabilios psichinės būsenos, kadangi jo nustatytam psichikos sutrikimui gydyti reikalingas stebėjimas ir gydymas specializuotame stacionare.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, kad sprendimas paskirti stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas išvadas dėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo padarė įvertinęs tiek byloje esančius duomenis apie asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, ligos pobūdį, tiek duomenis apie jo padarytų uždraustų veikų pobūdį, tinkamai jas motyvavo, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo. Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka R. M. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei. Apeliantui paskirta priverčiamoji medicinos priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra taikomas asmenims, padariusiems baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, nei BPK 7, 11, 44 straipsnių nuostatų. Duomenų, kad apelianto psichinė sveikata būtų akivaizdžiai pagerėjusi, bylos medžiagoje nėra. Be to, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminas nėra nustatomas, kadangi priemonės gali būti keičiamos kita rūšimi, atsižvelgiant į asmens būklę, ji peržiūrima kas 6 mėnesius.

10. BK 98 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Pažymėtina, kad psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Šiuo atveju tyrimą atlikę ekspertai vertino ikiteisminio tyrimo medžiagą, medicininius dokumentus bei paties R. M. bendravimą, atsakymus į užduodamus klausimus, elgesį. 2019 m. kovo 20 d. – balandžio 9 d. Teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu R. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu-organiniu kliedesiu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, negali suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. R. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas-stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (t. 2 b. l. 94-99). Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė J. D. taip pat patvirtino minėtoje ekspertizės išvadoje nurodytą priverčiamosios medicininės priemonės rūšį, nurodydama, kad priverstinis gydymas rekomenduotas dėl to, kad tiriamasis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra kritiškas savo būsenai, visiškai nesigailėjo dėl nusikaltimo. Netaikant priverstinio gydymo, jis gali toliau vykdyti nusikalstamas veikas. Sergančių lėtiniais psichikos sutrikimais asmenų elgesys yra neprognozuojamas, sunku numatyti ar pasakyti, kaip jie elgsis vienoje ar kitoje situacijoje. Jis išsakė grėsmės kliedesius, buvo toks sujaudintas, aiškino, kad jam gresia pavojus, puolė mušti kitą tiriamąjį. Tiriamojo elgesys nėra prognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas, jo grasinimų pobūdis yra nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Jo veika yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su jo visais išgyvenimais, su jo liga. Tie veiksmai yra sąlygoti lėtinio psichikos sutrikimo. Ekspertizės metu tvirtino, kad išėjęs jis būtinai įvykdys savo ketinimus, galimas dalykas, kad jis tikrai taip elgtųsi. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad jis grasinimus ketina įvykdyti, kai tik išeis iš areštinės, jis R. B. paleis žarnas ir sudegins. Tą padarytų šiaip sau. Jis ją gatvėje pažintų, žino, kur ji gyvena, žino, kur ji dirba. Supranta, kad taip daryti negalima, t. y. grasinti, žudyti, deginti, bet vis tiek taip darys (t. 2 b. l. 159-160).

11. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir baudžiamojo įstatymo uždraustas ir visuomenei pavojingas veikas, kurias padarė R. M.. Skundžiama nutartimi R. M. pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas (grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą). Šios nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiems ir sunkiems nusikaltimams. Minėta, kad ekspertė J. D. nurodė, jog tyrimo metu R. M. tvirtino ketinąs įvykdyti grasinimus ir tikėtina, jog šie ketinimai gali būti įvykdyti. Tuo remiantis, įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pobūdį (daugkartiniai grasinimai SMS žinutėmis nukentėjusiosioms sutrikdyti sveikatą ar nužudyti), konstatuotina, kad R. M. šiuo atveju kelia didelį pavojų ne tik nukentėjusiųjų, bet ir visuomenės saugumui, kadangi, kaip minėta ekspertizės akte, jo elgesys yra nenuspėjamas, ketinimai gali būti įvykdyti, todėl vertintina, kad stacionarinis stebėjimas sustiprinto režimo sąlygomis yra tinkama priverčiamoji medicinos priemonės rūšis.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiriamojo būklė ekspertizės metu buvo vertinama likus 6 mėnesiams iki teismo, todėl ji turėtų būti pakartotinai tiriama, atliekant ekspertizę. Atmesdama šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismui nekyla abejonių ekspertų, atlikusių ekspertize kompetencija, byloje nėra prieštaringų duomenų, keliančių abejonių ekspertizės išvadų teisingumu. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė J. D. patikino, kad ir šiuo metu R. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiu (panašiu į šizofreniją), nustatytas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. Pagerėjimo nestebima.

13. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nesivadovavo EŽTT formuojama praktika, kadangi pats R. M. teismo posėdžių metu nebuvo apklausiamas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog aukščiau aptartoje ekspertizės išvadoje nurodyta, jog dėl savo psichikos sveikatos būklės R. M. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus. Jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos sveikatos būseną. Šią ekspertizės išvadą patvirtino ir apylinkės teisme apklausta ekspertė J. D.. Be to, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento dalyvavimas teismo posėdyje sprendžiant jo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo klausimą yra privalomas. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento dalyvavimas teismo posėdyje nėra įmanomas dėl jo fizinės ir (ar) psichikos sveikatos būklės, jam turi būti sudaryta galimybė būti išklausytam teisėjo psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje arba nuotolinės apklausos būdu. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento dalyvavimas teismo posėdyje gali būti ribojamas tik teismo, nurodant priežastis. Taigi, bendru atveju psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo privalo dalyvauti teismo posėdyje, sprendžiant priverstinio jo gydymo klausimą ar jam turi būti suteikiama teisė būti išklausytam, tačiau teismui suteikiama diskrecijos teisė, atsižvelgiant į ekspertų, specialistų rekomendacijas ar kitas priežastis, spręsti dėl jo dalyvavimo teismo posėdyje galimybės. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi sprendė R. M. į teismo posėdį nekviesti, atsižvelgiant į ekspertų išvadas. Tuo remiantis, apylinkės teismas nepažeidė EŽTT formuojamos praktikos ir R. M. teisių, kadangi savo sprendimą nekviesti jo į teismo posėdį pagrindė objektyviais duomenimis. Be to, dėl asmens gebėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, psichikos sveikatos būklės, galimybės dalyvauti teismo posėdyje, gali priimti išvadas tik ekspertas ar specialistas, turinti tam specialių žinių.

14. Atsižvelgiant į ekspertizės akte išdėstytas išvadas, ligos diagnozę, įvertinus patį R. M. charakterizuojančius duomenis, jo elgesį praeityje, pavojingumą visuomenei, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jam, kolegijos vertinimu, pagrįstai skirtas stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Be to, pabrėžtina, kad apylinkės teisme apklausta ekspertė J. D. parodė, kad ir praeityje stacionare R. M. buvo gydytas 2014 ir 2016 metais. Jis buvo pagydytas ir išleistas, esant psichikos būklės pagerėjimui, sumažėjus agresijos pavojui. Vis dėlto, praėjus 3 metams, jis įvykdė įstatymo uždraustas ir visuomenei pavojingas veikas, kelia pavojų visuomenės saugumui, todėl turi būti hospitalizuotas. Apylinkės teismas, įvertinęs pirmiau aptartus objektyvius bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, jog R. M. negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jo atžvilgiu būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specialioje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje paskirtas atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pavojingumą, pobūdį. Tuo remiantis, apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, R. M. atstovės pagal įstatymą J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.