- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 2-27803-934/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08526-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- UAB „Jonstata“
- Atsakovas
- UAB „Kelseta“
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Jonstata“ atstovui advokatui N. J., atsakovo UAB „Kelseta“ atstovui advokatui A. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jonstata“ ieškinį atsakovui UAB „Kelseta“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 4231,50 Lt skolą, 317,36 Lt delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų. Nurodė, jog 2012-10-11 tarp UAB „Jonstata“ ir UAB „Kelseta“ buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. 12-10, pagal kurią subrangovas įsipareigojo atlikti vaikų darželio, esančio Lentvario m., tvoros įrengimo (teritorijos aptvėrimo) darbus už 11 700 Lt. Sutartyje numatyti naujos tvoros įrengimo darbai buvo atlikti ir už juos buvo sumokėta, todėl dėl jų atlikimo ir apmokėjimo ieškovas pretenzijų atsakovui neturi. Tačiau, vykdant ieškovei statybos darbus, atsirado sutartyje nenumatyti darbai. Ieškovas pasiūlė papildyti sutartį dalyje dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau atsakovė, motyvuodama tarpusavio pasitikėjimu, paaiškino, kad reikės pateikti tik papildomai atliktų darbų aktą ir už šiuos darbus bus apmokėta. Ieškovė, pasitikėdama atsakovės žodiniais pažadais apmokėti už papildomus darbus, atliko papildomus darbus, kurie ieškovo surašyti 2012-11-12 atliktų darbų akte. Atsakovas, gavęs atliktų darbų aktą, privalėjo savo sąskaita ir nedelsdamas atlikti darbų priėmimo procedūrą ir priimti darbus arba nustačiusi trūkumus, atmesti atliktų darbų aktą, nurodant trūkumus, jeigu tokie būtų nustatyti. Tačiau atsakovas savo pareigos neįvykdė. Iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas nėra sumokėjusi 4231,50 Lt įsiskolinimo. Ieškovui uždelsus atsikaityti už atliktus darbus, atsakovas už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos turėtų ieškovei mokėti po 0,1 proc. dydžio delspinigius (b. l. 32-35).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti (b. l. 39-40). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:
1) Dėl šalių sutartinių santykių pabaigos. Šalys iš tiesų buvo sudariusios 2012-1 subrangos sutartį Nr. 12-10, pagal kurią subrangovas (ieškovas) įsipareigojo atlikti tvoros įrengimo darbus. Visi pagal sutartį numatyti darbai buvo ieškovo atlikti, o atsakovo priimti ir apmokėti. Tai savo ieškinyje visiškai pripažino pats ieškovas, todėl šių aplinkybių papildomai įrodinėti nereikia. Taigi, (subrangos) sutartiniai santykiai tarp šalių yra visiškai pasibaigę tinkamu abipusių šalių prievolių įvykdymu.
2) Dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovas nurodo, jog jis, pagal žodinį atsakovo nurodymą, be minėtų Subrangos sutartimi numatytų darbų (vaikų darželio teritorijos aptvėrimo darbų), dar atliko papildo darbus, kurių bendra vertė – 4231,50 Lt. Šiuos savo ieškinio argumentus ieškovas grindžia savo paties sudarytu ir vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu, jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra bei Lentvario seniūnijos leidimu saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Nurodė, jog kategoriškai neigia bet kokių žodinių susitarimų su ieškovu dėl papildomų darbų atlikimo buvimą. Ieškovo pateiktas jo paties vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas bei jo pagrindu ieškovo išrašyta PVM sąskaita – faktūra taip pat negali būti pripažinti tinkamais įrodymais. Šie dokumentai niekaip neįrodo nė vieno iš šių faktų: kad atsakovas šiuos darbus, kaip papildomus, užsakė, kad ieškovas juos, kaip papildomus, atliko ir, pagaliau, kad užsakovas juos priėmė ar nepagrįstai atsisako priimti. Tas pats pasakytina ir apie ieškovo pateiktą Lentvario seniūnijos leidimą. Kaip matyti iš šio leidimo, jis išduotas pačiai Lentvario seniūnijai (ne ieškovui). Be to, pats leidimas niekaip neįrodo fakto, kad jame numatytus kirtimo darbus atliko būtent ieškovas. Priešingai, atsakovas, siekdamas paneigti ieškovo prasimanymus apie jo, neva, atliktus papildomus darbus, pateikia teismui įrodymus, jog kelmų rovimo darbus atliko visiškai kita įmonė. Iš teismui pateikiamų UAB „Harvesta“ atliktų darbų akto matyti, jog kelmų rovimo, jų transportavimo, duobių užpylimo, grunto išlyginimo ir kt. darbus (kuriuos be kita ko nurodo atlikęs ieškovas) iš tiesų darželio teritorijoje atliko subrangovas UAB „Harvesta“, o ne ieškovas. Taigi, ieškovo reikalavimas priteisti skolą už, neva, jo atliktus krūmu išpjovimo, šakų išvežimo, šaknų iškapojimo išrautų medžių vietoje, duobių užkasimo per visa darželio teritoriją, bei šaknų išvežimo darbus visiškai nepagrįstas. Papildomai nurodė, jog metalinių tvoros stulpų nudažymas, metalinių segmentų, skirtų tvorai, nudažymas – tai darbai, kurie nėra papildomi, kaip nurodo ieškovas, tačiau privalomi atlikti ir atlikti pagal šalių sudarytą Subrangos sutartį Nr. 12-10. Nors šioje sutartyje sutarties objektas buvo įvardintas pakankamai abstrakčiai – vaikų darželio teritorijos aptvėrimas, akivaizdu, jog į šiuos darbus įeina visi su tvoros aptvėrimu susiję darbai, tarp jų – ir tvoros nudažymas. Už visus sutartyje numatytus darbus (tarp jų ir tvoros nudažymą) atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti juos dar kartą apmokėti.
Šalies argumentai
Ieškovo kviestas liudytojas J. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2010 m. iki UAB „Jonstata“ bankroto bylos iškėlimo buvo šios bendrovės vadovas, kontroliavo su atsakovu sutartų darbų – vaikų darželio teritorijos aptvėrimo – vykdymą. Prieš sudarant sutartį visos teritorijos, kurioje turėjo būti atliekami darbai, neapžiūrėjo, kadangi ji buvo pakankami didelė. Pradėjus atlikinėti darbus, paaiškėjo, jog reikia atlikti papildomus darbus, kadangi dėl medžių šaknų, krūmų buvimo, taip pat dėl išsikišusių buvusių metalinių stulpų, tęsti darbus negalėjo. Todėl žodžiu su atsakovu sutarė, jog už viską, kas bus padaryta, bus atsiskaityta. Nurodė, jog 2012-10-11 sutartyje įvardinti darbai buvo atlikti eigoje kartu su papildomais, t. y. pateikti tuo pat metu, kaip galutinis darbų rezultatas (b. l. 146-147).
Atsiliepimas
Ieškovo bei atsakovo atstovai teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ir atkartojo ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes (b. l. 146-147).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Atsižvelgdamas į ginčo sumą, teismas išdėsto sutrumpintus motyvus (CPK 441 straipsnio 3 dalis).
Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o ieškinys netenkinamas. Nagrinėjamu atveju, šalis atstovauja profesionalūs teisininkai – advokatai, kuriems tenka procesinė našta įrodyti reikalavimų bei atsikirtimų pagrindą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog tarp UAB „Jonstata“ ir UAB „Kelseta“ 2012-10-11 buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. 12-10 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 11 700 Lt už vaikų darželio, esančio Lentvario m., tvoros įrengimo (teritorijos aptvėrimo) darbus (b. l. 36). Ieškovas neginčija aplinkybės, jog atsakovas sumokėjo Sutartyje numatytą 11700 Lt sumą, be to, šią aplinkybę pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 21-22). Ieškovas iš esmės įrodinėja, jog atliekant vaikų tvoros įrengimo (teritorijos aptvėrimo) darbus atsirado poreikis atlikti papildomus darbus už kuriuos atsakovas žodžiu žadėjo atsiskaityti. Šias aplinkybes ieškovas iš esmės įrodinėja jo paties surašytu atliktų darbų aktu (b. l. 37), PVM sąskaita–faktūra (b. l. 53), Sutartimi (b. l. 36), Lentvario seniūnijos išduotu leidimu (b. l. 57) bei liudytojo J. J. parodymais (b. l. 146-147).
Teismo vertinimu ieškovo pateikti įrodymai neįrodo, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl ieškovo nurodytų papildomų darbų atlikimo (CPK 178 straipsnis). Sutarties 6.2. punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai yra galiojantys, jeigu jie surašyti raštu ir šalių pasirašyti. CK 6.192 straipsnio 5 dalis numato, jeigu šalys susitarė dėl sudarytos sutarties formos, sutartis laikoma sudaryta tik tuo atveju, kai yra sutartos formos, nors pagal įstatymus tai sutarčių rūšiai tokia forma neprivaloma. Liudytojo J. J. (buvęs UAB „Jonstata“ direktorius) parodymais byloje nustatyta, jog atliekant tvoros tiesimo darbus, atsirado poreikis atlikti papildomus darbus už kuriuos atsakovas žodžiu žadėjo atsiskaityti. Taigi, jeigu Sutartyje numatytų darbų apimtys bei kaina pasikeitė, tarp šalių turėjo būti sudaryta rašytinė sutartis (Sutarties 6.2. punktas, CK 6.192 straipsnio 5 dalis), juo labiau, kad ieškovas yra verslininkas. Ieškovas, nesudarydamas sutarties sutartos formos, o atsakovui neigiant papildomo susitarimo sudarymo bei darbų atlikimo faktą, neigiamų pasekmių atsiradimo riziką prisiimė pats ieškovas. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad šalys Sutartyje nedetalizavimo atskirų darbų, jų apimties, atliekant tvoros įrengimo darbus, o remiantis vien ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo nurodyti darbai nepateko į Sutartyje numatytą darbų apimtį, o tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui Sutartyje numatytą 11700 Lt sumą, pripažino ir pats ieškovas ir šios aplinkybės neginčijo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas priteisti skolą yra nepagrįstas, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atmestus ieškinį iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas patyrė 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 78-79). Įvertinus atsakovo atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį (b. l. 62-63) bei pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010; Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 33,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios UAB „Jonstata“, juridinio asmens kodas 302557435, atsakovo UAB „Kelseta“, juridinio asmens kodas 302721055, naudai 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo bankrutuojančios UAB „Jonstata“, juridinio asmens kodas 302557435, 33,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.