- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-430-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36060-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Andrius Verikas (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Roberto Vasiliausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, N. S., V. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja, išieškotoja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui V. S. (toliau – ir skolininkas) bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine N. S. priklauso ½ dalis garažo (bokso) G-3, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis Robertas Vasiliauskas (toliau – ir antstolis) vykdo 150 Eur administracinės baudos išieškojimą, 30 Eur administracinės baudos išieškojimą ir 519,25 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iš skolininko išieškotojai. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 14 d. gavo antstolio Roberto Vasiliausko 2019 m. lapkričio 13 d. patvarkymą Nr. S-19-179-31431 su pasiūlymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Patvarkyme nurodyta, kad vykdymo proceso metu areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – garažas (boksas) G-3, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Antstolio Roberto Vasiliausko vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0179/19/00233, Nr. 0179/19/01090 ir Nr. 0179/19/01687 išieškomos sumos yra asmeninės skolininko prievolės, todėl turi būti išieškomos tik iš jam tenkančios turto dalies. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktas reglamentuoja, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos. Skolininko V. S. ir N. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl skolininko V. S. vardu registruotas santuokos metu įgytas turtas – garažas (boksas) G-3, esantis (duomenys neskelbtini), yra laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nustatytina, kad V. S. priklauso ½ dalis garažo (bokso) G-3, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas pagal asmenines skolininko prievoles.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininko prievolė yra asmeninė (dėl jo veiksmų, gavus baudą). Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad aptariamu atveju, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog skolininkas dirba ir gauna pakankamas pajamas, o antstolio išieškoma suma nėra didelė (30 Eur). Pateiktoje vykdomosios bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio išieškojimas negalimas arba jo nepakanka skolai išieškoti, byloje tokių įrodymų taip pat nėra. Be to, atsižvelgiant į išieškomos skolos dydį, skolos išieškojimo nukreipimas į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą nėra galimas, todėl vadovaudamasis formuojama teismų praktika, sprendė, jog nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjos prašymui tenkinti. Pažymėjo ir tai, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolis 2019 m. lapkričio 13 d. patvarkyme nurodė, kad garažas yra areštuotas, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų surašęs turto arešto aktą ir faktiškai garažas būtų areštuotas. Akcentavo, kad nesant nekilnojamojo turto arešto akto, antstolis negalėjo siūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015), kadangi nėra objekto, kuriam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka būtų būtinybė nustatyti skolininko dalį (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1312-823/2013).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Suinteresuotas asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad turtas nėra areštuotas. Vykdymo proceso metu priimtas antstolio 2019 m. liepos 2 d. turto arešto aktas Nr. S-19-179-15970, kuriuo buvo areštuotas skolininkui V. S. su sutuoktine N. S. priklausantis turtas – garažas (bokso) G-3, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškėja pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodytas antstolio galiojantis areštas, įregistruotas 2019 m. liepos 4 d. Pasisakydamas dėl galimybes išieškoti iš skolininko pajamu pažymėjo, kad vykdymo metu priimtas antstolio 2019 m. vasario 21 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-179-3344, išsiųstas darbovietei (duomenys neskelbtini), tačiau išskaitos nebuvo neatliekamos. (duomenys neskelbtini) informavo, kad dėl sunkios finansines įmonės padėties darbo užmokestis nėra mokamas. Iki šios dienos jokių išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio į antstolio depozitine sąskaitą nėra pervesta. VSDFV duomenimis skolininko darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro 592,94 Eur. Taigi, nėra realios galimybes išieškoti skolą valstybės naudai vien iš skolininko pajamų. Taip pat pažymėjo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog antstolio išieškoma suma yra vos 30 Eur. Remiantis antstolių informacines sistemos duomenimis, bendrai skolininko atžvilgiu yra vykdoma 18 vykdomųjų bylų, kurių bendra išieškotina suma išieškotojų naudai pagal pradinius duomenis bylu užvedimo metu sudaro 10 305 263,34 Eur. O antstolio kontoroje yra vykdomos trys bylos dėl skolos išieškojimo iš nurodyto skolininko valstybės naudai ir bendra skola su vykdymo išlaidomis šuo metu siekia apie 1 100 Eur. Pradėjus išieškojimą iš nekilnojamojo turto prie išieškojimo prisijungtų ir kiti išieškotojai (CPK 759 straipsnis), todėl vertinant skolininko skolos mastą būtina atsižvelgti į skolos mastą visų išieškotojų naudai.
7. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į antstolio atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)-483-11030, išduotą 2019 m. vasario 5 d., dėl 150 Eur skolos išieškojimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)-483-61726, išduotą 2019 m. liepos 9 d., dėl 30 Eur skolos išieškojimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)-467-138260, išduotą 2019 m. rugsėjo 3 d., dėl 519,25 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
12. Pirmosios instancijos teismas atmetė išieškotojos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo iš esmės motyvuodamas tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio išieškojimas negalimas arba jo nepakanka skolai išieškoti bei, kad antstolis būtų surašęs turto arešto aktą ir faktiškai garažas, kurio dalį, priklausančią skolininkui, prašoma nustatyti, būtų areštuotas.
13. Antstolis atskirajame skunde paaiškino, kad skolininko darbovietė (duomenys neskelbtini) informavo, jog dėl sunkios finansines įmonės padėties darbo užmokestis nėra mokamas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad skolininko darbovietei (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1620-275/2020, kuri įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d., iškelta bankroto byla.
14. Antstolis kartu su atskiruoju skundu taip pat pateikė 2019 m. liepos 2 d. turto arešto aktą Nr. S-19-179-15970, iš kurio matyti, kad buvo areštuotas nekilnojamasis turtas – garažas (boksas) G-3, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas 2006 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SN-4700 pagrindu ir priklauso skolininkui. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su N. S.. Iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė būtų sudarę vedybų sutartį.
15. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CK 3.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CPK 667 straipsnio 1-2 dalis, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs papildomus duomenis ir nustatęs, kad galimybės išieškoti įsiskolinimą iš skolininko asmeninio turto nėra bei, jog turtas, dėl kurio dalies nustatymo kreipėsi išieškotoja, yra areštuotas, sprendžia, kad yra visos sąlygos pareiškimui tenkinti.
17. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo ir nustatytina, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine priklauso ½ dalis garažo (bokso) G-3, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Suinteresuoto asmens antstolio Roberto Vasiliausko atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir nustatyti, kad skolininkui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis garažo (bokso) G-3, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.