Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-12-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1142-265/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-09
Bylos Nr.
2A-1142-265/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
Ieškovas
O. B.
Atsakovas
J. N.
Trečiasis asmuo
R. B.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-1142-265/2010Teisėjas R. P. Procesinio sprendimo kategorijos35.4; 121.21.KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei, dalyvaujant ieškovės O. B. atstovui advokatui R. S., atsakovo J. N. atstovui advokatui V. K., trečiajam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. N. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui J. N. dėl skolos ir metinių palūkanų priteisimo bei pagal atsakovo J. N. priešieškinį ieškovei O. B. ir trečiajam asmeniui R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė O. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. N. 30 000 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. birželio 15 d. paskolino atsakovui J. N. 30 000 Lt, pinigus pervesdama į jo sąskaitą banke. Tai patvirtindamas, atsakovas parašė pakvitavimą ir įsipareigojo šiuos pinigus grąžinti iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovas pinigų negrąžino.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad priešieškinis galėtų būti pareikštas trečiajam asmeniui R. B., kuris dalyvavo kaip tarpininkas, sudarant ieškovei ir atsakovui sandorį. Atsakovas atsiliepime skolos neginčijo. Ieškovė mano, kad atsakovas vilkina procesą ir taip piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

A. J. N. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Priešieškiniu prašo 2007-06-15 raštelį, kuriame nurodyta, kad J. N. pasiskolino iš O. B. 30 000 Lt, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu. Nurodo, kad prieš priimant R. B. į darbą UAB „Ekoplus“, su juo buvo sutarta, kad jeigu jis nori dirbti bendrovėje, turi susirasti apyvartinių lėšų. R. B. sutiko pasirūpinti apyvartinėmis lėšomis ir sutiko į bendrovės kasą sumokėti 30 000 Lt. Atsakovas su juo sutarė, kad šie pinigai bus įmokėti oficialiai į bendrovės kasą, kaip paskola UAB „Ekoplus“. Į atsakovo sąskaitą banke buvo pervesti pinigai, kuriuos tą pačią dieną jis paėmęs iš bankomato atidavė trečiajam asmeniui R. B.. Trečiajam asmeniui R. B. atidavus pinigus, šis iš karto atidavė ir paskolos raštelį, kuris vėliau dingo.

Atsakovas tvirtina, kad taip jis pagal 2007-06-15 paskolos raštelį 30000 Lt faktiškai negavęs, kadangi pinigai iš karto buvo perduoti trečiajam asmeniui R. B. ir jokių pinigų iš ieškovės O. B. nesiskolinęs, nes jam asmeniškai šie pinigai nebuvo reikalingi. Šis paskolos raštelis buvo surašytas tik dėl akių, kad šiuos pinigus tretysis asmuo R. B. galėtų įnešti į UAB „Ekoplus“ kasą ir jie galėtų būtų naudojami kaip apyvartinės lėšos veiklos pradėjimui.

Tretysis asmuo R. B. prašo patenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė paskolino atsakovui 30 000 Lt bei atsakovas pasirašė pakvitavimą, kad skolinasi iš O. B. 30 000 Lt. Ieškovė pervedė minėtą sumą pinigų į asmeninę atsakovo sąskaitą, o J. N. vengia grąžinti skolą.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2010-04-07 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Priteisė iš J. N. 30 000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 30 000 Lt sumą nuo 2009 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 900 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. B.. Taip pat iš atsakovo priteisė 38,35 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, kad paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta, ji atitiko sutarties šalių valią, pinigai buvo perduoti atsakovui, šis juos paėmė iš banko asmeninės sąskaitos, t.y. ieškovės perduotus pinigus priėmė. Šių aplinkybių šalys neginčija. Vadinasi, tarp šalių atsirado paskolos sutarties santykiai. 2007 m. birželio 15 d. atsakovas J. N. paskolos rašteliu pasiskolinęs 30 000 Lt iš ieškovės O. B. įsipareigojo šiuos pinigus grąžinti iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. ir jų negrąžino, todėl ieškinys patenkintas ir iš atsakovo priteista 30 000 Lt skola ieškovei. Be to, atsakovo priešieškinyje nurodomas jo priimtų pinigų perdavimo trečiajam asmeniui R. B. faktas, pervestų pinigų į jo sąskaitą banke panaudojimo aplinkybės ir tikslai, tarp trečiojo asmens ir bendrovės 2007-09-05 sudaryta 25000 Lt paskolos sutartis rodo esant jau kitus - tarp kitų šalių sudarytus sandorius, kurie gali būti kito ginčo dalyku. Todėl atsakovas negali remtis šiais sandoriais, norėdamas nuginčyti tarp ieškovės ir atsakovo 2007-06-15 sudarytą paskolos sandorį, kaip sudarytą tik dėl akių. Tai pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčijama 2007-06-15 paskolos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės O. B. ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Pripažinti 2007-06-15 raštelį, kuriame nurodyta, kad J. N. pasiskolino iš O. B. 30 000 Lt, niekiniu ir negaliojančiu sandoriu bei priteisti atsakovui J. N. iš atsakovės O. B. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas visiškai nesiaiškino šio paskolos raštelio surašymo šalių tikrosios valios, elgesio motyvų ir tikslų, kurie parodo tikrąją šalių valią. Taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatliko visapusiško ir objektyvaus į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, todėl Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas nepateikė teismui nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis buvo sudaryta dėl akių, t.y., siekiant kitų tikslų, nei numatyta sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai bei kilo ginčas dėl paskolos raštelio teisėtumo nustatymo.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą visiškai nesiaiškino šio paskolos raštelio surašymo šalių tikrosios valios, elgesio motyvų ir tikslų, kurie parodo tikrąją šalių valią. Taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatliko visapusiško ir objektyvaus į bylą pateiktų įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-596/2005).

Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007 m. birželio 15 d. atsakovas J. N. pasirašė raštelį, kuriame nurodyta, kad jis pasiskolino iš O. B. 30 000 Lt ir, kad įsipareigojo grąžinti iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. Ieškovės pateiktas 2007-06-15 mokėjimo nurodymas patvirtina tai, kad ieškovė O. B. perdavė 30 000 Lt atsakovui J. N. paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu. Atsakovas patvirtino paskolos sutarties sudarymo ir pinigų, t. y. 30 000 Lt, gavimo į jo asmeninę sąskaitą banke faktus. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovas pats pripažįsta, kad paskola buvo suteikta jam asmeniškai ir nurodo, kad suėjus pakvitavime nurodytam terminui atsakovo finansinė padėtis buvo bloga, todėl su ieškove susitarė, kad paskolintus pinigus grąžins iki 2009-12-31. Įrodymų, kad šiuos pinigus atsakovas grąžino ieškovei nepateikė. Ginčo dėl nurodytų aplinkybių tarp šalių nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 30 000 Lt.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad paskoliniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovo, kaip fizinių asmenų, o ne tarp trečiojo asmens ir bendrovės, kaip tai nurodo atsakovas priešieškinyje darytina išvada, kad priešieškinyje nurodytos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo priešieškinį atmetė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAudrius Saulėnas