Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kontaktinė informacija: el. paštas: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2024 m. spalio 7 d., apie 09.40 val., kelyje (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kilometre, neatsargiai (dėl nusikalstamo pasitikėjimo) vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, t. y. pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, jis neatsižvelgė į atstumą tarp vairuojamos transporto priemonės ir priešais jį važiuojančios transporto priemonės, dėl ko vairuojamu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį AB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo R. G., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam R. G. buvo padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, galvos smegenų sukrėtimas, suspaustinis stuburo krūtininės dalies 1 slankstelio kūno lūžimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. spalio 7 d., ryte, po darbo naktinėje pamainoje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, važiavo namo. Atstumas nuo darbo iki namų yra (duomenys neskelbtini) kilometrų. Automobilį vairavo ne didesniu kaip 90 km/h greičiu. Kelionė sekėsi gerai, bet jautėsi nuovargis. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) net nepastebėjo kaip atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį. Pajuto smūgį ir atsipeikėjęs pamatė, kad atsitrenkė į kitą automobilio galą. Abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio į pievą. Eismo įvykio metu kitame automobilyje važiavęs vairuotojas buvo sužeistas, todėl jis iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policiją. Nukentėjusysis vairavo darbovietės automobilį, o jis savo automobilį. Abu automobiliai buvo apdrausti. Abu vairuotojai buvo blaivūs. Nukentėjusiojo atsiprašė keletą kartų, tarėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo, norėjo su juo susitikti, tačiau dėl nukentėjusiojo užimtumo susitikti nepavyko. Šiuo metu tebedirba toje pačioje darbovietėje tą patį darbą, tačiau padarė išvadas ir jei po darbo važiuojant namo jaučia nuovargį, sustoja ir pailsi. Nuoširdžia gailisi. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Negalėdamas vairuoti automobilio, netektų darbo ir pajamų pragyvenimui.

Analogiškus parodymus kaltinamasis A. J. davė ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 60-65).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad jis 2024 m. spalio 7 d., apie 9.30 val., važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiavo ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, t. y. jo darbovietei. Kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, jis važiavo maždaug apie 52 km per valandą. Pajuto stiprų smūgį į automobilio galą, daugiau į automobilio kairį kampą. Jį nubloškė į laukus. Jis atsipeikėjo tik tuo metu, kai pamatė greitosios darbuotojus. Jis norėjo lipti iš automobilio, bet greitosios darbuotojas neleido. Jį iš karto paguldė ant neštuvų ir nunešė į greitosios pagalbos automobilį bei išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jis po smūgio neteko sąmonės ir be sąmonės buvo iki kol atvyko greitoji pagalba. Vežant į ligoninę, jis greitosios automobilyje antrą kartą prarado sąmonę. Įvykio metu jis buvo blaivus. Saugos diržą segėjo. Jis automobiliu važiavo vienas, jis vairavo. Į eismo įvykį papuolė darbo metu ir važiavo darbo klausimais. Jis važiuodamas tikrai nematė, kad jam iš paskos važiuoja kažkoks automobilis. Jis važiavo savo juosta, tiesiai, niekur nesuko. Kaip atsitiko, kad jam į automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis, jis negali paaiškinti. Nematė, kad jį būtų ruošęsis lenkti ar atlikti kitą kokį manevrą. Ant jo darbinio automobilio buvo įjungti švyturėliai ir jie tikrai matosi. Jo vairuojamas automobilis tikrai puikiai matėsi. Oras buvo geras, nebuvo jokio rūko, nelijo, kelio danga buvo sausa. Kelias toje vietoje tikrai buvo tvarkingas, nebuvo jokio kelio remonto, papildomų kliūčių, kas susiję su kelio remontu, tikrai nebuvo. Ar iš priešais važiavo automobilis tikrai negali pasakyti. Jeigu būtų matęs, kad iš priešais yra automobilis, o iš galo jį lenkia, tai galbūt būtų pasukęs į kelkraštį. Tikrai būtų bandęs išvengti tokios situacijos. Automobilis yra draustas (duomenys neskelbtini) draudime. Jis yra draustas (duomenys neskelbtini) draudime. Jį yra apdraudusi įmonė, bet tiksliai negali pasakyti nuo ko yra apdraustas. Jis negali pasakyti kokiu greičiu važiavo į jį atsitrenkęs automobilis, nes jo nematė. Taip pat nežino kokios markės ten buvo automobilis. Eismo įvykio metu jam buvo padaryta sužalojimai - smegenų sukrėtimas, stuburo krūtininės dalies slankstelio lūžimas. Gydymas jo tęsėsi gana ilgai, ilgai buvo nedarbingume. Su ano automobilio vairuotoju nekalbėjo, su juo jis nesusisiekė. Jis jo nepažįsta ir nežino kas jis toks. Jis teiks tam asmeniui civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį pateiks vėliau (b. l. 34-37).

Iš Pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK 2025 m. sausio 2 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (b. l. 1-5).

Iš (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK RS tyrėjo V. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad kad 2024-10-07, 09 val. 40 min., buvo gautas iš (duomenys neskelbtini) AVPK OVS budėtojo pranešimas, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), susidūrė du lengvieji automobiliai: ,,(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) ir ,,(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini). Vienas žmogus gali būti prispaustas. Pranešė praeivis. Nuvykus į įvykio vietą, aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad keliu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) km., lengvasis automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo blaivus A. J. gim. (duomenys neskelbtini) m., atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Eismo įvykio metu, pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nebuvo. ,,(duomenys neskelbtini)” automobilio vairuotojas R. G., apžiūrai išvežtas į (duomenys neskelbtini) VŠĮ ligoninės priėmimo skyrių. Po pirminės apžiūros sužalojimų nenustatyta, todėl buvo pradėta AN teisena, pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, ROIK: (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis registruotas EĮIS ROIK: (duomenys neskelbtini). Administracinėje teisenoje paskirta užduotis specialistui nustatyti sužalojimo mastą. 2024-12-23 buvo gauta iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., eismo įvykio metu patyrė galvos smegenų sukrėtimą, suspaustinį stuburo krūtinės dalies 1 slankstelio kūno lūžimą. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (b. l. 6-7).

Iš kelių eismo įvykio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini) kelyje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., koordinatės (duomenys neskelbtini). Tiesus kelio ruožas. Apžiūrima kelio atkarpa nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Leistinas greitis kelyje 90 km/h, priešpriešinio eismo juostas skiria siaura ištisinė linija. Kairėje kelio pusėje yra laukas, dešinėje kelio pusėje yra laukas. Dešinėje kelio pusėje ( ant lauko), į (duomenys neskelbtini) pusę stovi automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio priekis atsuktas į rytų pusę. Automobilio galinė dalis yra apgadinta, automobilio keleivio pusės galinės durys apgadintos. Prieš automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) pievoje stovi automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio priekis atsuktas į vakarų pusę. Automobilio apgadinta priekinė dalis. Įvykio vietoje jokie daiktai nepaimti (b. l. 9-14).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini). Yra du apgadinti automobiliai, kurie stovi pievoje. Apžiūrimas automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio priekis atsuktas į vakarų pusę. Automobilio apgadinta priekinė dalis, variklio dangtis, dešinės pusės sparnas, buferis, variklio aušinimo radiatorius. Automobilio viduje išsiskleidusios trys oro pagalvės. Apžiūrimas automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), automobilio priekis atsuktas į rytų pusę. Automobilio apgadinimai : išmuštas galinis varomasis tiltas, sugadintas galinis dangtis, kairės pusės durys, šoniniai kairės pusės išdaužti stiklai, kairės ir dešinės pusės galiniai žibintai, dešinės pusės automobilio galinis sparnas (b. l. 15-16).

Iš VTMT specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. G. nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje, galvos smegenų sukrėtimas, suspaustinis stuburo krūtininės dalies 1 slankstelio kūno lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio salono dalys ir pan., paveikus kaktą, krūtinės viršutinę dalį. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes, dėl suspaustinio stuburo krūtininės dalies 1 slankstelio kūno lūžimo, sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. l. 81-84).

Iš VĮ Regitros išrašo matyti, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. J. (b. l. 43).

VĮ Regitros išrašo matyti, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso AB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 44, 49).

Iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) gauta informacija, kad priimtas sprendimas nukentėjusiajam R. G. išmokėti 5000 eurų dydžio neturtinės žalos išmoką (b. l. 80, 92).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad A. J., vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo kaltė įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis 2024 m. spalio 7 d., apie 09.40 val., kelyje (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, neatsargiai (dėl nusikalstamo pasitikėjimo) vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, t. y. pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, jis neatsižvelgė į atstumą tarp vairuojamos transporto priemonės ir priešais jį važiuojančios transporto priemonės, dėl ko vairuojamu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį AB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo R. G., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam R. G. buvo padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, galvos smegenų sukrėtimas, suspaustinis stuburo krūtininės dalies 1 slankstelio kūno lūžimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirbantis, neteistas (b.l.79-80), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (b.l.82-86 ). Teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę – baudą. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, dėl ko byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ir todėl atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, anksčiau neteistas, kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus. Nors kaltinamasis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau visos baudos yra sumokėtos, o jo padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs. Kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimo, jis dirba (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo gyvenamoji vieta nuo jo darbo vietos nutolusi (duomenys neskelbtini) kilometrų atstumu. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonę kaltinamasis neturėtų galimybės nuvykti į darbą, tokiu būdu jis netektų ir darbinių pajamų, kurios yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

Kaltinamajam A. J. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę - 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta per 6 ( šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB ,,Artea“ banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti baudžiamosios bylos Nr. e1-621-367/2025. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.