Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorei A. K., nukentėjusiajam G. P., kaltinamajam A. G., kaltinamojo gynėjui advokatui A. M., nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1988-09-04 Rusijos Federacijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011 m. spalio 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dekso (toliau – BK) 291 str. 1 d. 26 MGL (3900 Lt) dydžio bauda; 2) 2012 m. spalio 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 291 str. 1 d. 30 parų areštu, remiantis BK 63 str. bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bauda ir galutinė bausmė paskirta 30 parų areštas ir 26 MGL (3900 Lt) dydžio bauda; 3) 2013-04-30 pagal BK 291 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 metams ir 3 (trims) mėnesiams. Remiantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. spalio 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. paskirta 30 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 30 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2013 m. vasario 1 d. apie 17 val., Pakalnių k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r. sav., ant užšalusio Vištyčio ežero, G. P. pastebėtas galimai neteisėtai pervažiavęs Lietuvos Respublikos valstybinę sieną iš Rusijos Federacijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir G. P. apie galimai padarytą nusikalstamą veiką pranešant Valstybės sienos apsaugos tarnybai, griebė už G. P. mobilaus ryšio telefono, parkritus ant žemės įspyrė, o atvykus pareigūnams galva sudavė G. P. į veido sritį, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį bei nežymiai sutrikdė G. P. sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d..

Kaltinamasis kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad š. m. vasario 1 d. apie 16:30 val. ant ežero laukė draugo. Pro šalį važiavo nepažįstami asmenys su keturračiu ir pasisiūlė pavežti. Pavežioję, jie jį paleido toje pačioje vietoje iš kur paėmė. Kai nušoko nuo keturračio, žvejai puolė jį sulaikinėti, įvyko grumtynės, iškvietė pasieniečius. Nukentėjusysis prie jo kabinėjosi, jis paslydo ir atsitrenkė į nukentėjusįjį. Keturračiu jį vežė nepažįstami asmenys. Jis sėdėjo gale, už vairuotojo. Keturratis buvo be priekabos. Jis ant ežero turėjo susitikti su draugu, privažiavo nepažįstami ir pasiūlė pasivažinėti. Nežino ar siena buvo kirsta. Gal antrą kartą buvo ant ežero. Seniai buvo buvęs prie ežero, neatsimena kada. Nežino kur sienos ribos eina ežeru. Nebandė iš nukentėjusiojo atimti telefono, nes jo ir nebuvo išsitraukęs, jie iš karto jį sulaikinėjo. Racija jo buvo, ji neveikianti, raciją rado ir nešiojosi. Specialiai koja nukentėjusiajam nespyrė, galėjo netyčia per grumtynes įspirti. Į veidą netyčia sudavė. Nematė ar buvo sugrįžę keturračiu važiavę asmenys, nes jį supuolę žvejai laikė. Pripažįsta tai, kad netyčia slysdamas sudavė nukentėjusiajam į veidą. Buvo be batų tik su kojinėm, nes grumtynių metu jam batus nuavė. Kojinės slysta. Su nukentėjusiuoju dėl racijos nesigrūmė. Su nukentėjusiuoju tik pasisveikino ir jie puolė ant jo. Ikiteisminio tyrimo metu apie paslydimą neminėjo, nes norėjo teisme viską papasakoti. Jį su keturračiu paėmė iš tos vietos ir paleido toje vietoje. Su keturračiu važinėjosi gal 10-15 minučių. Kai jį pasivažinėti paėmė, žvejų toje vietoje nebuvo. Nukentėjusysis raciją iš jo paėmė. Žvejai subėgę jį griebė laikyti.

Nors kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos nepripažino, tačiau teismas daro išvadą, jog jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais bei išanalizuotais įrodymais - nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

G. P. (nukentėjusysis) apklaustas liudytoju parodė, kad š. m. vasario 1 d. žuvavo ant Vištyčio ežero. Žvejojo jis, jo sūnus ir draugas V. S.. Apie 15 - 15:30 val. bežuvaudamas išgirdo garsą iš Kaliningrado srities pusės. Pamatė link jų atvažiuojantį motociklą su priekaba ir trimis asmenimis. Vienas asmuo nušoko ir priėjo prie jų, kiti nuvažiavo. Jaunuolis priėjęs pasakė „chebra, jūs nieko nematėt“. Jis atsakė „kodėl aš nieko nemačiau“ ir ėmė skambinti užkardos vadui. Prasidėjo susistumdymas. Parvirto ant ledo. Kaltinamasis į veidą su koja, galėjo būti, kad pataikė netyčia. Kai pasienietis vedė pilietį į tarnybinį automobilį, kaltinamasis jam sudavė iš galvos į nosį. Motociklo markės negali pasakyti, buvo keturratis motociklas su prikabintomis rogėmis. Du asmenys sėdėjo ant motociklo, o šis jaunuolis (kaltinamasis) ant priekabos - prikabintų rogių. Priekaba buvo užtraukta juodo polietileno plėvele, vizualiai nesimatė kas po plėvele yra. Mano, kad ten buvo cigaretės. Kaltinamasis per raciją skambino draugams, sakė „skambina“, metė raciją. Jie jį stvėrė už rankų, susistumdė ir parkrito ant ledo. Kai jis skambino užkardos vadui, kaltinamasis per raciją informavo saviškius. Jo atžvilgiu kaltinamasis atliko veiksmus kai bandė su sūnum jį sulaikyti, parpuolė ant ledo, jis laikė kaltinamąjį už kojų, sūnus – už galvos. Kaltinamasis besimuistydamas jam įspyrė koja į veidą. Kai atvyko pasienietis, jis su pasieniečiu ir kaltinamuoju ėjo prie tarnybinio automobilio. Yra tarybos narys ir Lietuvos Respublikos pilietis, matydamas, kad daromas nusikaltimas, norėjo sulaikyti nusikaltimą darantį asmenį. Įvykus sulaikymui, dar kaltinamasis išsiėmė telefoną skambinti. Po to atvažiavo du jaunuoliai tuo pačiu motociklu tik jau be priekabos, pradėjo apie juos ratus sukti. Draugas atstatęs žvejybos įrankį, neleido motociklui prie jų priartėti. Kaltinamasis gąsdino, kad juos primuš, savo draugams rėkė „sukniskit mašiną“. Kai po įvykio išėjo į krantą pamatė, kad nuplėštas mašinos veidrodėlis, automobilis subraižytas. Nuo kaltinamojo jam suduoto smūgio į veidą, bėgo daug kraujo, svaigo galva, skaudėjo. Pasienio pareigūnai atvyko po 10 – 15 minučių, tuo metu keturračio prie jų jau nebuvo. Kai jie sulaikė kaltinamąjį, keturratis ištraukė krovinį ir po kelių minučių grįžo prie jų. Raciją ir telefoną paėmė pasieniečiai, nes kaltinamasis viską iš savęs išmetė. Pagarsinus apklausos protokolą (b.l. 9-10) parodė, kad praėjo laikas, nelabai smulkiai viską pamena. Buvo taip, kaip aiškino apklausos metu. Kaltinamojo jam suduotą smūgį galva matė pasienietis. Kai įspyrė, pasijautė vėliau, kai sudavė į veidą galva – pajuto skausmą. Patyrė moralinę žalą nes, kaip Lietuvos Respublikos pilietis mano, kad tokių dalykų neturėtų būti. Jaučiasi pažemintas. Iki įvykio kaltinamojo nebuvo matęs, jokių reikalų su juo nėra turėjęs. Po įspyrimo į veidą bėgo kažkiek kraujo. Daugiau kraujo bėgo kai sudavė galva į veidą. Buvo prakirsta lūpa. Mano, kad kaltinamasis į veidą įspyrė grumtynių metu, tai padarė ne specialiai, tai padarė netyčia. Kai jis ėmė telefoną skambinti, kaltinamasis jam stvėrė už rankos. Jis su sūnum bandė kaltinamąjį sulaikyti, nes jo įsitikinimu jis darė nusikaltimą. Pagrindą tokiam manymui davė valstybinės sienos kirtimas ir velkamas krovinys. Kai priėjo prie tarnybinio automobilio, jis buvo šalia kaltinamojo ir šis jam davė galva į nosį. Atstumas tarp jo ir kaltinamojo buvo nedidelis. Sniegas buvo kietas, nebuvo slidu. Mano, kad smūgis galva jam buvo suduotas tyčia, o ne paslydus. Tikrai kaltinamasis pats neslydo. Kai kaltinamasis jam sudavė, pareigūnas tuo momentu jo nelaikė, ėjo į mašiną. Tarp kaltinamojo ir jo buvo mažas atstumas. Jam atrodo, kad su pasieniečiu ėjo dėl to, kad jis liepė eiti. Nei keršto, nei piktumo kaltinamajam nebuvo. Jei nebūtų suduota į nosį, į policiją nebūtų kreipęsis.

2013-05-15 parodymų patikrinimo metu G. P. žemėlapyje su valstybės sienos ženklais parodė vietą, kurioje žvejojo (b. l. 19-20, 21).

V. S. apklaustas liudytoju parodė, kad žvejojo ant Vištyčio ežero ledo. Išgirdo garsą ganėtinai stiprų tarsi traktoriaus ar malūnsparnio. Po kurio laiko pastebėjo į Lietuvos pusę atvažiuojantį keturratį motociklą. Nustebino sienos kirtimas, t.y. pervažiavimas į Lietuvos pusę. Jis nuo G. P. buvo gal 30-50 metrų atstumu. Išgirdo G. P. balsą „kodėl to neturėčiau pastebėti“. Pastebėjo G. P. ir kaltinamąjį susikimbant. Palikęs žūklės įrankius patraukė į jų pusę. Eidamas pastebėjo, kad kaltinamasis stengiasi iš G. P. rankų išmušti telefoną. Jie susikibę pargriuvo. Priėjęs padėjo sulaikyti šį vaikiną (kaltinamąjį). Keturratis atvažiavo nuo Rusijos Federacijos pusės skersai ežero. Ne pirmą kartą toje vietoje žvejojo. Matosi sienos ženklai. Keturratis pažeidė Lietuvos Respublikos sieną. Keturračiu važiavo trys žmonės. Du asmenys sėdėjo ant motociklo, trečias – ant krovinio. Sėdėjęs ant krovinio asmuo priėjo prie Plečkaičio. Krovinys buvo aptrauktas juodo polietileno plėvele. Jam kaltinamasis nieko nesakė. Kai su nukentėjusiuoju pargriuvo, buvo žodžių lavina, prisiminti neįmanoma. Kaltinamasis su savimi turėjo raciją ir telefoną. Racija buvo numesta, telefoną paėmė ir perdavė pasieniečiams. Kaltinamasis paskleidė įvairių grasinančių žodžių „padegsiu, nužudysiu“ ir pan.. Sulaikę kaltinamąjį laikė ant ledo ir laukė kol atvyks pasienio tarnyba. Pasieniečiai atvyko gal po 15-20 minučių. Iki tol keletą ratų apie juos suko tas pats keturratis motociklas, bandė juos nublokšti. Plečkaitis su pasieniečiu kaltinamąjį nuvedė prie automobilio. Nematė, kaip kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Kai atėjo į krantą, pamatė G. P. kraujuotą veidą. G. P. sakė, kad kaltinamasis jį sužalojo. Iki to laiko su kaltinamuoju nebuvo tekę susitikti. Kad kruvinas G. P. veidas, pamatė po pargriuvimo ant ledo, bet kraujo tekėjimas pastiprėjo krante. Kad sužalotas nukentėjusiojo veidas, pirmą kartą pamatė besiblaškant jiems ant ledo. Kraujo nebijo, tačiau tai teigiamų emocijų nesuteikė, bet isterijos nesukėlė. Po įvykio žvejybos netęsė, įvykių užteko.

2013-05-15 parodymų patikrinimo metu V. S. žemėlapyje su valstybės sienos ženklais parodė vietą, kurioje kartu su G. P. žvejojo (b. l. 28-29, 30).

V. P. apklaustas liudytoju parodė, kad vasario pradžioje, į popietę, apie 16 val., išvažiavo žvejoti. Žvejojo netoli stovyklavietės. Gal po kokių 5-10 minučių pasigirdo keistas garsas iš Rusijos Federacijos pusės. Pamatė važiuojančią transporto priemonę, kuri pasuko link jų. Buvo keturratis motociklas. Du žmonės sėdėjo ant motociklo, motociklas tempė roges, o ant rogių sėdėjo kaltinamasis. Prie jų kaltinamasis nušoko nuo rogių, priėjo prie tėčio (nukentėjusiojo) ir pasakė „vyrai, jūs nieko nematėt“. Tėtis pasiėmė telefoną skambinti pasieniečiams, kaltinamasis telefoną išmušė ir ranka griebė už racijos, kvietė draugus atvažiuoti, sakė „skambina“. Tėtis bandė raciją iš kaltinamojo atimti, parpuolė ant žemės. Jis pribėgo prie jų, kaltinamasis tėčiui įspyrė, tėčiui pradėjo bėgti kraujas. Jis kaltinamąjį prispaudė prie žemės ir laikė. Po kurio laiko grįžo keturratis, suko ratus apie juos, grasino. Grasino ir kaltinamasis. Kai tik atsirado galimybė, paskambino pasieniečiams. Kai atvyko pasienietis, tėtis palydėjo kaltinamąjį prie automobilio. Jis ir tėčio draugas grįžo susirinkti žvejybos įrankių. Kai grįžo į krantą, tėtis pasakė, kad kaltinamasis jam smogė į veidą. Tėtis su kaltinamuoju susigrūmė ir parpuolė. Besigrumiant ant žemės, kaltinamasis tėčiui įspyrė. Pamatė kruviną tėčio veidą. Kai tėčiui kaltinamasis sudavė antrą kartą, jis nematė, tai žino iš tėčio pasakojimo. Krante tėčio veidas buvo labiau kruvinas nei grumtynių metu. Rogėse buvo dėžės apvilktos plėvele, užrašų ant dėžių nesimatė. Kaltinamasis turėjo raciją, telefoną, kuriuos jie surinko ir perdavė pasieniečiams. Kaltinamasis grasino „užmušiu, bus blogai“. Po įvykio jau nežvejojo, važiavo į policiją. Prie jų buvo privažiavęs tas pats motociklas. Tai teigiamo įspūdžio nepaliko, buvo nemalonu. Po kaltinamojo spyrio tėčiui į veidą, tėtės veidas buvo kruvinas. Konfliktas kilo, kai tėtis bandė iš kaltinamojo atimti raciją, kaltinamasis racijos neatidavė, jie parpuolė ant ledo, besigrumiant tėtis buvo sužalotas. Tėčiui kraujas netekėjo upeliais, buvo kruvinas veidas. Tėtis nebuvo sunkiai sužalotas. Ant kranto tėtės veidas buvo stipriau kruvinas.

2013-05-14 parodymų patikrinimo metu V. P. žemėlapyje su valstybės sienos ženklais parodė vietą, kurioje kartu su G. P. ir V. S. žvejojo (b. l. 38-39, 40).

R. U. apklaustas liudytoju parodė, kad š. m. vasario 1 d., apie 17 val. buvo gautas pranešimas, kad žvejai sulaikė asmenį, kuris nušoko nuo keturračio kirtusio valstybės sieną. Nušokęs asmuo priėjo prie žvejų, kurie bandė jį sulaikyti, žvejas nukentėjo. Jis nuvyko į nurodytą įvykio vietą. Pastebėjo keturis asmenis. Tai buvo trys žvejai ir sulaikytas asmuo. Sulaikyto asmens paklausė kas jis toks, asmuo prisistatė. Jam uždėjo antrankius ir vedė prie automobilio kur išsikvietė pasienio sargybą. Kol laukė pasienio sargybos pareigūnų, kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam galva į veidą, nukentėjusiajam iš nosies pasipylė kraujas. Į įvykio vietą atvyko vienas. Ežeras buvo užšalęs dvigubu ledu. Kai visi išvyko, jis ėjo ledu iki sienos, buvo matyti vėžės kur buvo kirsta siena. Kiek suprato, kaltinamasis pataikė nukentėjusiajam kakta į veido sritį, tiesiai į nosį. Nukentėjusysis sakė, kad sulaikinėjant kaltinamąjį, šis sudavė, nes buvo matyti prakirsta nosis. Sulaikytas kaltinamasis sakė, kad atėjęs ant ežero žvejų paklausti kaip jiems sekasi žvejoti. Jam žvejai padavė telefoną ir radijo stotį. Šiuos daiktus parsivežė į užkardą ir perdavė kriminalinės žvalgybos skyriui. Kai išėjo į krantą, kolegos atvyko gal po 20 minučių. Jam atvykus, kitų galimų sienos pažeidėjų jau nebuvo. Kaltinamąjį laikė už apykaklės, jo rankos buvo surakintos už nugaros. Nukentėjusysis per arti priėjo ir kaltinamasis jam sudavė. Iki sudavimo kaltinamasis su nukentėjusiuoju ginčijosi, įrodinėjo savo tiesas. Jam atvykus, ant nukentėjusiojo veido matėsi kraujas. Matė, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam kakta į nosį. Nebuvo nukentėjusiajam reikalo būti taip arti kaltinamojo. Tarp jų įvyko abipusis ginčas, emocijos nugalėjo ir nukentėjusysis per arti priėjo prie kaltinamojo. Nematė, kad kaltinamasis slystų. Apie batus pirmą kartą išgirdo, nepamena, kad kaltinamasis būtų buvęs tik su kojinėm. Kaltinamąjį kaire ranka laikė už apykaklės. Jie stovėjo prie stalelio, skirto poilsiautojams. Kaltinamasis ir sėdėjo, ir stovėjo. Jis (liudytojas) neslidinėjo. Kaltinamasis staigiai smūgiavo galva nukentėjusiajam į veidą. Jei kaltinamasis būtų slydęs, būtų atsimušęs nukentėjusiajam į krūtinę, nes visa galva už nukentėjusįjį mažesnis.

2013-02-22 specialisto išvada Nr. G 146/13 (09) patvirtina, kad G. P. klinikiniais duomenimis konstatuota muštinė nosies žaizda galėjo būti padaryta 2013-02-01, kietu, buku ar bukabriauniu daiktu, vienmomentiškai ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas jam esant bet kokioje padėtyje ir tikėtiniausia esant vienas priešais kitą. Konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu ir nėra pavojingas gyvybei. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant kumštimi, tiek spiriant koja, tiek suduodant galva, tiek kitais analogiškų savybių turinčiais daiktais. Mažai tikėtina, jog konstatuotą kūno sužalojimą galėjo pasidaryti pats G. P. (b.l. 84).

2013-04-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. G. 2013 m. vasario 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Pakalnių kaime, Vištyčio seniūnijoje, Vilkaviškio rajone, valstybės sienos 24AE3 (bendrame su Rusijos Federacija 3D) kvadrate, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų plūdurų B3 ir B4, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, neturėdamas asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 1 d. apie 16.45 val. Pakalnių kaime, Vištyčio seniūnijoje, Vilkaviškio rajone, valstybės sienos 24AE3 kvadrate, (bendrame su Rusijos Federacija 3D kvadrate), tarp valstybės sieną žyminčių ženklų plūdurų B3 ir B4, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, neturėdamas asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, važiuodamas keturračiu motociklu „Kavasaki“, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką (b. l. 177).

2013-02-22 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis G. P. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį (A. G.), kuris 2013-02-01, esant ant Vištyčio ežero ledo sudavė, po smūgį koja ir galva jam į veidą (b. l. 17-18).

2013-02-22 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas V. P. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį (A. G.), kuris 2013-02-01 būnant ant Vištyčio ežero ledo spyrė 1 kartą G. P. į veidą (b. l. 17-18).

Nors kaltinamasis savo kaltę iš esmės neigė, tačiau nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jie tarpusavyje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu vieni kitiems neprieštaravo, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus prieš nukentėjusįjį. Išanalizuoti įrodymai neabejotinai patvirtina ir tai, kad šie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti nukentėjusiajam ėmusis pilietinės pareigos sulaikyti kaltinamąjį kaip nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kadangi nukentėjusysis matė ir buvo įsitikinęs, kad kaltinamasis neteisėtai kirto valstybės sieną, todėl kaltinamąjį sulaikančių asmenų veiksmai atitinka BK 29 str. požymius (Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas), ir neleidžia kaltinamojo veiksmų kvalifikuoti kaip būtinosios ginties nuo neteisėto sulaikymo. Kadangi kaltinamasis aktyvius veiksmus nurodytus kaltinime atliko viešoje vietoje ir matant kitiems asmenims (liudytojams), tokie jo veiksmai vertintini kaip įžūlus elgesys, kuriuo buvo demonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Šiuo elgesiu neabejotinai buvo sutrikdyta aplinkinių rimtis, o veiksmai neabejotinai sukėlė pašaliniams nejaukumo ir nesaugumo jausmą, nutrūko jų laisvalaikio praleidimas (žvejyba). Kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.. Nors nukentėjusysis nurodė, kad smūgis koja jam galimai buvo suduotas netyčia, tačiau tai, kad šis smurto veiksmas buvo atliktas kaltinamajam vengiant sulaikymo, tokią galimybę pašalina, kadangi visi jo veiksmai buvo tyčiniai. Nors specialisto išvadoje ir nurodoma, kad nukentėjusiojo sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu, tai nepaneigia nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų buvus 2 smūgius, juolab, kad nukentėjusiojo nurodyta smūgių lokalizacija atitinka konstatuotą sužalojimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis nepriklauso pas psichiatrą ir priklausomybės ligų gydytoją stebimų pacientų grupei (b.l. 95), jo parodymai nuoseklūs ir logiški, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t.y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Nusikalstamos veikos padarymo metu už administracinius teisės pažeidimus buvo baustas, daug kartų baustas ir anksčiau (b. l. 101-108), jam yra buvę taikytos ir BK 38 str. nuostatos, o tai jį charakterizuoja labiau neigiamai. Nusikalstama veika numatyta BK 284 str. 1 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas baigtas. BK 284 str. 1 d. numato, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Atsižvelgiant į veikos pavojingumą ir kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jam kaip recidyvistui skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas didesnis už sankcijos vidurkį ir jam skirtina 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pagrindų skirti švelnesnę bausmę, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, BK 38 str. nuostatas, teismas nenustatė (BK 62 str., 54 str., 75 str. 56 str. 1 d.). Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrintina su 2013-04-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių ir 30 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę bausmę 2 metus terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytina bausmės laikas atliktas pagal 2013-04-30 nuosprendį (BK 11 str. 3 d., 15 str., 27 str. 1 d., 29 str., 41 str., 50 str., 54 str., 56 str., 63 str.1, 4, 9 d.).

Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 86,77 Lt PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo asmens gydymą (b. l. 48). Pateikta pažyma, patvirtina, kad gydymo išlaidos sudarė 86,77 Lt (b. l. 49). Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kurios gydymas kainavo 86,77 litų, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl šioje baudžiamojoje byloje pareikštas 86,77 litų civilinis ieškinys dėl nusikaltimo metu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.).

A. G. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes nėra tam pagrįsto reikalingumo, kadangi kaltinamasis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę (BPK 121 str., 307 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2013-04-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių ir 30 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę bausmę - 2 (du) metus terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuoti bausmės dalį atliktą pagal 2013-04-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 86,77 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus 77 ct.) žalos atlyginimo Kauno teritorinei ligonių kasai (įstaigos kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, Kaunas) pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.