Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-04-20 · Civilinė byla Nr. 2S-510-210/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-20
Bylos Nr.
2S-510-210/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Pareiškėjas
L. K.
Skolininkas
R. K.
Kreditorius
L. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-510-210/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10160-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 128.11.;122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-169-496/2015 pagal pareiškėjos L. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui T. U., skolininkui R. K., išieškotojams L. M. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja L. K. pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio T. U. 2014 m. gruodžio 2 d. turto arešto aktą, kuriuo vykdomojoje byloje Nr. 0136/08/00655/1 buvo areštuotas pareiškėjos turtas – automobiliai Volvo V40, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 5er Reihe, 2006 m. laidos, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Boxer, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei panaikinti 2014 m. gruodžio 2 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. K0109952.

Pareiškėja nurodo, kad 2014 m. gruodžio 2 d. arešto aktu neteisėtai areštuotas pareiškėjos turtas – automobiliai Volvo V40, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 5er Reihe, 2006 m. laidos, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Boxer, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininko R. K. prievolė atsirado dar pareiškėjai nebūnant susituokus su juo, todėl ši prievolė turėtų būti nustatyta, kaip asmeninė skolininko prievolė, kurią jis turi įvykdyti iš asmeninio, o ne iš bendro su pareiškėja santuokoje įgyto turto. Areštuoti automobiliai yra asmeninis pareiškėjos turtas, todėl antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į šį turtą. Automobiliai yra asmeninis pareiškėjos turtas, šie automobiliai yra registruoti būtent pareiškėjos vardu, yra naudojami asmeniniam pareiškėjos verslui, kurį ji vykdo viena, be sutuoktinio pagalbos. Be to, nurodo, kad prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas ir jeigu nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Taip pat nurodo, kad turto arešto akte nėra antstolio pasiūlymo išieškotojai bei pareiškėjai kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nuosavybe nustatymo. Panaikinus šį arešto aktą, turėtų būti panaikintas ir 2014 m. gruodžio 2 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, kadangi jis nėra pagrįstas, o grindžiamas tik neteisėtai priimtu arešto aktu.

Antstolis T. U. patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo atmetė pareiškėjos skundą, nurodė, kad 2014 m. gruodžio 2 d. turto arešto aktu nesiekiama, kad L. K. priimtų R. K. priklausančią prievolę sumokėti skolą valstybei, materialinį išlaikymą ir įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui ar, kad išieškojimas būtų nukreiptas į bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgytą ar pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Nustačius, kad turto registracija yra atlikta po santuokos įregistravimo bei, kad duomenų apie galiojančias R. K. vedybų ar turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra, arešto aktas buvo surašytas santuokoje įgytam, bet L. K. vardu įregistruotam turtui. Prielaida ir faktas, jog šis turtas yra laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra neginčytinas, kol neįrodyta kitaip. 2014 m. gruodžio 15 d. išieškotojams pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko R. K. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su L. K., nustatymo. Nurodo, kad įstatymas nenustato termino, per kurį antstolis privalo proceso šalims pasiūlyti kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjos L. K. pateiktą skundą dėl antstolio T. U. veiksmų atmesti. Nurodė, kad turimais Gyventojų registro duomenimis, L. K. ir R. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), VĮ Regitra duomenimis, automobiliai įgyti ir užregistruoti pareiškėjos vardu atitinkamai 2014-02-25, 2013-12-18 ir 2013-09-19, t.y. po santuokos sudarymo. Šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. R. K. skolų išieškojimas gali būti vykdomas iš antstolio areštuoto bendrąja jungtine nuosavybe L. K. ir R. K. priklausančio turto (automobilių), nustačius R. K. priklausančią šio turto dalį.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys L. M. ir R. K. atsiliepimų į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos L. K. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų atmetė.

Panaikino 2015 m. sausio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones –išieškojimo vykdymo sustabdymą procese vykdomojoje byloje Nr. 0136/08/00655/1.

Iš šioje byloje ir vykdomosiose bylose Nr. 655/1 ir Nr. 656/1 esančių įrodymų teismas matė, kad santuoka tarp pareiškėjos L. K. ir skolininko R. K. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Areštuotas turtas, automobiliai BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Boxer, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyti ir įregistruoti pareiškėjos vardu atitinkamai 2013 m. gruodžio 18 d., 2013 m. rugsėjo 19 d. ir 2014 m. vasario 25 d., t.y. po santuokos sudarymo. Duomenų apie aplinkybes, iš kurių būtų galima nustatyti, kad šis turtas priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, byloje nėra, todėl šį turtą teismas laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o ne asmenine pareiškėjos L. K. nuosavybe. Pareiškėjos argumentai, kad turtas yra registruotas jos vardu, naudojamas jos verslui, kuriame sutuoktinis nedalyvauja, nepaneigia fakto, kad turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams.

Teismas nustatė, kad R. K. prievolė yra susijusi su jo dukters R. K. išlaikymu, todėl yra pripažįstama asmenine sutuoktinio prievole, taigi išieškojimas turi būti vykdomas iš skolininkui asmenine nuosavybės teise priklausančio turto arba iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Pareiškėja nurodo, kad jeigu nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto. Tačiau teismas akcentavo, kad turto arešto akto surašymas dar nereiškia turto realizavimo. Iš vykdomosiose bylose esančių dokumentų teismas matė, kad nurodytas turtas buvo areštuotas 2014 m. gruodžio 2 d. turto arešto aktu, tačiau išieškojimas iš bendro turto nebuvo vykdomas, todėl teismas negali teigti, kad išieškojimo vykdymas buvo nukreiptas į pareiškėjos turtą.

Iš byloje pateiktų įrodymų teismas matė, kad 2014 m. gruodžio 2 d. areštavus R. K. ir L. K. bendrą turtą, 2014 m. gruodžio 15 d. pasiūlymu Nr. K011552 dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, antstolis T. U. pasiūlė L. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, R. K. ir L. K. per 30 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo kreiptis į teismą dėl R. K. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su L. K., nustatymo. Pareiškėja nurodo, kad turto arešto akte nėra antstolio pasiūlymo išieškotojai ar pareiškėjai kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančiuos bendrai su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo. Antstolis T. U. nurodo, kad pirmiausia proceso šalims buvo išsiųstas susipažinti turto arešto aktas, kad jie galėtų įgyvendinti CPK 681 ir 682 straipsniuose nustatytas teises ir tik po to išsiųstas pasiūlymas dėl turto atidalijimo. Pažymėtina, kad pareiškėja surašė skundą dėl antstolio veiksmų 2014 m. gruodžio 12 d., o antstolis įgyvendino įstatymo nustatytą įpareigojimą pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo 2014 m. gruodžio 15 d., todėl pareiškėja turėjo pagrindą pateikti skundą dėl šio pasiūlymo nepateikimo, tačiau iš byloje esančių duomenų matė, kad antstolis pasiūlymą proceso šalims pateikė, taigi teismas laikė, kad jis šią pareigą įgyvendino.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad antstolio T. U. 2014 m. gruodžio 2 d. arešto aktas, kuriuo areštuotas pareiškėjos L. K. vardu registruotas turtas – automobiliai Volvo V40, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 5er Reihe, 2006 m. laidos, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Boxer, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra surašytas pagrįstai, nepažeidžiant pareiškėjos ir kitų proceso šalių interesų. Pripažinus minėtą arešto aktą teisėtu, spręsti dėl 2014 m. gruodžio 2 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. K0109952 panaikinimo nebėra pagrindo, kadangi pareiškėja prašo jį panaikinti grįsdama arešto akto neteisėtumu. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos L. K. skundą atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja L. K. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį, panaikinti 2014-12-02 turto arešto aktą, kuriuo vykdomojoje byloje Nr. 0136/08/00655/1 buvo areštuoti automobiliai Volvo V40, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 5er Reihe, 2006 m. laidos, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Boxer, 2002 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei panaikinti 2014 m. gruodžio 2 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo Nr. K0109952.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantės teigimu, teismas nutartyje tik formaliai pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minimi automobiliai yra asmeninis pareiškėjos turtas. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad visi automobiliai yra įregistruoti L. K. individualios įmonės vardu, jie buvo pirkti būtent įmonės veiklai, tačiau teismas šių aplinkybių nutartyje neminėjo. Byloje pateikti įrodymai, kad automobiliai buvo pirkti būtent įmonės reikmėms, nes apeliantė turėjo pakankamai savų lėšų pirkti šiuos automobilius, įmonė buvo įkurta iki santuokos sudarymo, be to, vienas iš automobilių buvo apeliantei padovanotas. Apeliantė remiasi Aukščiausiojo teismo praktika ir nurodo, kad visas individualios veiklos turtas negali būti preziumuojamas kaip bendra jungtinės sutuoktinių nuosavybė ir iš šio turto negali būti tenkinamos asmeninės vieno iš sutuoktinių prievolės, tokiu būdu teismas skundžiama nutartimi preziumavęs, kad L. K. individualios įmonės vardu registruoti automobiliai yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pažeidė L. K. teises į asmeninį turtą bei tuo pačiu paneigė aukštesnės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką.

2. Nors teismas nutartyje nurodė, kad antstolis tinkamai įgyvendino įstatymo nustatytą įpareigojimą pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, tačiau apeliantė nesutinka su tokiais teismo motyvais. Akivaizdu, kad antstolis apie tokį pasiūlymą greičiausiai užmiršo, nes pats pasiūlymas atsirado tik po to, kai antstolis gavo pareiškėjos skundą dėl jo veiksmų. Dėl nežinomų priežasčių antstolis delsė vykdyti savo prievolę nurodant šalims jų teises bei pareigas. Pažymi, kad net ir patvirtinus faktą, kad antstolis laiku informavo šalis apie jų teises dėl kreipimosi į teismą, šiuo metu nėra jokių duomenų, kad išieškotojas būtų kreipęsis į teismą dėl turto dalies nustatymo, tokiu būdu, jau praėjo antstolio nurodytas terminas, o šiam terminui praėjus, turto areštas, taikytas pareiškėjos turtui turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Suinteresuotas asmuo išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiai argumentais:

Išieškojimo veiksmai iš L. K. asmeninio turto nebuvo vykdomi. R. K. skolų išieškojimas gali būti vykdomas iš antstolio areštuoto bendrąja jungtinė nuosavybe L. K. ir R. K. priklausančio turto (automobilių), nustačius R. K. priklausančią šio turto dalį. Apeliantė nepateikė vedybinės ar povedybinės sutarties, kuriuose būtų nustatytas iki santuokos įgyto bei santuokos metu įgyjamo turto teisinis režimas. Todėl L. K. ir R. K. santuokos metu įgyjamo turto (tame tarpe ir pajamų) teisinis režimas nustatomas pagal įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Byloje yra kilęs ginčas, ar antstolis pagrįstai Turto arešto aktu areštavo apeliantei priklausančias tris transporto priemones. Apeliantės teigimu, teismas nutartyje tik formaliai pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minimi automobiliai yra asmeninis pareiškėjos turtas, neatkreipė dėmesio į tai, kad visi automobiliai yra įregistruoti L. K. individualios įmonės vardu, jie buvo pirkti būtent įmonės veiklai, nes apeliantė turėjo pakankamai savų lėšų pirkti šiuos automobilius, įmonė buvo įkurta iki santuokos sudarymo, be to, vienas iš automobilių buvo apeliantei padovanotas.

Kai skolininkas yra fizinis asmuo ir yra šio asmens asmeninė prievolė, tai vykdant išieškojimą yra išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Pirmiausia yra išieškoma iš turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o to turto nepakankant gali būti vykdomas išieškojimas iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str., CPK 666 str.). Iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, kitaip tariant, bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.).

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įgijimo pagrindai. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų ar vieno sutuoktinio vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Turto įgijimo momentas – po santuokos sudarymo – yra svarbiausias požymis nustatant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsiradimą. Santuokinis turtas gali būti įgyjamas visais nuosavybės įgijimo būdais, tarp jų – ir pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), išskyrus būdą, nurodytą CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kai sutuoktiniui turtas dovanojamas ar jis jį paveldi, o dovanojimo sutartyje ar testamente nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

Byloje nustatyta, kad santuoka tarp pareiškėjos L. K. ir skolininko R. K. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. 0136/08/00655/1, l. 36-37). Areštuotas turtas, automobiliai BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Boxer, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyti ir įregistruoti pareiškėjos vardu atitinkamai 2013 m. gruodžio 18 d, 2013 m. rugsėjo 19 d. ir 2014 m. vasario 25 d. (b. l. 32, 33, 34), t.y. po santuokos sudarymo. Šiuo atveju apeliantė klaidina teismą, teigdama, kad minėti automobiliai yra įregistruoti L. K. individualios įmonės vardu. Priešingai nei teigia apeliantė, visų trijų transporto priemonių savininkė nurodyta pati apeliantė, ką patvirtina byloje esantys transporto priemonių registracijos liudijimai (32-34 b. l.). Byloje nėra pateikta duomenų apie L. K. individualios įmonės įregistravimą, o byloje esanti pareiškėjos vardu išduota individualios veiklos vykdymo pažyma, negali būti įrodymu patvirtinančiu, kad šie automobiliai yra individualios įmonės nuosavybė (36 b. l.). Šiuo atveju neteisi apeliantė teigdama, kad įmonė buvo įkurta iki santuokos sudarymo, nes apeliantės vardu nuo 2013-07-18 išduota individualios veiklos vykdymo pažyma, o kaip minėta duomenų, apie individualios įmonės egzistavimą byloje duomenų nėra. Nors apeliantė nurodo, kad vienas iš automobilių buvo jai buvo padovanotas, tačiau byloje pačios pareiškėjos pateikta transporto priemonės BMW 5Reihe pirkimo-pardavimo sutartis (38 b. l.). Duomenų apie aplinkybes, iš kurių būtų galima nustatyti, kad šis turtas priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, byloje nėra, todėl šis turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o ne asmenine pareiškėjos L. K. nuosavybe. Atskirojo skundo argumentai, kad automobiliai yra naudojami tik verslui, kuriame sutuoktinis nedalyvauja, nepaneigia fakto, kad turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams. Minėta, kad pareiškėja yra skolininko R. K. sutuoktinė, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis skolininkas R. K. būtų sudarę vedybų sutartį, jų nuosavybės dalys bendrojoje nuosavybėje būtų nustatytos (CPK 178 str.), todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija taikyta tinkamai (CK 3.88 str. 1 d.). Šalis, prieš kurią taikoma prezumpcija, norėdama šią nuginčyti, turi pateikti ją paneigiančių leistinų įrodymų, šiuo atveju apeliantė, kaip jau minėta, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad minėtas turtas priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.,3.100 str.). Šiuo atveju nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes bei įstatyminį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolio areštuoti trys automobiliai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5 p., 3.117 str. 1 d.).

Apeliantė remiasi Aukščiausiojo teismo praktika ir nurodo, kad visas individualios veiklos turtas negali būti preziumuojamas kaip bendra jungtinės sutuoktinių nuosavybė ir iš šio turto negali būti tenkinamos asmeninės vieno iš sutuoktinių prievolės, tokiu būdu teismas skundžiama nutartimi preziumavęs, kad L. K. individualios įmonės vardu registruoti automobiliai yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pažeidė L. K. teises į asmeninį turtą bei tuo pačiu paneigė aukštesnės instancijos teismų formuojamą teismų praktiką. Apeliantės atskirajame skunde nurodoma kasacinio teismo plėtojama praktika dėl sutuoktinių atsakomybės pagal iš individualios įmonės veiklos kilusias turtines prievoles, neleidžia daryti išvados, jog teismas turėtų besąlygiškai vadovautis pateiktų nutarčių išaiškinimais, kadangi apeliantės nurodytos kasacinio teismo nutartys neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad antstolis tinkamai įgyvendino įstatymo nustatytą įpareigojimą pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymi, kad net ir patvirtinus faktą, kad antstolis laiku informavo šalis apie jų teises dėl kreipimosi į teismą, šiuo metu nėra jokių duomenų, kad išieškotojas būtų kreipęsis į teismą dėl turto dalies nustatymo, tokiu būdu, jau praėjo antstolio nurodytas terminas, o šiam terminui praėjus, turto areštas, taikytas pareiškėjos turtui turi būti panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šiuos atskirojo skundo argumentus nepagrįstais ir juos atmeta. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Nuodytų teisės normų sisteminė analizė suteikia pagrindo išvadai, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tik tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Šiuo atveju, būtent tokia tvarka antstolis privalo atlikti nurodytus veiksmus, t. y. iš pradžių areštuoti skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias transporto priemones ir tik paskui pasiūlyti bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad jei per antstolio nustatytą terminą nėra kreipiamasi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, antstolis turi nutraukti išieškojimą iš tokio turto. Apeliantė teigdama, kad per antstolio nustatytą terminą nebuvo kreiptasi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, dėl ko antstolis turėjo nutraukti išieškojimą iš šio turto, prašo areštą automobiliams panaikinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja antstolio veiksmų remdamasi šiuo argumentu neskundė, dėl jo nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme nebuvo pasisakyta, todėl pareiškėja neturi teisės kelti naujų reikalavimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja byloje skundžia konkrečius antstolio veiksmus, t. y. šiuo konkrečiu atveju veiksmus areštuojant bendrosios jungtinės nuosavybės teise pareiškėjai ir jo sutuoktiniui priklausančias transporto priemones, o ne antstolio neveikimą nenutraukiant išieškojimo iš šio turto nesikreipus dėl skolininko turto dalies minėtame turte nustatymo. Kadangi pareiškėja neskundė antstolio neveikimo nenutraukiant išieškojimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, teismas negali dėl to pasisakyti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos tvarka, nes tokiu atveju ne tik kad būtų laikoma, jog pareiškėja reiškia naują reikalavimą, kas remiantis CPK 312 straipsnio nuostatomis nėra galima nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, bet ir iš esmės būtų paneigta apeliacinio proceso esmė ir prasmė, t. y. patikrinti skundžiamų teismų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, o kartu ir pašalinta galimybė dėl pateikto skundo pasisakyti tiek pačiam antstoliui, kurio veiksmai skundžiami, tiek ir pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius