- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- 2VP-14742-797/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06200-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Kreditorius
- E. G.
- Skolininkas
- R. M.
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, išieškotojui ir skolininkei nedalyvaujant,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Vaivos Šimkienės Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą suinteresuotiems asmenims išieškotojui E. G., skolininkei R. M. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme gautas antstolės Vaivos Šimkienės Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (toliau – neįvykdymo aktas), kuriame prašo teismo nuožiūra spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje.
Suinteresuotiems asmenims pranešta apie antstolės neįvykdymo akto žodinį nagrinėjimą teismo posėdyje, išsiunčiant jiems pranešimus ir išaiškinant, kad nedalyvavimas teismo posėdyje netrukdo išnagrinėti bylos.
Suinteresuoti asmenys E. G. ir R. M. į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė.
Bauda neskirtina.
Antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje priimtas vykdomasis raštas vykdomojoje byloje Nr. 0071/22/01843 pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-466-797/2021, kurį 2021-12-13 pateikė suinteresuotas asmuo išieškotojas E. Ž. (šiuo metu G.).
1. Tėvas E. Ž. turi teisę bendrauti su dukra A. Ž. kiekvieno mėnesio lyginę savaitę darbo dienomis, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos antradienį nuo 18 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ketvirtadienį iki 19 val.;
2. Tėvas E. Ž. turi teisę praleisti su dukra A. Ž. nelyginėmis mėnesių savaitėmis, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos ketvirtadienį nuo 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.;
3. Dukrai lankant darželį ir mokyklą, išlieka tokia pati bendravimo tvarka su vaiku, tik E. Ž. tomis dienomis tenka pareiga dukrą pristatyti į ugdymo įstaigą ir jį paimti iš ugdymo įstaigos, parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą ketvirtadienį iki 19 val.
4. Motinos ir Tėvo dieną tėvai bendrauja tą dieną su dukra A. Ž., nesilaikant bendravimo tvarkos.
5. Tėvų gimtadienių metu bendraujama su dukra tėvų gimimo dienos proga, nesilaikant bendravimo tvarkos.
6. Dukters gimimo dieną su vaiku bendraus tiek tėvas, tiek motina bendru šalių susitarimu po pusdienį.
7. Tėvas E. Ž. per vienerius kalendorinius metus praleidžia su dukra dvi savaites atostogų, šį laiką leidžiant dalyti į du etapus. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę E. Ž. praneša ieškovei R. M. elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikoma bendravimo su vaiku tvarka. Atostogoms sutampant, tėvams nustatomas bendravimas atostogų metu po vieną savaitę, jei abu tėvai nesutaria kitaip. Tėvas savo atostogų su dukra metu ją pasiima iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 19 val.
8. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra gruodžio 24 d. nuo 11 val. iki gruodžio 25 d. 12 val., nelyginiais metais - nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 26 d. 19 val.
9. Lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 9 val. ir grąžinant antrą Šv. Velykų dieną 12 val., nelyginiais metais bendrauja antrą Šv. Velykų dieną nuo 9 val. iki 19 val.
10. Kitų Valstybinių švenčių dienomis bendru šalių susitarimu tėvas gali bendrauti su dukra po pusdienį, atsižvelgiant į jos dienos režimą, tėvui dukrą pasiimant ir parvežant ją į gyvenamąją vietą sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis.
11. Tėvas pasirūpina dukters A. Ž. pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, kt. priemonėmis. Dukters pasiėmimo vieta ir jos atvežimo vieta yra jos gyvenamoji vieta, jei šalys nesutaria kitaip. Vaiko motina pateikia reikiamus dukters drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu.
12. Nei vienas iš tėvų neturi teisės be kito iš tėvų rašytinio sutikimo išvežti dukters už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.
13. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvų, bendravimas su dukra nebus galimas (tėvo užimtumas, liga, vaiko liga ar pan.), taip pat apie dukros sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant. Abu tėvai turi teisę lankyti sergantį vaiką vaiko tėvo ar vaiko motinos namuose tik jiems abiem sutinkant. Nesutinkant, turi būti sudaroma galimybė bendrauti su vaiku per socialinius tinklus ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
14. Pasikeitus tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, tėvai privalo apie tai informuoti vienas kitą SMS žinute ar elektroninio pašto adresais ne vėliau kaip kitą dieną po duomenų pasikeitimo.
15. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes, nepiktnaudžiauti tėvų valdžia.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Įstatymas numato, jog visi vykdymo proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, kad būtų tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 624 str.). CPK 771 straipsnis numato teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, antstolis apie tai surašo aktą ir perduoda teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 6 d.).
Antstolė, gavusi išieškotojo E. G. prašymą, surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perdavė nagrinėti teismui, nurodydama teismui spręsti savo nuožiūra (95-97 v. b. l.).
Iš vykdomosios bylos matyti, jog išieškotojas E. G. teigia, kad skolininkė R. M. nevykdo bendravimo tvarkos 11 punkto ir atostogų metu neperduoda (neperdavė) jam vaiko dokumento (paso ir / ar ID kortelės), kurie jam reikalingi atostogų metu su vaiku ne vien dėl vaiko saugumo, dėl nenumatytų situacijų (pvz.: jei vaikas buvimo kartu metu susirgtų – kreipiantis pas medikus, esant karo pavojui, kuris gresia dėl karo Ukrainoje, dėl ko Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija), bet ir siekiant išvykti su dukra į užsienio valstybę, į pažintinę kelionę ar poilsiauti kartu. Nurodo, jog realiai jis su vaiku gali būti tik Šiauliuose, nes neturi dukters asmens dokumento, kuris jam reikalingas, todėl prašo taikyti skolininkei atitinkamas poveikio priemones.
Iš vykdomojoje byloje esančių skolininkės atsakymų dėl sprendimo ir / ar 11 punkto vykdymo / nevykdymo matyti, jog ji nurodo, jog išieškotojas teikia melagingus skundus, neleidžia jai su vaikais ramiai gyventi; nurodo, jog Lietuvoje tokio mažo amžiaus vaikui asmens dokumentas nereikalingas, o vaiko tėvas nenurodė, kam reikalingas vaiko asmens dokumentas, teigia, kad yra grėsmė, jog, turėdamas vaiko asmens dokumentą, galimai gali padirbti jos sutikimą dėl vaiko išvykimo į užsienį, nes turi polinkį į nusikalstamą veiką, yra teistas. Nurodo, jog teismo sprendimo ji nepažeidinėja ir jo laikosi.
Tarp vaiko tėvų kilusį konfliktą nagrinėjo ir Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris antstolei pateikė informaciją, jog vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.
Kadangi tarp suinteresuotų asmenų kilo konfliktas dėl 11 punkto vykdymo / nevykdymo – vaiko asmens dokumento neperdavimo išieškotojui, todėl teismas nagrinėja klausimą dėl išieškotojo nurodyto šio punkto nevykdymo / vykdymo ir kada yra pareiga pateikti asmens dokumentą.
Pagal 11 punkte nustatytą tvarką nurodyta, kad ,,Vaiko motina pateikia reikiamus dukters drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu“. Taigi, asmens dokumentas gali būti pateiktas, kai jį reikalinga turėti. A. Ž. yra gimusi (duomenys neskelbtini). Pagal jos amžių jai turėti asmens dokumento Lietuvoje nėra privaloma.
Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje gyvenantys piliečiai nuo 16 metų privalo turėti galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą; 5 dalis reglamentuoja, jog jaunesniems kaip 16 metų, taip pat užsienio valstybėse gyvenantiems piliečiams asmens tapatybės kortelės ir (ar) pasai išduodami jų pageidavimu.
Iš teisinio reglamentavimo teismas sprendžia, jog vaikui iki 16 metų asmens dokumentas nėra privalomas, todėl kreipiantis į medikus, ar vykstant į kitą teritoriją Lietuvoje, jis nėra reikalingas, todėl išieškotojas nepagrįstai teigia, kad asmens dokumentas jam reikalingas kreipiantis į medikus ar vykstant į kitą vietovę Lietuvoje (CPK 185 str.).
Kitas atvejis yra tuomet, kai vaiko asmens dokumentas reikalingas vaikui vykstant į užsienį. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, jog ,,Su asmens tapatybės kortele galima vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės kortelę kaip kelionės dokumentą, o 3 dalyje numatyta, jog ,,Pasas skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, taip pat kaip kelionės dokumentas“.
Iš nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 12 punkto matyti, jog: ,,Nei vienas iš tėvų neturi teisės be kito iš tėvų rašytinio sutikimo išvežti dukters už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų“.
Nagrinėjant klausimą dėl sprendimo vykdymo / nevykdymo, svarbu ne tik tvarkos kuris nors punktas, bet bendravimo tvarkos sąlygų visuma. Esant nustatytai tokiai tvarkai, kad vaikas galėtų būti išvežtas už Lietuvos teritorijos ribų tik gavus tėvų rašytinį sutikimą, teismas sprendžia, jog dukters asmens dokumentas išieškotojui galėjo ir gali būti duotas tik tuo atveju jei jis reikalingas vykstant už Lietuvos teritorijos ribų ir kai yra gautas vaiko motinos R. M. rašytinis sutikimas išvežti dukrą už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.
Visais kitais atvejais Lietuvoje vaikui iki 16 metų asmens dokumentas nėra privalomas, todėl tai nėra kliūtis vaiko tėvams įgyvendinti vaiko teises ir interesus (CPK 185 str.).
Teismas nenustatė suinteresuoto asmens R. M. teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti jai CPK 771 straipsnyje numatytą baudą (CPK 178, 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
neskirti skolininkei R. M. baudos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.