Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-05-17 · Civilinė byla Nr. e2-17291-909/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-17
Bylos Nr.
e2-17291-909/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11738-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Ieškovas
akcinės bendrovės ,,Kauno energija“
Atsakovas
J. M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17291-909/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11738-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ ieškinį atsakovei J. M. K. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. M. K. 700,14 Eur skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2019-02-01, už ieškovės parduotą šilumos energiją, 15,73 Eur skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-02-01, už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą, 16,94 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019-03-01, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad teikia šilumos energiją atsakovei paveldėjimo teise įgytame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėra sudariusi sutarties su ieškove dėl šilumos energijos pirkimo, tačiau atsakovei priklausantis butas yra prijungtas prie centralizuotos šildymo ir karšto vandens teikimo sistemos, ieškovė šilumos energiją atsakovei faktiškai suteikė. Atsakovė už ieškovės parduotą šilumos energiją nėra atsiskaičiusi. Atsakovei yra susidariusi 700,14 Eur skola už ieškovės parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2019-02-01. Atsakovė taip pat neatsiskaitė už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą, ko pasėkoje, susidarė 15,73 Eur skola per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-02-01. Atsakovei, be kita ko, buvo paskaičiuoti 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą sumą nuo 2018-09-01 iki 2019-03-01, kurie sudaro 16,94 Eur.

Ieškinys su priedais ir teismo pranešimas atsakovei buvo siunčiami ieškinyje ir Gyventojų registre nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir 2019-04-26 įteikti atsakovei asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė teikė centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pagal valstybės įmonės Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018-11-14 priklauso atsakovei.

Vadovaujantis teismų praktika, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Taigi, atsakovei paveldėjus O. M. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikėjos teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiai įpėdinei neatsižvelgiant į tai, žinojo ji ar nežinojo apie konkrečias palikėjos teises ir pareigas, nes ji laikoma priėmusi ne tik tuos palikėjos reikalavimus ir skolas, kurie buvo žinomi priimant palikimą, bet ir tuos reikalavimus ir skolas, kurie jai buvo nežinomi priimant palikimą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodo ieškovė, per laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2019-02-01 atsakovei yra susidariusi 700,14 Eur skola už ieškovės parduotą šilumos energiją ir per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-02-01 susidarė 15,73 Eur skola už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą.

Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Nors tarp šalių ir nebuvo sudaryta rašytinė energijos tiekimo sutartis, tačiau šių patalpų šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie pastato šilumos energijos tinklų, todėl laikytina, kad šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnis).

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Byloje duomenų, kad atsakovė skolą būtų padengusi, nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 700,14 Eur skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2019-02-01, už ieškovės parduotą šilumos energiją ir 15,73 Eur skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-02-01, už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Iš ieškinio turinio bei teiktų įrodymų matyti, kad ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsniu, taikydama 0,02 procento delspinigių normą už kiekvieną praleistą dieną nuo 2018-09-01 iki 2019-03-01 paskaičiavo 16,94 EUR delspinigius už termino sumokėti už suteiktą šilumos energiją bei karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 16,94 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (732,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 16 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 36,30 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), 1,71 išlaidos už duomenų iš Gyventojų registro bei Nekilnojamojo turto registro gavimą, iš viso – 54,01 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, Raudondvario g. 84, Kaunas, naudai 700,14 Eur (septynių šimtų 14 ct) skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2019-02-01, už ieškovės parduotą šilumos energiją, 15,73 Eur (penkiolikos eurų 73 ct) skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-02-01, už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą, 16,94 Eur (šešiolikos eurų 94 ct) delspinigius už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019-03-01, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (732,81 Eur (septynis šimtus trisdešimt du eurus 81 ct) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 54,01 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti atsakovei, jog ji negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė