- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-02
- Bylos Nr.
- Iv-852-423/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-449-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui Silvestrui Vainai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Pareiškėjas V. K. skundu prašo priteisti iš LR valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos 150 000 Lt. neturtinę žalą (b.l. 4-5).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad 150 000 Lt. neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad 2009 m. rugsėjo 02 d. į Pravieniškių 2-uosius pataisos namus – atvirąją koloniją atvyko jo brolis E. K., kuris norėjo perduoti siuntinį, tačiau siuntinys nebuvo priimtas ir perduotas. Patirta žala taip pat kildinama iš to, kad Pravieniškių 2-ieji pataisos namai - atviroji kolonija atsisakė sutaisyti pareiškėjo avalynę, kurią jam teko taisytis pačiam, ir išduoti valdiškus drabužius pagal sezoną. Jis dėl neteisėtų institucijos pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, kurio teisės dėl valstybės įstaigų ar pareigūnų darbo buvo pažeistos, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą kaip satisfakciją, kurią galima kompensuoti tik materialiai, nes įvykio nebeįmanoma sugrąžinti atgal ir atkurti iki teisės pažeidimo buvusių santykių.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su skundu nesutinka, kadangi pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai ir skundo reikalavimai nėra pagrįsti teisiniais pagrindais. Pareiškėjui buvo taikomos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos. Jo aprūpinimas apranga, patalyne, asmens higienos priemonėmis, atliekant bausmę Pravieniškių 2-uose pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, buvo vykdomas pagal LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas normas ir tvarką. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos pareigūnai pareiškėjo skunde nurodytais atvejais veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. 2009 m. rugsėjo 02 d. atvykus pareiškėjo broliui E. K., iš jo nebuvo priimtas siuntinys, kadangi pataisos namų taisyklėse numatyta, kad siuntinio aprašymas turi atitikti faktiškai perduodamo siuntinio turiniui. Be to, pareiškėjas keturiems mėnesiams nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, todėl jam buvo taikomi apribojimai dėl siuntinių gavimo. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, kadangi nenustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra kilęs dėl to, kad 2009 m. rugsėjo 02 d. į Pravieniškių 2-uosius pataisos namus – atvirąją koloniją atvyko pareiškėjo V. K. brolis E. K., kuris norėjo pareiškėjui perduoti siuntinį, tačiau buvo atsisakyta jį priimti. Dėl tokių institucijos pareigūnų veiksmų pareiškėjo V. K. mama R. K. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos ir į LR seimo kontrolieriaus instituciją. Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš neteisėtų institucijos veiksmų, t.y. atsisakymo sutaisyti pareiškėjo avalynę ir išduoti valdiškus drabužius pagal sezoną. Pareiškėjas nurodo, kad batus jam teko susitaisyti pačiam. Dėl minėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjui padaryta dvasinė skriauda, neteisėtai suvaržyta jo teisinė padėtis, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.
2009 m. rugsėjo 28 d. Nr. 22-509 Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos atsakymas patvirtina, kad 2009 m. rugsėjo 02 d., atvykus pareiškėjo broliui E. K., pareiškėjas V. K. atliko nuobaudą drausmės grupėje - kamerų tipo patalpose (b.l. 6). LR bausmių vykdymo kodekso 86 str. reglamentuotos nuteistųjų teisės, atliekant bausmę drausmės grupėje: teisė įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkių paketų su spauda; gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą; vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose nėra numatyta nuteistojo teisė gauti siuntinius, todėl 2009 m. rugsėjo 02 d., atvykus pareiškėjo broliui E. K. ir atvežus siuntinį su drabužiais ir avalyne, pastarasis nebuvo priimtas pagrįstai. Be to, remiantis 2003 m. liepos 02 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 83 p. yra nustatyta drabužių ir avalynės bei smulkiųjų paketų su spauda perdavimo tvarka, t.y. asmuo, atnešęs perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, pateikia biuro darbuotojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, užpildo prašymo dėl perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo su spauda perdavimo blanką dviem egzemplioriais ir pasirašo. Pagal LR bausmių vykdymo kodekso 95 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamų drabužių avalynės siuntinį.
Iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio protokolų matyti, kad siuntinį buvo atsisakyta priimti, nes siuntinio turinys neatitiko pareiškimo turinio ir E. K. šio institucijos atsisakymo neginčijo. Iš O. P. tarnybinio pranešimo ir 2010 m. liepos 08 d. Nr. 12-9282 pažymos matyti, kad E. K. nebuvo pateikęs raštiško prašymo dėl patalynės perdavimo ( b.l. 71, 72). 2009 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 22-512 Pravieniškių 2-ieji pataisos namai – atviroji kolonija pareiškėjui atsakė į jo 2009 m. rugsėjo 14 d. prašymą Nr. 14 (18)-519 nurodydama, kad pareiškėjo atnešti batai yra visiškai nusidėvėję ir pataisyti jų negalima. Batsiuvys V. P. yra nurodęs, kad batų pataisyti (pakeisti užkulnio) negali, nes nėra originalios detalės ( b.l. 44-45).
Kaip dar vieną neturtinės žalos atsiradimo priežastį pareiškėjas skunde nurodo institucijos pareigūnų veiksmus, neišduodant jam valdiškų drabužių. Iš 2006 m. vasario 14 d. V. K. prašymo matyti, kad pareiškėjas pageidauja dėvėti civilinius drabužius ir avalynę, kuriais apsirūpins pats ( b.l. 77). Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos 2009 m. spalio 20 d. atsakyme Nr. 22-572 nurodyta, kad vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 ,, Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, norint gauti įstaigos drabužius turi būti pateikiamas prašymas, kad nuteistasis nešios įstaigos drabužius ir prašymas, kad juos išduotų. Faktą, kad V. K. iki 2009 m. rugsėjo 02 d. nesikreipė į instituciją dėl valstybinių drabužių išdavimo, patvirtina ne tik liudytojo L. D. parodymai, bet ir paties pareiškėjo V. K. paaiškinimai duoti posėdžio metu. Pareiškėjas nurodė, kad dėl drabužių ir avalynės gavimo, kuriais nuteistuosius aprūpina pataisos namai iš valstybės lėšų, yra kreipęsis po 2009 m. rugsėjo 02 d. (b.l 56-58).
Pareiškėjas teismo prašo iš atsakovo priteisti 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atsiradimą sieja su atsakovo veiksmų neteisėtumu, nepagrįstai atsisakius atlikti tam tikrus veiksmus. Pareiškėjas grindžia savo teisės pažeidimą tuo, kad buvo pažeistos jo pagrindinės žmogaus teisės, šių teisių pažeidimas sukėlė didžiulius dvasinius pergyvenimas ir skriaudą.
Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali. Pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų (ABTĮ 57 str.). Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad institucija pagrįstai atsisakė perduoti siuntinį, sutaisyti batus ir išduoti V. K. valdiškus drabužius.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 150 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Akivaizdu, jog, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teisėja
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.