- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- eA-767-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01333-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- K. A.
- Atsakovas
- Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. KT-123 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje nutarė atlikti finansinę-buhalterinę ekspertizę ir ją pavedė atlikti pareiškėjui. Pareiškėjas atliko ekspertinį tyrimą pagal turimus duomenis ir nustatė, kad civilinėje byloje atsakovas iš esmės neskolingas ieškovei. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. TE12 „Dėl būtinumo praplėsti ekspertinį tyrimą“ (toliau – ir Raštas) kreipėsi į teismą, kuriame nurodė aplinkybes, kurios galėjo būti svarbios teismui (proceso šalims) priimant sprendimą, klausė, ar tyrimą praplėsti ar jo nepraplėsti, taip pat nurodė, kad tarp beveik tų pačių šalių vyksta byla ir dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Taryba, išnagrinėjusi skundą dėl pareiškėjo veiksmų, skundžiamu Sprendimu pareiškė pareiškėjui įspėjimą už Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 (toliau – ir Etikos kodeksas), pažeidimą.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas nepagrįstas, nes Raštas nelaikytinas prašymu praplėsti tyrimą, todėl pareiškėjas, atlikdamas ekspertizę, neviršijo nustatytų įgaliojimų ir laikėsi 2014 m. gruodžio 12 d. Europos komisijos teisingumo efektyvumui stiprinti (CEPEJ) Rekomendacijų dėl teismo eksperto vaidmens Europos Sąjungos valstybėse narėse Nr. CEPEJ (2014)14 (toliau – ir Rekomendacijos) ir Etikos kodekso nuostatų, kurios suponuoja pareigą ekspertui visapusiškai bendradarbiauti su teismu ir informuoti apie ekspertizės eigą.
2.3. Pareiškėjas nesutiko su Tarybos išvada, kad ekspertas neturi teisės ar pareigos teisminiame procese teikti rašytinius paaiškinimus (vertinimus) savo iniciatyva ir todėl jis laikytinas pažeidusiu Etikos kodeksą, nes pareiškėjas ne kartą yra pasinaudojęs teise atlikti tyrimą ir duoti išvadą kitais klausimais, nei nurodė teismas. Pareiškėjo nuomone, teismo ekspertizės paskyrimo metu sudėtinga nurodyti visus bylai aktualius klausimus, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas klausė teismo, ar būtina praplėsti tyrimą. Raštas yra tik paklausimas teismui, kuriame nurodytos aplinkybės, kurios galėtų būti svarbios priimant sprendimą, ar reikalinga praplėsti tyrimą.
2.4. Nėra aišku, kokias teisės normas pareiškėjas pažeidė. Atsakovas taip pat nesudarė galimybės pareiškėjui pasiaiškinti, o tai nesuderinama su gero administravimo principu. Kadangi, pareiškėjo vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio normų, o pareiškėjas nepažeidė Etikos kodekso 5.4 papunkčio, Sprendimas yra neteisėtas negalėjo būti priimtas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas papildomai pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas nenustatė teisės aktų pažeidimo, vadovavosi pareiškėjo atlikta ekspertize, o pareiškėjo veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 216 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Teisės aktai nenustatė teismo eksperto teisės ar pareigos teisminiame procese teikti rašytinius paaiškinimus (vertinimus) savo iniciatyva, nes būtent proceso šalys, o ne teismo ekspertas, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir aktyviai įrodinėja aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teikia įrodymus, prašymus ir kt.
4.2. Rekomendacijų 94 punkto nuostata teismo ekspertui nesuteikė teisės savo vertinimą pateikti ne teismo ekspertizės išvadų forma. Teismo ir kitų proceso dalyvių informavimas apie vertinimo etapus neturi būti suprantamas kaip tam tikro ekspertinio tyrimo etapo rezultatų pateikimas, nes tai yra tik teismo ir kitų proceso dalyvių informavimas apie atitinkamą etapą, bet ne apie etapo rezultatą – vertinimą, kuris šiuo atveju gali ir privalo būti pateiktas tik kaip teismo eksperto išvada, įforminant ją teismo ekspertizės akte. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 216 straipsnio nuostatomis, teismo eksperto vertinimas dėl turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, turi būti išdėstomas ir pateikiamas ekspertizės akte, o ne atskirame kreipimesi į teismą, teikiamame paties teismo eksperto iniciatyva.
4.3. Rašte pareiškėjas pateikė vertinamojo pobūdžio teiginius, savo iniciatyva kėlė klausimą dėl papildomų teismui galbūt aktualių klausimų, prašydamas priimti sprendimą dėl būtinumo išplėsti ekspertinį tyrimą bei nurodydamas aplinkybes, susijusias su kita civiline byla, pradėta kitame teisminiame procese. Toks elgesys pažeidžia Etikos kodekso 5.4. papunktyje įtvirtintą profesionalumo principą, kuris apima ne vien turimą kvalifikaciją, pažeidimą.
4.4. Sprendime nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, pateiktas išsamus paaiškinimas, kokie pareiškėjo veiksmai, ir dėl kokių priežasčių nulėmė Etikos kodekse nustatyto profesionalumo principo pažeidimą, nurodytos aktualių teisės aktų nuostatos.
4.5. Atsakovas taip pat nurodė, kad Taryba fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėja rašytinio proceso tvarka, naudodama elektroninio ryšio priemones, pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Kadangi pareiškėjas pateikė Tarybai rašytinius paaiškinimus, todėl nebuvo pagrindo ir aplinkybių dėl kurių turėjo būti sudaryta galimybė pareiškėjui paaiškinimus pateikti ir žodžiu.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
6.1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta buhalterinė ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui – pareiškėjui.
Šalies argumentai
6.2. Pareiškėjas Raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas, kad teismas priimtų sprendimą dėl būtinumo išplėsti tyrimą. Pareiškėjas informavo, kad 1, 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 klausimų tyrimas iš esmės baigiamas ir išvadas galės pateikti; informavo, kad į 2 ir 8 klausimus, tikėtina, negalės atsakyti, nes trūksta informacijos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atlikdamas tyrimą pagal 6 ir 9 klausimus nustatė, jog atsakovas iš esmės neskolingas ieškovei, tačiau dalis pirkinių, kuriais mažinama skola, gali būti nesusiję su ieškovės įmonės veikla. Rašte nurodyta, kad, eksperto preliminariu vertinimu, dalis pirkinių, kurių dokumentai išrašyti ieškovės vardu ir apmokėti iš jos sąskaitos, galėjo būti panaudoti ne įmonės veiklai, taip pat, eksperto vertinimu, galėjo būti tvarkoma „juoda kasa“. Rašte taip pat nurodoma, kad teismas tokio pobūdžio klausimų nesuformulavo, tačiau pareiškėjas galėtų atsakyti į papildomus teismui galbūt reikšmingus klausimus, tačiau tai užtruktų papildomai laiko, reikėtų papildomų duomenų bei kainuotų papildomų lėšų.
6.3. Taryboje 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas skundas dėl pareiškėjo veiksmų ir pradėtas tyrimas.
6.4. Pareiškėjas 2021 m. spalio 12 d. Tarybai pateikė paaiškinimus dėl skundo.
6.5. Taryba 2022 m. vasario 23 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui skyrė įspėjimą. Sprendime atsakovas nustatė, kad pareiškėjas pažeidė profesinės etikos taisykles, t. y. padarė Etikos kodekse įtvirtinto profesionalumo principo (5.4 papunkčio) pažeidimą, kadangi Rašte pateikė ir vertinamojo pobūdžio teiginius (paaiškinimus). Sprendime nurodyta, kad eksperto vertinimas dėl turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų nebuvo, turi būti išdėstomas ir pateikiamas ekspertizės akte, o ne atskirame kreipimesi į teismą. Be to, pareiškėjas prašė priimti sprendimą dėl būtinumo išplėsti tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Teismo ekspertizės įstatymo (3, 5, 11, 27 str.), Etikos kodekso (5 p.), CPK (214, 216–217 str.), nuostatas, pažymėjo, kad teismo ekspertas procese gali būti aktyvus tik tiek, kiek tai susiję su paskirtos ekspertizės atlikimu, ir teismo posėdyje duodant paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės.
8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Rašte esančią formuluotę: „esant šioms aplinkybėms, ekspertas prašo teismo priimti sprendimą (rezoliucija ar kita teismui priimtina forma) dėl būtinumo tyrimą išplėsti“, sprendė, kad ji gali būti suprantama tiek kaip prašymas teismui priimti sprendimą, kad yra būtina išplėsti tyrimą, tiek kaip prašymas teismui nuspręsti, ar yra reikalinga išplėsti tyrimą. Nors ekspertas, kaip profesionalas, savo oficialiuose raštuose turėtų vengti dviprasmiškų formuluočių, tačiau vien toks išsireiškimas, pats savaime, teismo vertinimu, nebūtų pakankamas konstatuoti Etikos kodeksų pažeidimą. Tačiau, vertinant visą Rašto turinį, teismo teigimu, akivaizdu, kad ekspertas jame išsako savo vertinimus ir preliminarias išvadas klausimais, kurių teismas jam nebuvo uždavęs.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenustatė eksperto teisės savo iniciatyva, nepateikiant ekspertizės išvados, teikti teismui raštus, kuriuose būtų dėstomi vertinamojo pobūdžio eksperto samprotavimai ir daromos preliminarios išvados.
Šalies argumentai
10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl būtinumo praplėsti ekspertinį tyrimą, kuriame išdėstė vertinamojo pobūdžio teiginius ir samprotavimus dėl klausimų, kurie jam net nebuvo užduoti teismo, taip pat konstatuodamas, kad galėjo būti tvarkoma „juoda kasa“, laikytinas pažeidusiu CPK 216 straipsnio 1–2 dalyse nustatytą teisinį reglamentavimą ir teismo eksperto profesionalumo principą (Etikos kodekso 5.4. pap.). Teismas pažymėjo, kad toks teisės aktų aiškinimas ir preciziškas jų laikymasis yra reikalingas, be kita ko, ir tam, kad šalims nebūtų pagrindo abejoti eksperto nešališkumu ar jo nepriklausomumu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Raštu jis vykdė bendradarbiavimo pareigą (Rekomendacijų 94 punktas), nes, šiame punkte detalizuota, jog ekspertas turi pranešti apie ekspertizių datas, apie iš kitų gautą informaciją, pasitelktus papildomus ekspertus, o kai kuriais atvejais jis taip pat privalo gauti teismo ir (arba) šalių sutikimą dėl išlaidų. Taigi, bendradarbiavimas su teismu ir šalimis reiškia procedūrinį bendradarbiavimą teikiant informaciją apie ekspertizės eigą ir etapus laike, o ne preliminarių išvadų teikimą.
12. Vertindamas argumentus, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus žodžiu, teismas nurodė, jog Tarybos pirmininkas turi diskrecijos teisę pasirinkti posėdžio formą, todėl pareiškėjo pageidavimas dėl posėdžio formos pirmininkui nėra privalomas. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo galimybę ir pateikė savo paaiškinimus Tarybai raštu, todėl jo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.
13. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl, nenustatęs Sprendimo panaikinimo pagrindų, pareiškėjo skundą atmetė.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pareiškėjas nežinojo, ar jam tik ištirti visus pateiktus dokumentus, ar kreiptis į teismą, atskleidžiant visas aplinkybes ir prašyti priimti sprendimą. Pareiškėjas nutarė Raštu kreiptis į teismą. Jeigu ekspertas būtų neinformavęs teismo dėl aktualių aplinkybių ir jos būtų paaiškėjusios eksperto apklausos metu teisme, teismas galėtų turėti jam priekaištų dėl ekspertizės išsamumo. Todėl pareiškėjas buvo aktyvus ekspertizės atlikimo metu. Pareiškėjas neturėjo jokio suinteresuotumo byloje (jos baigtimi) ir nerinko papildomų įrodymų, o tik siekė vieną iš įrodymų (ekspertizę) pateikti tinkamai ir prašė teismo priimti sprendimą. Be to, remiantis CPK 216 straipsnio 2 dalimi, ekspertas ir be teismo leidimo turi teisę pasisakyti visomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis.
15.2. Pareiškėjas pripažįsta, kad teisės aktai tiesiogiai nenustato eksperto teisės ar pareigos teisminiame procese teikti rašytinius paaiškinimus (vertinimus) savo iniciatyva, tačiau, remdamasis Rekomendacijų 74 ir 89 punktais mano, kad Raštą turinio prasme galima prilyginti tarpinei ataskaitai ar teismo ir šalių informavimu apie eksperto tyrimus ir planuojamus veiksmus, kurie priklausys nuo teismo sprendimo. Pagal Rekomendacijų 109 punktą ekspertas turi teisę gauti nurodymus, kaip jis turi pateikti ekspertizę išvadą, taip pat ekspertas turi būti informuotas apie savo procesines pareigas ir gauti dėl jų patarimų. Be to, teisėjas turi padėti ekspertui, jeigu ekspertas tokios pagalbos prašo.
Atsiliepimas
15.3. Atsakovas tik iš dalies įvykdė teismo įpareigojimą pateikti atsiliepimą dėl pareiškėjo skundo, nes pareiškėjas buvo nurodęs dar ir 74, 89 ir 109 Rekomendacijų punktus. Taryba selektyviai pasirinko pakomentuoti tik vieną Rekomendacijų nuostatą.
15.4. Pareiškėjas elgėsi profesionaliai: susidūręs su problema, kurią atskleidė Rašte, paprašė teismo priimti sprendimą. Vilniaus apygardos teismas teisingai suprato pareiškėją, nes, apklausęs proceso šalis, ekspertui pranešė, kad praplėsti tyrimo nereikia. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta neigiamų padarinių.
Šalies argumentai
15.5. Pareiškėjas nesutinka, kad Rašte pateikė ir vertinamojo pobūdžio teiginius (paaiškinimus). Pareiškėjas pažymi, kad jis Vilniaus apygardos teismui atskleidė aplinkybes, kurios, jo nuomone, buvo svarbios priimant sprendimą, todėl elgėsi tinkamai ir profesionaliai.
15.6. Pareiškėjas, teikdamas Raštą, nesiekė sudaryti ir nesudarė regimybės, kad Raštas gali būti prilyginamas ekspertizės aktui. Be to, teikdamas paaiškinimus Tarybai, pažymėjo, kad Raštas nėra ir negali būti prilyginamas ekspertizės aktui. Taigi, Taryba klaidingai interpretuoja faktines aplinkybes. Raštas tiek formos, tiek turinio prasme laikytinas paklausimu teismui apie tai, ar būtina ekspertui pasisakyti dėl piniginių lėšų panaudojimo, įskaitant ir tai, kad dalis pinigų galėjo būti išleista ne įmonės reikmėms.
15.7. Dėl lėšų panaudojimo galėjo būti suformuluoti papildomi aktualūs klausimai teismui, kadangi būtų reikėję ištirti 8 metų laikotarpio atsakovo išsimokėtų pinigų pagrindimą, ūkines operacijas, apimančias apie 8 700 dokumentų, parengti klausimus atsakovui, vykti į įmonės patalpas ir teritoriją prieš tai gavus teismo leidimą, ir pan. Kita vertus, civilinės bylos, kurioje buvo atliekamas ekspertinis tyrimas, atsakovas, iš įmonės kasos ir sąskaitos 2010–2017 m. paėmęs 3,06 mln. Lt ir 170 tūkst. Eur, šių sumų grąžinimą grindė įvairiais dokumentais, įskaitant ir pirkiniais, kurie galėjo būti panaudoti ne įmonės reikmėms. Ekspertas, rengdamas Raštą, skaičiavimus jau buvo atlikęs ir nustatė, kad atsakovas neskolingas įmonei, tačiau jo skolos padengimas grindžiamas galbūt ne vien pirkiniais įmonės ekonominei naudai.
15.8. Pareiškėjas Rašte neatskleidė naujų aplinkybių, kurios teismui ir (ar) proceso šalims galėjo būti nežinomos. Tai paneigia atsakovo išvadą, kad pareiškėjas buvo suinteresuotas bylos baigtimi ir rinko įrodymus.
15.9. Pareiškėjas pažymi, kad Rašte aiškiai nurodyta, ko jis prašė teismo: „<...> ekspertas prašo teismo priimti sprendimą (rezoliucija ar kita teismui priimtina forma) dėl būtinumo tyrimą išplėsti“. Vilniaus apygardos teismas pranešė, kad tyrimo nereikia praplėsti. Vilniaus apygardos teismui, paskyrusiam ekspertizę, buvo žinomos bylos aplinkybės ir jis teisingai suprato Rašto turinį. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas Rašte išsakė savo vertinimus ir preliminarias išvadas, yra nepagrįsta, nes tai yra tiesiogiai susiję su teismo ekspertui užduotais klausimais.
15.10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas dėl CPK 216 straipsnio 2 dalies tik patvirtina pareiškėjo argumentus, kad ekspertas turi teisę pasisakyti ne tik dėl teismo suformuluotų klausimų, bet ir dėl kitų, jo nuomone, reikšmingų aplinkybių. Reikšmingos aplinkybės yra tos, dėl kurių teismas klausimų nesuformulavo, bet jos, eksperto nuomone, aktualios teismui.
15.11. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad teisės aktai nenustato eksperto teisės savo iniciatyva, nepateikiant ekspertizės išvados, teikti teismui raštus, kuriuose būtų dėstomi vertinamojo pobūdžio eksperto samprotavimai ir daromos preliminarios išvados. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju aktualūs ir Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) dokumentai. Be to, įstatymo lygmens teisės aktai (Teismo ekspertizės įstatymas bei CPK) negali ir neturi detaliai reglamentuoti visų eksperto ir teismo bendradarbiavimo aplinkybių, su kuriomis susiduria tiek teismai, tiek ir ekspertai. Rekomendacijos nustato, kad ekspertas gali teikti vertinamojo pobūdžio informaciją ne tik ekspertizės akte, bet ir tarpinėse preliminariose ataskaitose, ekspertas turi informuoti šalis ir teismą apie savo tyrimus ir planuojamus atlikti veiksmus, ekspertas taip pat turi teisę gauti nurodymus, kaip jis turėtų pateikti ekspertinę išvadą, o teismas privalo padėti, kai to reikia ir kai ekspertas prašo pagalbos. Be to, 2021 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72 patvirtintų „Teismo ekspertizių ir kitų ekspertinių tyrimų atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatai“ XI skyriaus „Bendradarbiavimas atliekant ekspertinį tyrimą“ 77 punkte numatyta: „LTEC direktorius, jo pavaduotojas, struktūrinių padalinių vedėjai, teismo ekspertai ir specialistai bendradarbiauja su teisėjais ar teismais, prokurorais, ikiteisminio tyrimo pareigūnais ar kitais įstatymų įgaliotais pareigūnais, norėdami išsiaiškinti jų pageidavimus ir sudaryti sąlygas susipažinti su LTEC atliekama ekspertine veikla“. Pareiškėjas, nors ir nedirba Lietuvos teismo ekspertizės centre, tačiau šią nuostatą jis priskiria gerajai praktikai.
15.12. Pareiškėjas neteikė prašymo praplėsti ekspertinį tyrimą. Teismo nurodyti vertinamojo pobūdžio teiginiai – kad atsakovas iš esmės neskolingas, tačiau dalis pirkinių galėjo būti skirti asmeniniam vartojimui, o ne įmonės reikmėms, – nėra nauji įrodymai, nes jie yra civilinėje byloje, taip pat byloje yra informacija, kad atsakovas galėjo dalį lėšų panaudoti asmeninėms reikmėms. Pareiškėjas pabrėžia, kad ekspertas gali pateiktas preliminarias išvadas, kurioms priskiriami ir vertinimai. Be to, Vilniaus apygardos teismas nenustatė neteisėtų pareiškėjo veiksmų.
15.13. Paskyrus atlikti ekspertizę ekspertas neretai susiduria su įvairiomis aplinkybėmis, dėl kurių jis privalo bendrauti ir bendradarbiauti su teismu. Taigi, teismo ekspertas turi daugiau teisių ir pareigų, nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniam teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bus sukurtas precedentas, kad eksperto veikla bus apribota ir jis turės ribotai komunikuoti su teismu.
15.14. Pareiškėjas nebuvo apklaustas žodžiu Taryboje, o tai pažeidžia gerojo viešojo administravimo ir „teisės būti išklausytam“ principus.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka bei prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Atsakovas, remdamasis Ekspertizės įstatymo (14 str. 1–2 d.) ir CPK (217 str.) nuostatomis, vertina, kad teismo ekspertas procese gali būti aktyvus tik tiek, kiek tai susiję su paskirtos ekspertizės atlikimu ir, esant teismo šaukimui, dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės. Taigi, teisės aktuose nėra nustatyta teismo eksperto teisė ar pareiga teisminiame procese teikti rašytinius paaiškinimus (vertinimus) savo iniciatyva. Proceso šalys, bet ne teismo ekspertas, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir vadovaudamosi rungimosi principu aktyviai įrodinėja tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teikia įrodymus, prašymus ir kt. Be to, vadovaujantis CPK 216 straipsnio 1 dalimi, eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Įstatymų leidėjas nustatė aiškią ekspertizės akto, kuriuo įforminami teismo ekspertizės rezultatai, struktūrą. Teismo eksperto vertinimas dėl turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, turi būti išdėstomas ir pateikiamas ekspertizės akte, tačiau ne atskirame kreipimesi į teismą, teikiamame paties teismo eksperto iniciatyva, neturint tokios procesinės teisės ar pareigos. Be to, Raštas buvo pateiktas dar neatlikus ekspertinio tyrimo, o teisės aktai nenustato kitokio, nei ekspertizės akte, vertinamųjų teiginių pateikimo.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Nagrinėjamu atveju nėra aktualu, kaip pats pareiškėjas vadina Raštą, svarbu, kad Rašte pareiškėjas savo iniciatyva pateikė vertinamojo pobūdžio teiginius ir samprotavimus dėl klausimų, dėl kurių nebuvo prašoma pateikti vertinimo, prašė priimti sprendimą dėl būtinumo išplėsti ekspertinį tyrimą bei nurodė aplinkybes, susijusias su kita civiline byla, pradėta tarp bylos šalių atskirame teisminiame procese.
17.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad teisės aktų aiškinimas ir preciziškas jų laikymasis yra reikalingas be kita ko ir tam, kad šalims neatsirastų pagrindo abejoti eksperto nešališkumu ar jo nepriklausomumu, todėl apelianto siekis paneigti teisės aktų reikalavimus remiantis „minkštosios teisės“ samprata vertintinas kritiškai, be to, apeliaciniame skunde atskleidžiamos tikrosios minėto rašto pateikimo priežastys ir pripažįstama, kad ekspertas būtų susidūręs su ypač didelėmis laiko sąnaudomis (4-6 mėn.) ir rizika, kad už šį darbą negaus atlygio.
17.4. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja bendradarbiavimo pareigą ir Rekomendacijų nuostatas. Bendradarbiavimas su teismu ir šalimis reiškia procedūrinį bendradarbiavimą teikiant informaciją apie ekspertizės eigą ir etapus laike, o ne preliminarių išvadų teikimą, tuo labiau ne tinkamai įformintame teismo ekspertizės akte, o Rašte. Taip pat priešingai, nei nurodė pareiškėjas, bendradarbiavimas negali apimanti veiksmų, kai ekspertinio tyrimo atlikimo metu teismo ekspertas teikia teismui rašytinius paaiškinimus (vertinimus), nepagrįstus atlikto ekspertinio tyrimo rezultatais ir neįformintais teisės aktų nustatyta tvarka.
17.5. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, kad civilinėje byloje, kurioje buvo atliekamas ekspertinis tyrimas, teismas, atsakydamas į apelianto raštą, nėra konstatavęs CPK normos pažeidimo. Taryba nagrinėja skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų ir teismo ekspertų veiksmus vertina tik etikos požiūriu, todėl aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teismo procedūrinio sprendimo dėl CPK pažeidimo, savaime nereiškia, kad teismo eksperto veiksmai yra etiški ir kad Taryba neturi įgaliojimų vertinto apelianto veiksmų etikos požiūriu.
17.6. Taryba, vertindama argumentus dėl pareiškėjo pažeistos teisės būti išklausytam, pažymi, kad jos darbo forma yra posėdis. Tarybos posėdžiai vyksta žodinio proceso arba rašytinio, naudojant elektroninio ryšio priemones, proceso tvarka. Paprastai Tarybos posėdis žodinio proceso tvarka vyksta tais atvejais, kai į jį kviečiami suinteresuoti asmenys. Rašytinio proceso tvarka vykstančiame posėdyje suinteresuoti asmenys nedalyvauja. Dėl Tarybos posėdžio formos sprendžia Tarybos pirmininkas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas turėjo galimybę ir pateikė savo paaiškinimus Tarybai raštu, todėl jo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarybos Sprendimo, kuriuo teismo ekspertui paskirtas įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Skundžiamu Sprendimu atsakovas pareiškėjui skyrė įspėjimą, konstatavęs, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 5.4 papunktyje įtvirtintą profesionalumo principą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Rašte Vilniaus apygardos teismui (civilinėje byloje paskyrusiam ekspertizę ir pavedusiam ją atlikti pareiškėjui), pateikė vertinamojo pobūdžio teiginius (paaiškinimus), susijusius su atliekamu ekspertiniu tyrimu, pareiškėjas taip pat Rašte kėlė klausimą dėl papildomų teismui galbūt aktualių klausimų, prašydamas priimti sprendimą dėl būtinumo išplėsti ekspertinį tyrimą bei nurodė aplinkybes, susijusias su kita civiline byla.
20. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo išvadomis bei konstatavo, kad pareiškėjui Sprendimu buvo pagrįstai skirtas įspėjimas už anksčiau minėtą pažeidimą.
21. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ginčo aplinkybių ir pareiškėjo argumentų, o teismo sprendimas riboja teismo eksperto ir teismo bendradarbiavimą.
22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.) Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
24. Teismo ekspertų veiklos principus, jų turinį, atsakomybę už šių principų pažeidimą, skundų dėl teismo ekspertų veiksmų atitikties nustatytiems veiklos principams nagrinėjimo tvarką nustato Teismo ekspertizės įstatymas (Įstatymas) ir Etikos kodeksas.
25. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, teismo ekspertas yra asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Šių principų turinys apibrėžiamas Etikos kodekse. Etikos kodeksą tvirtina Taryba.
26. Fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamu Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų (Įstatymo 5 str. 2 d.). Taryba, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimų, turi teisę pareikšti įspėjimą (Įstatymo 5 str.1 p.). Aptartos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo.
27. Etikos kodekso 5.4 papunktyje įtvirtinta, kad teismo ekspertas privalo savo pareigas atlikti laiku, kokybiškai, efektyviai, atidžiai, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir teismo ekspertų profesinės etikos principų.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus ir aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad Taryba, įvertinusi aktualių teisės aktų nuostatas (be kita ko, Įstatymo 14 str. 1–2 d., CPK 217 str.), Sprendime pagrįstai nurodė, jog teismo ekspertas procese gali būti aktyvus tik tiek, kiek tai susiję su paskirtos ekspertizės atlikimu, ir, esant teismo šaukimui, dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus dėl atliktos ekspertizės, o teisės aktai nenustato ekspertui teisės ar pareigos teisminiame procese teikti rašytinius paaiškinimus (vertinimus) savo iniciatyva. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas, neneigdamas teismo eksperto ir teismo bendradarbiavimo pareigos, nenustatė pažeidimo dėl to, kad pareiškėjas Raštu kreipėsi į teismą bei informavo apie atliekamo tyrimo eigą, trukmę ir galimybes pateikti išvadas į teismo suformuluotus klausimus. Todėl pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu paneigia bendradarbiavimo pareigą, vertintini kritiškai ir atmestini. Pabrėžtina, kad pažeidimas nagrinėjamu atveju nustatytas ne dėl to, kad pareiškėjas informavo ekspertizę paskyrusį teismą apie atliekamą ekspertizę ir jos eigą (siekdamas išvengti nesusipratimų), o, be kita ko, dėl to, jog Rašte pareiškėjas pateikė vertinamojo pobūdžio teiginius (paaiškinimus), iš anksto sudarė įspūdį, jog papildomu tyrimu galėtų būti nustatyti kiti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, nepatekę į teismo nutartimi paskirtos ekspertizės apimtis,
29. Vertinant anksčiau minėtus vertinamojo pobūdžio teiginius sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl būtinumo praplėsti ekspertinį tyrimą, kuriame išdėstė vertinamojo pobūdžio teiginius ir samprotavimus dėl klausimų, kurie jam net nebuvo užduoti teismo, taip pat konstatuodamas, kad įmonėje galėjo būti tvarkoma „juoda kasa“, pateikė savo preliminarias išvadas ir taip pažeidė teismo eksperto profesionalumo principą, įtvirtintą Etikos kodekso 5.4 papunktyje. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas tik nurodė ekspertizei aktualias aplinkybes, vertintini kritiškai ir atmestini.
30. Šias išvadas taip pat pagrindžia aplinkybė, kad pareiškėjas, 2021 m. spalio 12 d. teikdamas paaiškinimus atsakovui, pažymėjo, kad Rašte nurodyti teiginiai negali būti prilyginami ekspertinio tyrimo išvadai, bei kad pareiškėjas ekspertizės akto iki šiol neparengė, tai apeliaciniame skunde taip pat pakartotinai patvirtino pareiškėjas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo ekspertizės rezultatus teismo ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui teismo ekspertizės aktą. Jį sudaro įžanginė dalis, tiriamoji dalis ir išvados. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodomi: 1) teismo ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; 2) atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; 3) gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1035-822/2020 išaiškino, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė aiškią ekspertizės akto, kuriuo įforminami teismo ekspertizės rezultatai, struktūrą, bei nurodė, kokie duomenys turi būti pateikti kiekvienoje jo dalyje – įžanginėje, tiriamojoje ir išvadose; teismas pažymėjo, kad būtent išvadose (sudėtinėje ekspertizės akto dalyje) formuluojami motyvuoti ir tyrimo eiga pagrįsti atsakymai į teismo ekspertui užduotus klausimus. Pabrėžtina, kad, vadovaujantis CPK 216 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismo eksperto vertinimas dėl turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, turi būti išdėstomas ir pateikiamas ekspertizės akte, tačiau ne atskirame kreipimesi į teismą, teikiamame paties teismo eksperto iniciatyva, t. y. neturint tokios procesinės teisės ar pareigos. Todėl hipotetinio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai, kad Rašte nebuvo nurodyti vertinamojo pobūdžio teiginiai, ar kad Rašto turinys buvo netinkamai įvertintas, atmestini.
31. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99)). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai (šiuo atveju – dėl Rekomendacijų, dėl, pareiškėjo teigimu, netinkamai pritaikytų / nepritaikytų konkrečių teisės aktų) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.
32. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (be kita ko, dėl pareiškėjui nesuteiktos galimybės pasisakyti Taryboje), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.
33. Apibendrinusi tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas, pateikdamas Raštą teismui, kuriame buvo išdėstyti vertinamojo pobūdžio teiginiai, pažeidė Etikos kodekso 5.4 papunktyje įtvirtintą profesionalumo principą. Skundžiamame Sprendime išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, pateiktas jų vertinimas, nurodytas aktualūs teisinis reguliavimas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
34. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.