Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas vienuolika kartų, paskutinį kartą 2013 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2013 m. kovo 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atlikęs, iš bausmės atlikimo vietų paleistas 2014 m. liepos 2 d.,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 180 straipsnio 1 dalyje, o

A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį areštu 40 parų, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. T. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad jis (V. T.) nukentėjusiajai J. Z. melagingai pranešęs apie tai, kad gali išspręsti jos problemą dėl pravaikštos darbe, t. y. suorganizuoti fiktyvią gydytojo pažymą dėl nedarbingumo už tam tikrą atlygį, nukentėjusioji J. Z., vykdydama melagingą kaltinamojo V. T. prašymą, 2015-08-18, 19:21 val., prekybos centro „Maxima“ informacijos skyriuje, adresu Mindaugo g. 11, Vilniuje, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) -500 eurų paskolai gauti, kuri 2015-08-18 pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pervesta į J. Z. priklausančią AB „SEB bankas“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), vėliau, 2015-08-18, 19:50 val., AB „SEB bankas“ bankomate, adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, išgryninusi 500 eurų, kaltinamojo V. T. reikalavimu, šiuos pinigus perdavė kaltinamajam, taip, suklaidinta apgaulingų kaltinamojo V. T. veiksmų, nukentėjusioji J. Z. sudarė finansinių įsipareigojimų sutartį, o kaltinamasis V. T. apgaule savo naudai įgijo - 500 eurų,

- tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad jis (V. T.) nukentėjusiajai J. Z. melagingai pranešęs apie tai, kad jam (V. T.) atsitiko nelaimė, kadangi sudaužė savo, kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir svetimo žmogaus automobilį, ir pasakė, kad tam atvejui jam (V. T.) reikalingi 900 eurų skolai padengti, nukentėjusioji J. Z., vykdydama melagingą jo (V. T.) prašymą, 2015-08-19, apie 18:00 val., prekybos centre „Panorama“ per vartojimo kredito tarpininką UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ji įgijo kompiuterį „Asus Transformer“, Nr. (duomenys neskelbtini), 963,19 eurų vertės, kurį, jam (V. T.) reikalaujant, perdavė pastarajam, taip, suklaidinta apgaulingų jo (V. T.) veiksmų, nukentėjusioji J. Z. sudarė finansinių įsipareigojimų sutartį, o kaltinamasis V. T. apgaule savo naudai įgijo 963,19 eurų vertės turtą,

- tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad jis (V. T.) nukentėjusiajai J. Z. melagingai pranešęs apie tai, kad jam (V. T.) atsitiko nelaimė, kadangi sudaužė savo, kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir svetimo žmogaus automobilį, ir pasakė, kad jį (V. T.) dėl negrąžintos skolos sumušė, todėl reikalingas dar vienas kompiuteris skolai padengti, nukentėjusioji J. Z., vykdydama melagingą jo (V. T.) prašymą, 2015-08-20, apie 18:00 val., pas vartojimo kredito tarpininką UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ji įgijo kompiuterį „Lenovo Y50“, 1199 eurų vertės, kurį, jam (V. T.) reikalaujant, perdavė pastarajam, taip, suklaidinta apgaulingų jo (V. T.) veiksmų, nukentėjusioji J. Z. sudarė finansinių įsipareigojimų sutartį, o kaltinamasis V. T. apgaule savo naudai įgijo 1199 eurų vertės turtą,

- tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad jis (V. T.) nukentėjusiajai J. Z. melagingai pranešęs apie tai, kad jo (V. T.) draugas papuolė į avariją ir kad jam skubiai reikalinga operacija, už kurią reikia sumokėti, pažadėjęs, kad Anglijoje gyvenantis jo (V. T.) brolis jai grąžins vėliau visus jos sumokėtus pinigus, nukentėjusioji J. Z., vykdydama melagingą jo (V. T.) prašymą, 2015-08-22, nenustatytą valandą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ji įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5, IMEI (duomenys neskelbtini) - 483,81 eurų vertės, kurį, jam (V. T.) reikalaujant, perdavė pastarajam, taip, suklaidinta apgaulingų jo (V. T.) veiksmų, nukentėjusioji J. Z. sudarė finansinių įsipareigojimų sutartį, o kaltinamasis V. T. apgaule savo naudai įgijo 483,81 eurų vertės turtą,

- tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad jis (V. T.) nukentėjusiajai J. Z. melagingai pranešęs apie tai, kad jam (V. T.) neužtenka pinigų, kurį jis gavo už parduotą mobiliojo ryšio telefoną, suorganizuoti susitikimą su jos darbdaviu ir reikalingi papildomi pinigai išlaidoms padengti, nukentėjusioji J. Z., vykdydama melagingą jo (V. T.) prašymą, 2015-08-23, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudarė tikslinės paskolos sutartį (vartojimo kredito) Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ji įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5, IMEI (duomenys neskelbtini) - 455,28 eurų vertės, kurį, jam (V. T.) reikalaujant, perdavė pastarajam, taip, suklaidinta apgaulingų jo (V. T.) veiksmų, nukentėjusioji J. Z. sudarė finansinių įsipareigojimų sutartį, o kaltinamasis V. T. apgaule savo naudai įgijo 455,28 eurų vertės turtą,

- tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad jis (V. T.) nukentėjusiai J. Z. melagingai pranešęs apie tai, kad nedarbingumo pažyma kainuos 300 eurų, pasiūlė jai nusipirkti mobilaus ryšio telefoną išsimokėtinai, todėl nukentėjusioji J. Z., vykdydama melagingą jo (V. T.) prašymą, 2015-08-25, nenustatytą valandą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ji įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy G920FA, IMSI (duomenys neskelbtini) - 648 eurų vertės, kurį, jam (V. T.) reikalaujant, perdavė pastarajam, taip, suklaidinta apgaulingų jo (V. T.) veiksmų, nukentėjusioji J. Z. sudarė finansinių įsipareigojimų sutartį, o kaltinamasis V. T. apgaule savo naudai įgijo 648 eurų vertės turtą,

- tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad jis (V. T.) nukentėjusiajai J. Z. melagingai pranešęs apie tai, kad nedarbingumo pažyma kainuos 300 eurų, pasiūlė jai nusipirkti mobilaus ryšio telefoną išsimokėtinai, todėl nukentėjusioji J. Z., vykdydama melagingą jo (V. T.) prašymą, 2015-08-26, nenustatytą valandą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudarė tikslinės paskolos sutartį (vartojimo kredito) Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ji įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6, JMEI (duomenys neskelbtini) - 630,24 eurų vertės, kurį, jam (V. T.) reikalaujant, perdavė pastarajam, taip, suklaidinta apgaulingų jo (V. T.) veiksmų, nukentėjusioji J. Z. sudarė finansinių įsipareigojimų sutartį, o kaltinamasis V. T. apgaule savo naudai įgijo 630,24 eurų vertės turtą,

- tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad jis (V. T.) nukentėjusiajai J. Z. melagingai pranešęs apie tai, kad už užstatą paliko savo pažįstamam jai priklausantį automobilį „Opel Corsa“ ir jam reikia pinigų išpirkti jį, todėl nukentėjusioji J. Z., vykdydama melagingą jo (V. T.) prašymą, 2015-08-27, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, Vilniaus autobusų stoties kavinėje, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Provident Polska S. A. filialu „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ji įgijo 300 eurų, kuriuos, jam (V. T.) reikalaujant, perdavė pastarajam, taip, suklaidinta apgaulingų jo (V. T.) veiksmų, nukentėjusioji J. Z. sudarė finansinių įsipareigojimų sutartį, o kaltinamasis V. T. apgaule savo naudai įgijo 300 eurų,

- tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad jis (V. T.) nukentėjusiajai J. Z. melagingai pranešęs apie tai, kad už užstatą paliko savo pažįstamam jai priklausantį automobilį „Opel Corsa“ ir jam reikia pinigų išpirkti jį, todėl nukentėjusioji J. Z., vykdydama melagingą jo (V. T.) prašymą, 2015-08-31, nenustatytą valandą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudarė mobilaus ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ji įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Grand Prime LTE Gold, IMEI (duomenys neskelbtini) - 199 eurų vertės, kurį, jam (V. T.) reikalaujant, perdavė pastarajam, taip, suklaidinta apgaulingų jo (V. T.) veiksmų, nukentėjusioji J. Z. sudarė finansinių įsipareigojimų sutartį, o kaltinamasis V. T. apgaule savo naudai įgijo 199 eurų vertės turtą,

- tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad jis (V. T.) nukentėjusiajai J. Z. melagingai pranešęs apie tai, kad už užstatą paliko savo pažįstamam jai priklausantį automobilį „Opel Corsa“ ir jam reikia pinigų išpirkti jį, todėl nukentėjusioji J. Z., vykdydama melagingą jo (V. T.) prašymą, 2015-09-01, nenustatytą valandą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudarė mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį N r. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ji įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung G531FZ Galaxy Grand Prime, IMEI (duomenys neskelbtini) - 198 eurų vertės, kurį, jam (V. T.) reikalaujant, perdavė pastarajam, taip, suklaidinta apgaulingų jo (V. T.) veiksmų, nukentėjusioji J. Z. sudarė finansinių įsipareigojimų sutartį, o kaltinamasis V. T. apgaule savo naudai įgijo 198 eurų vertės turtą.

Tokiu būdu, kaltinamasis V. T. laikotarpiu nuo 2015-08-18 iki 2015-09-01 apgaule savo naudai įgijo svetimą 5576,52 € bendros vertės turtą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis V. T. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad jis (V. T.) nukentėjusiajai J. Z. melagingai pranešęs apie tai, kad neva jam negrės baudžiamoji atsakomybė, jeigu jis padės policijos pareigūnams sulaikyti sukčiavimu įtariamą asmenį, kuris pirks iš jos paveldėtą žemės sklypą, taip jis melagingai įtikino nukentėjusiąją J. Z. sudaryti pirkimo - pardavimo sandorį, t.y. neva fiktyviai parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su S. M. nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), neva sukčiavimu įtariamam asmeniui, o nukentėjusiajai J. Z. sutikus jam (V. T.) padėti, kaltinamasis V. T. suorganizavo minėto žemės sklypo su statiniais pirkimo - pardavimo sandorį, kurio metu 2015-09-25 Trakų rajono 1 - ajame notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), notarė J. K. patvirtino J. Z. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kadastrinė vertė 13 000 eurų, pagal 2015-09-10 S. M. suteiktą įgaliojimą J. Z. dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo: pastato - kiemo rūsio, unikalus N r. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kadastrinė vertė 359 eurų, ir pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kadastrinė vertė 1090 eurų, pirkimo - pardavimo sutartį tarp nukentėjusiosios J. Z., kaip pardavėjos, ir kaltinamojo A. P. (A. P.) motinos L. P., kaip pirkėjos, kurioje nurodyta parduodamų daiktų bendra kaina 1650 eurų, ir kuriuos gavusi iš kaltinamojo A. P., kaltinamajam V. T. reikalaujant, perdavė pastarajam, taip, suklaidinta apgaulingų kaltinamojo V. T. veiksmų, nukentėjusioji J. Z. sudarė nenaudingą jai nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, o kaltinamasis V. T. apgaule savo naudai įgijo 1650 eurų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą.

Šiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis V. T., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas tiesiogine tyčia, 2015 m. rugsėjo 28 d., nenustatytą valandą, prie namo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagriebęs nukentėjusiajai J. Z. už rankos, sudavė vieną smūgį dešine ranka nukentėjusiajai per kairės pusės akį, tokiu būdu, padarydamas nukentėjusiajai J. Z. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu viršutiniame voke, ir taip atimdamas galimybę priešintis, nuo rankos piršto numovė nukentėjusiajai J. Z. priklausantį sidabrinį žiedą - 23 eurų vertės, ir iš rankų pagriebė mobiliojo ryšio telefonų „Nokia“ - 20 eurų vertės, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, kaltinamasis V. T. užvaldė svetimą - nukentėjusiajai J. Z. priklausantį 43 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. T. savo kaltę visomis jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja J. Z. jis susipažino 2015 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniaus miesto Naujininkų mikrorajone. Kadangi nukentėjusioji J. Z. buvo neblaivi, o kaltinamasis V. T. turėjo dar alkoholio, todėl jie kartu nuėjo į bendrabutį, kur toliau tęsė „balių“, o kitą dieną jie išsikalbėjo, kad jai reikalingas nedarbingumo pažymėjimas, kadangi ji padarė pravaikštą. Kaltinamasis V. T. pažadėjo jai padėti gauti nedarbingumo pažymėjimą, tačiau įspėjo, kad veltui niekas nieko nedaro, todėl jie nuvažiavo į „Maxima“ parduotuvę, esančią Mindaugo gatvėje, Vilniuje, kur nukentėjusioji paėmė 500 eurų kreditą, kurį atidavė kaltinamajam V. T., kuriuos vėliau jie išleido alkoholiui, o kaltinamasis V. T. dar ir narkotikams. Ir taip buvo kasdien, ji savo vardu ėmė kreditus, pirko mobilaus ryšio telefonus ir kompiuterius, kuriuos atiduodavo kaltinamajam V. T., o jis tuos daiktus pardavęs, už gautus pinigus pirko alkoholį ir narkotikus, kuriuos vartodavo kartu su nukentėjusiąja J. Z., kadangi jos teigimu, vyras ją buvo išvaręs iš namų, todėl jie su kaltinamuoju V. T. gyveno įvairiose landynėse. Kai J. Z. kredito įstaigos pradėjo nebeduoti kreditų ir kreditan nebeparduoti daiktų, jie nuvažiavo į banką, kad norėdami atsiimti kaupiamojo draudimo pinigus, nes nukentėjusioji J. Z. buvo apsidraudusi, tačiau bankas pinigų nedavė, pareiškęs, kad pinigus galės išmokėti tik maždaug po mėnesio laiko, tada jie nusprendė už 100 € įkeisti nukentėjusiosios J. Z. automobilį, nes kaltinamajam V. T. buvo reikalingi pinigai narkotikams, todėl įkeitus automobilį, kaltinamasis V. T. pažadėjo jį kitą dieną išpirkti, tačiau nebuvo pinigų, todėl kaltinamasis V. T. pamelavo, kad jie tai galės padaryti vėliau, tačiau tai buvo netiesa, nes išpirkti nukentėjusiosios automobilį kaltinamasis V. T. neketino. Vieną dieną, kai nukentėjusiosios J. Z. vyro nebuvo namuose, jie su nukentėjusiąja užėjo pas ją į namus, kur ji pasakė, kad yra paveldėjusi žemės sklypą ir parodė žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Kaltinamojo V. T. teigimu, jis kaip narkomanas, iš karto suprato, kad tą žemės sklypą galima parduoti, todėl per pažįstamus surado kaltinamąjį A. P., kuriam jie buvo įkeitę automobilį, tačiau kurio anksčiau kaltinamasis V. T. nepažinojo, ir pasiūlė jam pirkti nukentėjusiajai J. Z. priklausantį žemės sklypą. Kitą dieną, jie abu su nukentėjusiąja susitiko su kaltinamuoju A. P. ir šio susitikimo metu J. Z. perdavė A. P. dokumentus ir aiškino jam kažką apie tą žemę, tačiau ką, kaltinamasis V. T. paaiškinti negalėjo, kadangi, jo teigimu, į šį procesą jis nesikišo. A. P. davė nukentėjusiajai ir kaltinamajam V. T. 100 € dydžio avansą, už kuriuos kaltinamasis V. T. ir nukentėjusioji J. Z. vėl prisipirko alkoholio ir narkotikų. Po to, jie visi kelis kartus buvo pas notarus, be to, dar pas notarą vežė ir nukentėjusiosios senelę, kol galų gale buvo pasirašyta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Tačiau sutarties pasirašymo aplinkybių kaltinamasis V. T. nurodyti negalėjo, pareiškęs, kad jis šiame procese nedalyvavo ir laikėsi nuošaliai. Už parduotą žemės sklypą nukentėjusioji iš A. P. iš viso gavo 1600 ar 1800 eurų, tačiau kiek tiksliai, kaltinamasis V. T. neprisiminė. Be to, kaltinamojo V. T. teigimu, be 100 € avanso, iki sutarties pasirašymo kaltinamasis A. P. dar tris ar keturis kartus jiems su nukentėjusiąja J. Z. davė pinigų, tačiau kiek, V. T. pasakyti negalėjo, tačiau teigė, kad juos taip pat jie išleido kartu su nukentėjusiąja J. Z. alkoholiui, narkotikams ir maistui. Kaltinamasis V. T. pripažino, kad tuo metu jam reikėjo daug pinigų, kadangi jis vartojo narkotikus, o narkotikams įsigyti jam reikėdavo iki 80 eurų per dieną. Kaltinamasis V. T. pripažino, kad jis naudojosi nukentėjusiąja J. Z., kadangi ji tuo metu buvo labai lengvai pažeidžiama. Taip pat kaltinamasis V. T. pripažino, kad jis iš nukentėjusiosios J. Z. atėmė sidabrinį žiedą ir mobilaus ryšio telefoną, kuriuos vėliau pardavė už 606 eurus, o gautus pinigus išleido narkotikams įsigyti, tačiau teigė, kad žiedą nukentėjusioji jam davė pati, o telefoną kaltinamasis V. T. iš nukentėjusiosios atėmė todėl, kad nukentėjusioji J. Z. neskambinėtų telefonu kaltinamojo draugams ir nepasakotų, kad kaltinamasis vartoja narkotikus. Dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamasis V. T. gailėjosi ir tvirtino, kad negerai pasielgė, pasinaudodamas nukentėjusiąja, tačiau tuo pačiu metu teigė, kad nukentėjusioji matė, kad reikalą turi su narkomanu ir ne kartą teistu recidyvistu, todėl privalėjo suprasti, kuo visa tai gali baigtis.

Be kaltinamojo V. T. prisipažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, jo kaltė sukčiavimu ir plėšimu įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji J. Z., duodama parodymus teisme, teigė, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, mirė nukentėjusiosios tėvas, su kuriuo ji buvo labai artima, todėl J. Z. labai pergyveno dėl tėvo mirties, ir būdama streso būsenoje pradėjo vartoti alkoholį, dėl to nėjo į darbą, o po kelių dienų alkoholio vartojimo be sustojimo, ji susitiko kaltinamąjį V. T., kuris pasinaudojęs jos stresine būsena ir apgaule, jos vardu pirko telefonus, kompiuterius bei įkalbėjo nukentėjusiąją J. Z. sudaryti vartojimo kreditų sutartis, o taip pat, motyvuodamas tuo, kad reikia padėti policijos pareigūnams su įkalčiais sulaikyti sukčiaujantį asmenį, apgaule įkalbėjo ją su kaltinamuoju A. P. sudaryti ir žemės sklypo pardavimo sutartį. Visus iš nukentėjusiosios J. Z. gautus daiktus, kaltinamasis V. T. pardavė, o gautus pinigus jis panaudojo savo reikmėms. Be to, nukentėjusiosios J. Z. teigimu, už žemės sklypą ji gavo tik 300 € kuriuos iš karto pasiėmė kaltinamasis V. T., o ne 1650 eurų, kaip parašyta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje. Taip pat nukentėjusioji J. Z. nurodo, kad kai buvo pasirašyta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kaltinamasis V. T. pradėjo vengti nukentėjusiosios, neatsakinėti į telefono skambučius, todėl nukentėjusioji J. Z. suprato, kad yra apgaudinėjama ir susitikusi su kaltinamuoju V. T., jam pasakė, kad dėl sukčiavimo ji kreipsis į policiją. Tai išgirdęs kaltinamasis V. T., nukentėjusiosios teigimu, labai susinervino ir kumščiu trenkęs nukentėjusiajai į akį, atėmė iš nukentėjusiosios J. Z. sidabrinį žiedą bei mobilaus ryšio telefoną ir dingo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusiąją J. Z., 2015 m. spalio 1 d. pateikė išvadą, kad J. Z. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu viršutiniame voke, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-09-28). Sužalojimas vertinamas nežymius sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas „vienmomentiškai <...>“, t.y. nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris padarytas vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu bei nebūdingas savęs žalojimui (T. 3., b.l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu (T. 3., b.l. 8-18) nukentėjusioji J. Z. pateikė dokumentus, susijusius su mobilaus ryšio telefonų ir kompiuterių įsigijimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei dokumentus, susijusius su vartojimo kredito sudarymu su (duomenys neskelbtini).

Kad nukentėjusiosios J. Z. vardu buvo sudaromos vartojimo kreditų ir daiktų įsigijimo bei judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartys, patvirtinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 2., b.l. 91), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 2., b.l. 101-115), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 2., b.l. 119-126), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 2., b.l. 133-152), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 2., b.l. 158- 165) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 2., b.l. 177-183) pateiktais duomenimis, bei AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta J. Z. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išklotine, apie visas finansines operacijas, vykusias laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-09-01 (T. 1., b.l. 18-19)

Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Z. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ (T. 3., b.l. 33), kuris buvo apžiūrėtas ir telefono apžiūros metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 2 d. 21:43:08 val. iki 2015 m. spalio 2 d. 23:13:33 val., iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo tuo metu naudojosi kaltinamasis V. T. yra gautos devynios SMS žinutės, iš kurių turinio matyti, kad kaltinamasis V. T. vengia bendrauti su nukentėjusiąja J. Z., o pasisakydamas dėl finansinių įsipareigojimų teigia, jog „kas eme pasirašinėjo tas ir mokės. Mano parašu nėra niekur. Taip kad žiūrėsim <…>, Mane irgi juokas ima kaip pagalvoju kiek tau reikes uz viską sumokėti! Gali per juoką ir asaros pasirodyti :-D na bet tu stipri atlaikysi! <…>” (T. 3., b.l. 34-37).

Liudytoja – nukentėjusiosios senelė - S. M. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kaltinamųjų ji nepažįsta, juos matė, tik vieną kartą, kai ją vežė pas notarą, kad ji pasirašytų įgaliojimą, suteikiantį teisę J. Z. parduoti S. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą (liudytojos teigimu „kluonelį“). Liudytoja S. M. nurodė, kad jos anūkė J. Z. jai sakė, jog gautus pinigus už žemės sklypą ir „kluonelį“ ji panaudos naujo buto pirkimui, į kurį kartu gyventi pasiims ir ją. Kadangi jos anūkė yra labai geras žmogus, liudytoja S. M. sutiko, kad J. Z. parduotų žemę kartu su „kluoneliu“. Liudytojos S. M. teigimu, su vyrais ji nebendravusi, tik kaltinamasis A. P. jai sakė, kad jis užsiima verslu, t.y. perka ir parduoda žemę.

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos informacijos matyti, kad nukentėjusiosios J. Z. senelė S. M. 2009-06-02 padovanojo nukentėjusiajai J. Z. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (T. 1., b.l. 138-147), o Vilniaus miesto 36 notarų biuras pateikė informaciją apie tai, kad 2015-09-10 į Vilniaus miesto 36-ąjį notarų biurą kreipėsi S. M. su prašymu sudaryti įgaliojimą J. Z. dėl jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto; kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Įgaliojimas parduoti S. M. priklausantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo duotas (T. 2., b.l. 83).

Trakų rajono l-ojo notarų biuro notarė J. K. pateikė dokumentus apie tai, kad Trakų rajono l-ojo notaro biure 2015-09-25 buvo patvirtinta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei pastato, unikalus N r. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. Z., S. M. ir L. P.. Notaro akivaizdoje šalys grynaisiais pinigais neatsiskaitinėjo. Sutarties sudarymo išlaidas apmokėjo pirkėja (T. 2., b.l. 71-81).

Liudytojas – nukentėjusiosios J. Z. sutuoktinis - V. Z., duodamas parodymus teisme, pripažino, kad nukentėjusioji J. Z. po savo tėvo mirties, puolė į depresiją, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, susidėjo su negerais draugais, todėl po kelias dienas ar net savaites negrįždavo į namus. Vieną dieną, J. Z. grįžo namo be mobilaus ryšio telefono ir sumušta, todėl kreipėsi į policiją. Tik vėliau jis sužinojo, kad būdama su kaltinamuoju, ji ėmė kreditus, nešė daiktus į lombardus, kad gauti pinigų, tačiau kas buvo viso šito iniciatorius, jis nežino. Taip pat liudytojui V. Z. nieko nežinoma ir apie žemės sklypo pardavimo aplinkybes, tačiau jis patvirtino, kad žemės sklypo dokumentai buvo laikomi namuose.

Liudytojas A. Z. (A. Z.) teisiamajame posėdyje pareiškė, kad jis nežino dėl kokių aplinkybių yra pakviestas liudyti teisme, o liudytojas R. M. į teisiamąjį posėdį negalėjo atvykti dėl sveikatos būklės, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojų A. Z. (T. 3., b.l. 79-80) ir R. M. (T. 3., b.l. 86-87) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015 metų vasaros pabaigoje jo sūnui A. reikėjo mobiliojo ryšio telefono, kadangi jo turėtas sulūžo. Todėl liudytojas A. Z., nuvažiavęs į Gariūnų turgavietę, nupirko Samsung S6, išmanųjį telefoną už 400 €. Parduodamas telefonas buvo įdėtas į specialią dėžutę, telefono ekranas buvo su plėvele, o dėžutėje buvo visi telefono priedai. Kadangi telefonas buvo visiškai naujas, jam nekilo jokių abejonių dėl to, kad jis galėjo būti įgytas nusikalstamu būdu. Jo sūnus įsidėjo savo SIM kortelę ir naudojosi tuo telefonu, kol paskambino iš policijos.

Policijos pareigūnams liudytojas A. Z. pateikė Gariūnų turgavietėje įsigytą telefoną (T. 3., b.l. 81), kuris buvo apžiūrėtas (T. 2., b.l. 62-66) ir po apžiūros perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (T. 2., b.l. 67-68).

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino, kad jis gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Šalia jo sklypo yra jo dukterėčios J. Z. sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat šalia yra ir jo mamos S. M. sklypas. Jis su J. niekada nekalbėjo apie tai, kad ji nori parduoti savo žemės sklypą. 2015 metų rudenį, tikslios dienos neprisimena, būdamas namuose, pamatė, kad į J. Z. žemės sklypą atėjo du ar trys vyrai, kurie pradėjo vaikščioti po sklypą. Jis priėjo prie vyrų ir paklausė ką jie čia veikia. Vienas vyras rusų kalba jam pasakė, kad perka šį žemės sklypą. Liudytojas R. M. paklausė to vyro ar jie perka abu žemės sklypus, nes vienas iš jų priklauso J. Z., o kitas jai ir jos sutuoktiniui, ir šie abu žemės sklypai yra priklausomi vienas nuo kito, nes yra tik vienas įvažiavimas. Tada tas vyras pasakė, kad išsiaiškins ir jie išvažiavo. Kadangi tai ne jo reikalas, liudytojas R. M. šia tema su J. Z. nekalbėjo, o apie žemės sklypo pardavimo aplinkybes, nieko nežino.

Liudytojas A. V. (A. V.), duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, nurodė, kad jie su kaltinamuoju V. T. susipažino 2015 metais ir nuo to laiko jie nuolat bendraudavo, kartu leisdavo laiką. Vienu metu, 2015 metų vasarą, su jais kartu buvo ir nukentėjusioji, kurios vardas J., o pavardės liudytojas A. V. nežino. J. išsimokėtinai imdavo telefonus ir kompiuterius, ir prašydavo kitų asmenų, taip pat ir liudytojo A. V., kad jie padėtų jai tai padaryti. Kur ir su kuo ji išleisdavo gautus pinigus, liudytojas A. V. nežino, tačiau, jo nuomone, ji buvo įsimylėjusi V. T., todėl juo labai pasitikėjo ir nuolat bėgiojo paskui jį.

Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. T. prisipažinimas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nekelia abejonių, kadangi yra patvirtintas kitais neabejotinais įrodymais - nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis V. T., veikdamas tiesiogine tyčia ir suvokdamas, kad nukentėjusiajai jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri buvo būtina nukentėjusiosios apsisprendimui dėl tam tikrų veiksmų, kurie atnešė kaltinamajam V. T. turtinės naudos, t.y. piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios J. Z. pasitikėjimu, suklaidino nukentėjusiąją ir tokiu būdu, panaudodamas apgaulę nukentėjusiosios J. Z. atžvilgiu, užvaldė svetimą, nukentėjusiosios sudarytų sandorių pagrindu įgytą turtą, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), o taip pat, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia ir panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajai J. Z. priklausantį turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamuoju aktu kaltinamojo V. T. veiksmai, kuriais jis apgaule įkalbėjo nukentėjusiąją J. Z. parduoti žemės sklypą, buvo kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, t.y. kaip veiksmai, kuriais kaltinamasis V. T. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Pagal įstatymą (BK 190 straipsnio 1 dalis) didelės vertės turtas, tai yra turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, buvo parduotas už 1650 eurų, kas patvirtinama Trakų rajono l-ojo notarų biuro notarės J. K. pateiktais dokumentais, jokios teisės į nukentėjusiosios J. Z. parduotą žemės sklypą kaltinamasis V. T. neįgijo, o duomenų, kad dėl žemės sklypo užvaldymo jis iš anksto buvo susitaręs ir veikė bendrai su kaltinamuoju A. P., byloje nėra, todėl 1650 eurų, kuriuos realiai užvaldė ir panaudojo kaltinamasis V. T. alkoholiui ir narkotikams įsigyti, pagal įstatymą negali būti vertinamai kaip didelės vertės turtas, todėl kaltinamojo V. T. veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies turi būti perkvalifikuojama į BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. T. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis V. T. savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikaltimų pripažino visiškai, tačiau duodamas parodymus teisme, dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamasis nesigailėjo, ir dėl nusikaltimų padarymo iš dalies kaltino nukentėjusiąją, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo, negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. T., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau buvo daug kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei ir vėl yra kaltinamas analogiškomis nusikalstamomis veikomis, taigi akivaizdu, kad ankstesni teistumai nesulaikė kaltinamojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų nuosavybei darymo ir nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kaltinamasis V. T. niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam V. T. BK 182 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Dėl kaltinamajam A. P. (A. P.) inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis A. P. (A. P.) buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimų turtų, o būtent:

jis, siekdamas apgaule savo ir kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, susitaręs ir veikdamas išankstine tiesiogine tyčia kartu su V. T., apgaule, kuri pasireiškė tuo, kad V. T. nukentėjusiajai J. Z. melagingai pranešęs apie tai, kad neva jam negrės baudžiamoji atsakomybė, jeigu jis padės policijos pareigūnams sulaikyti sukčiavimu įtariamą asmenį, kuris pirks iš jos paveldėtą žemės sklypą, taip jis melagingai įtikino nukentėjusiąją J. Z. sudaryti pirkimo - pardavimo sandorį, t.y. neva fiktyviai parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su nuosavybės teise priklausančiais S. M. statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), sukčiavimu įtariamam asmeniui, ir J. Z. sutikus V. T. padėti, jis (A. P.) suorganizavo minėto žemės sklypo su statiniais pirkimo - pardavimo sandorį, kurio metu 2015-09-25 Trakų rajono 1-ajame notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), notarė J. K. patvirtino J. Z. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kadastrinė vertė 13 000 eurų, pagal 2015-09-10 S. M. suteiktą įgaliojimą J. Z. dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo: pastato -kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kadastrinė vertė 159 eurų, pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kadastrinė vertė 1090 eurų, pirkimo - pardavimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sutartį tarp nukentėjusiosios J. Z., kaip pardavėjos, ir jo (A. P.) motinos L. P., kaip pirkėjos, kurioje nurodyta parduodamų daiktų bendra kaina 1650 eurų, kuri neatitiko kadastriniuose dokumentuose nurodytos 13000 eurų vidutinės žemės rinkos vertės, taip pat nurodytų pastatų vidutinės rinkos kadastrinės vertės 1090 eurų ir atitinkamai 159 eurų, taip, suklaidinta apgaulingų kaltinamojo A. P. (A. P.) veiksmų, nukentėjusioji J. Z. 2015-09-25 Trakų rajono 1-ajame notaro biure sudarė notarinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip jis apgaule savo ir V. T. naudai įgijo didelės vertės svetimą – nukentėjusiajai J. Z. priklausantį 14249 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. P. (A. P.) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. P. savo kaltės jam inkriminuojama nusikalstama veika nepripažino ir teigė, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė. Kaltinamojo A. P. teigimu, jo vadovaujama bendrovė užsiima nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, todėl kai jam telefonu paskambino kaltinamojo A. P. vadovaujamos bendrovės darbuotojas ir pasakė, kad yra pasiūlymas įsigyti žemės sklypą, kaltinamasis susidomėjo ir pasakė savo darbuotojui, kad jis suorganizuotų susitikimą su žemės sklypą parduodančiais asmenimis. Kitą dieną kaltinamajam A. P. nuvykus į Vilniaus miesto Naujininkų mikrorajoną, jo laukė bendrovės darbuotojas A. G., kaltinamasis V. T. ir nukentėjusioji J. Z., kuri su savimi turėjo žemės sklypo dokumentus. Peržiūrėjęs dokumentus, A. P. nuvyko pas specialistą, kuris jam padeda nekilnojamojo turto versle, ir kartu su specialistu nuvyko į vietą. Specialistas, pažiūrėjęs vietoje, pasakė, kad sklypas nėra geras, kadangi jis yra 50 metrų atstumu nuo geležinkelio bėgių, todėl pasiūlė pirkti ne daugiau kaip už 2000 eurų, jeigu kaltinamasis A. P. nori bent šiek tiek uždirbti šį sklypą perparduodamas. Todėl kaltinamojo A. P. teigimu, už žemės sklypą J. Z. jis pasiūlė 1650 eurų ir ji iš karto sutiko. Kaltinamasis V. T. jo pokalbiuose su J. Z. nedalyvavo ir aplamai V. T. kaltinamasis A. P. buvo matęs tik kartą, kai V. T. įkeitė jam automobilį Opel. Iki sutarties pasirašymo, pasak A. P., kaltinamasis V. T. ir nukentėjusioji J. Z. nuolat prašė duoti jiems pinigų, todėl iš sutartos 1650 eurų sumos, sutarties pasirašymo dieną buvo likusi tik 350 eurų ar 390 eurų suma, kurią kaltinamasis A. P. sumokėjo J. Z. pasirašius žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat kaltinamasis A. P. teigė, kad jis, nenorėdamas dalintis būsimu uždarbiu, perpardavus žemės sklypą, jį pirko ne savo bendrovės, o savo motinos L. P. vardu.

Kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta jos vardu, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja L. P..

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kaltinamasis A. P. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje, siekiama apsaugoti asmens nuosavybės teisę, turtines teises ar turtinius prievolinius interesus. Ši nusikalstama veika, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad panaudodamas apgaulę, jis neteisėtai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, ir suvokia, kad dėl to kitam asmeniui bus padaryta turtinės žalos ir nori tos žalos atsiradimo. Sukčiavimo esminis požymis, leidžiantis įtarti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, yra apgaulės naudojimas nukentėjusio asmens atžvilgiu. Apgaulė sukčiavime pasireiškia sąmoningu kito asmens suklaidinimu, pateikiant jam tikrovės neatitinkančią informaciją, nutylint ar kitaip iškreipiant esminę informaciją, kuri būtina asmens apsisprendimui dėl tam tikrų veiksmų, atnešančių turtinės naudos kaltininkui, atlikimo. Taigi, baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtinieji požymiai yra – objektyvios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti nukentėjusįjį ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. P. nukentėjusiosios J. Z. atžvilgiu panaudojo kokią nors apgaulę, kuri pasireiškė sąmoningu nukentėjusiosios suklaidinimu, pateikiant jai tikrovės neatitinkančią informaciją (aktyvioji apgaulė), ar nutylint esminę informaciją (pasyvioji apgaulė), kuri buvo būtina nukentėjusiosios J. Z. apsisprendimui dėl žemės sklypo pardavimo. Vien tas faktas, kad kaltinamasis A. P. už įsigyjamą žemės sklypą sumokėjo daug mažesnę kainą, nei nustatyta kadastrinė žemės sklypo vertė, pats savaime dar nereiškia, kad kaltinamasis A. P. panaudojo apgaulę nukentėjusiosios J. Z. atžvilgiu. Nors teismas jau padarė išvadą, kad kaltinamasis V. T. panaudojo apgaulę, įtikinęs nukentėjusiąją J. Z. parduoti žemės sklypą, tačiau aplinkybė galėtų turėti reikšmės tik tuo atveju, jeigu kaltinamieji V. T. ir A. P. savo veiksmus koordinavo, būdami iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, tačiau tokių duomenų šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. P., organizuodamas nukentėjusiajai J. Z. priklausančio žemės sklypo pirkimą – pardavimą panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu apgaulę, taip pat nebuvo surinkta ir neabejotinų įrodymų, jog šią nusikalstamą veiką kaltinamieji V. T. ir A. P. darė būdami iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, o teismas išnaudojo visas galimybes kilusioms abejonėms ir neaiškumams pašalinti, tačiau šių abejonių pašalinti nepavyko, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltinamasis A. P. (A. P.) turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Z. pareiškė 15161 € dydžio (T. 3., b.l. 41) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5000 € dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (T. 3., b.l. 47), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 722,54 € dydžio civilinį ieškinį (T. 2., b.l. 94-99), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2162,19 € dydžio civilinį ieškinį (T. 2., b.l. 101-115, T. 6., b.l. 4), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1085,52 € dydžio civilinį ieškinį (T. 2., b.l. 147-152) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 569,74 € dydžio civilinį ieškinį (T. 6., b.l. 24), kuriais civiliniai ieškovai prašė iš kaltų asmenų atlyginti nusikaltimu jiems padarytą turtinę žalą.

Civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai turi būti palikti nenagrinėti. Nukentėjusioji J. Z. savo civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, prašė iš kaltinamųjų jos naudai išieškoti turtinę žalą, kuri buvo padaryta žemės sklypo pardavimu, taip pat ir 539 eurus, kuriuos nukentėjusioji sumokėjo kredito bendrovėms už įsigytus daiktus ir gautus kreditus, taip pat 373 €, kurie iš jos buvo priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o civiliniai ieškovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė iš kaltų asmenų išieškoti nukentėjusiajai J. Z. šių bendrovių suteiktus ir negrąžintus vartojimo kreditus bei išmokas pagal kitus finansinius įsipareigojimus.

Kaip minėta, pagal BK 109 straipsnio reikalavimus, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tačiau būtina pažymėti, kad civilinio ieškinio instituto taikymo galimybės baudžiamajame procese yra pakankamai ribotos, kadangi nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismas gali priteisti civiliniam ieškovui žalos atlyginimą tik iš tų asmenų, kuriems konkrečioje byloje yra surašytas kaltinamasis aktas, o kitų asmenų civilinės atsakomybės klausimas baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiamas, o tai reiškia, kad civilinių atsakovų ratas baudžiamojoje byloje negali būti plečiamas. Kadangi kaltinamasis A. P. dėl sukčiavimo, sudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios J. Z. pareikštas civilinis ieškinys A. P. atžvilgiu turi būti paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), tačiau žemės sklypo pardavimo sandorį nukentėjusioji J. Z. su L. P. sudarė neteisėtai įtakota kaltinamojo V. T., todėl sprendžiant klausimą dėl šiuo sandoriu padarytos žalos atlyginimo, į procesą turi būti įtraukta ir dabartinė žemės sklypo savininkė L. P.. Be to, sprendžiant turtinės žalos, padarytos sukčiavimu, atlyginimo klausimą, būtina nustatyti, kokioje dalyje ir kokio dydžio turtinę žalą patyrė kiekvienas iš civilinių ieškovų. Nors nukentėjusioji J. Z. pateikė jos darytų įmokų civiliniams ieškovams dokumentus (T. 3., b.l. 42-45), tačiau iš civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų civilinių ieškinių, neaišku ar nustatant žalos dydį, į išieškotinas sumas nėra pakartotinai įtrauktos sumos, kurias jau sumokėjo nukentėjusioji J. Z.. Be to, civiliniai ieškovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, be realios turtinės žalos išieškojimo, dar prašo papildomai išieškoti ir išlaidas byloje nedalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti (UAB „(duomenys neskelbtini)“) bei procesines palūkanas (UAB „(duomenys neskelbtini)), dėl kurių baudžiamajame procese negali būti priimamas procesinis sprendimas, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, o taip pat į protingumo ir bendruosius proceso tikslingumo ir proceso greitumo principus, daro išvadą, jog nukentėjusiosios J. Z. ir civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, turi būti palikti nenagrinėti, o civiliniams ieškovams turi būti išaiškinta, kad jie turi teisę kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. T. nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusioji J. Z. patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, nukentėjusioji patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jos gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamojo V. T. padarytų nusikalstamų veikų, tiek numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, tiek 180 straipsnio 1 dalyje, ir nukentėjusiajai J. Z. padaryto sveikatos sutrikdymo, nukentėjusioji patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, kuris neišvengiamai sukėlė nepatogumus kasdieniame nukentėjusiosios gyvenime, ir šie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti nukentėjusiosios J. Z. tolimesnį gyvenimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusioji J. Z. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais ir atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikos padarinius bei neturtinės žalos pobūdį, taip pat atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad kaltinamojo V. T. padarytų nusikalstamų veikų priežastimi iš dalies tapo ir nukentėjusiosios elgesys nusikalstamų veikų darymo metu, bei atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamojo V. T., turi būti mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusioji J. Z.. Teismas mano, kad iš kaltinamojo V. T. nukentėjusiosios J. Z. naudai priteistinas 1000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo

2015 metų spalio 6 ir 7 d.d. prokuroro nutarimais (T. 3., b.l. 126-164) buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. P. priklausančiam turtui – žemės sklypui, registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kurio terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. sausio 6 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Prokuroras, savo nutarimais laikinai apribodamas L. P. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, siekė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, tačiau pagrindas, dėl kurio L. P. turtui buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, išnyko, kadangi šioje baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti palikti nenagrinėti, o neturtinės žalos, išieškotinos iš kaltinamojo V. T., išieškojimas negali būti nukreiptas į L. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. P. turi būti išteisintas dėl sukčiavimo, įgyjant turtą, kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, daro išvadą, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. P. priklausančiam nekilnojamajam turtui turi būti panaikintas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje saugomas mobilus ryšio telefonas Samsung G920FA Galaxy S6 (T. 2., b.l. 67-68), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti grąžintas nukentėjusiajai J. Z. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir - Tarnyba) prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų šioje baudžiamojoje byloje išieškojimo iš kaltinamojo V. T..

Tarnybos prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tarnybos teigimu, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje baudžiamojoje byloje sudaro 459,38 €, kuriuos prašo išieškoti iš kaltinamojo V. T..

Tačiau tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais ( Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t.y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme, kaltinamajam V. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas), todėl gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nepriklausomai nuo kaltinamojo V. T. valios.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo V. T. šiuo atveju nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, dėl kredito sutartimis paimto svetimo turto įgijimo apgaule, – laisvės atėmimą dvejiems metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi nukentėjusiajai J. Z. priklausančių 1650 eurų įgijimo apgaule, – laisvės atėmimą vieneriems metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, V. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. gruodžio 28 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į V. T. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą ir suėmimą) nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę V. T. palikti tą pačią – suėmimą, kurios terminą pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. gruodžio 28 d.

Išieškoti iš V. T. nukentėjusiosios J. Z. naudai 1000 € (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo V. T. netenkinti.

Kaltinamąjį A. P. (A. P.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepanaikintą, iki jo atžvilgiu įsiteisės išteisinamasis nuosprendis.

Nukentėjusiosios J. Z. ir civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtus, o civiliniams ieškovams išaiškinti, kad jie turi teisę kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti prokuroro nutarimais paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui:

Žemės sklypui, registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);Pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje saugomą mobilus ryšio telefoną Samsung G920FA Galaxy S6, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai J. Z..

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam V. T. nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.