- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2A-39-212/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40730-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- UAB „Rimidas“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rimidas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Rimidas“ ieškinį atsakovės likviduojamos UAB (toliau – LUAB) „Ektornet Lithuania SPV 2“ dėl piniginių sumų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Rimidas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės LUAB „Ektornet Lithuania SPV2“, 14‘481 Eur pradinį įnašą, sumokėtą už dalyvavimą atsakovo organizuotame pastato ir žemės sklypo dalies, esančių (duomenys neskelbtini), aukcione, taip pat 2‘558,97 Eur palūkanas bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2013 m. spalio 10 d. UAB „Rimidas“, siekdama dalyvauti atsakovės UAB „Ektornet Lithuania SPV 2“ organizuojamame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1409/2768 dalies, taip pat pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo aukcione, pateikė atsakovei paraišką dėl dalyvavimo 2013 m. spalio 15 d. aukcione ir šiuo tikslu sumokėjo atsakovei 14‘481 Eur (50‘000 Lt) dydžio pradinį įnašą.
3. Ieškovė nors ir laimėjo aukcioną, dėl atsakovės kaltės nurodytų nekilnojamųjų daiktų neįsigijo, nes atsakovė neturėjo bendraturčio sutikimo parduoti turtą, todėl prašė atsakovės grąžinti sumokėtą aukciono dalyvio mokestį (pradini įnašą). Atsakovei nesutikus, kreipėsi į teismą.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013-10-10 ieškovė pateikė paraišką dalyvauti atsakovo organizuojamame žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies ir pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo aukcione.
6. Aukciono taisyklių 11 punkte buvo numatyta, kad ieškovė (pirkėjas), kaip aukciono dalyvis, buvo visiškai atsakinga už savarankišką parduodamo turto teisinio, aplinkos apsaugos, techninio ir kt. patikrinimo atlikimą bei patikrinimų ataskaitų peržiūrą ir įvertinimą. Be to, pirkėjas, siekdamas visapusiškai įvertinti perkamą turtą, pats buvo atsakingas už užklausų pateikimą valstybės institucijoms, pareigūnams ar kitiems subjektams dėl informacijos apie parduodamame turte vykdomą/vykdytą veiklą, galimus aplinkos apsaugos, žemės naudojimo, statybos ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, bet kokių kitų įstatymų, kodeksų, taisyklių, reglamentų ir pan. (e. b. l. 42-51).
7. Aukciono taisyklės buvo viešai paskelbtos 2013-08-28, o aukcionas įvyko 2013-10-15. Aukcione ieškovei pasiūlius didžiausią parduodamo objekto pirkimo kainą, 2013-10-15 buvo pasirašyta turto preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis Nr. S-SPV2-2013/10-01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nusipirkti turtą už aukcione pasiūlytą 504‘633,92 Eur kainą.
8. Preliminariosios sutarties 4.5 punktu atsakovė (pardavėjas) įsipareigojo iki pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos pateikti visus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (teisės aktus) pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus (e. b. l. 15-21).
9. Atsakovė 2013-11-18 pateikė ieškovei raštą SPV2-SR-29 „Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo“, kuriame nurodė, jog ieškovei nevykdant preliminariosios sutarties 3.1.1. punkte numatytos pareigos per 5 darbo dienas nuo preliminariosios sutarties sudarymo sumokėti atsakovei 75‘695,09 Eur įsigyto turto kainos dalį, atsakovė vienašališkai nutraukia preliminariąją sutartį dėl ieškovės kaltės ir vadovaujantis sutarties 6.2 punktu, turi teisę reikalauti iš ieškovės 75‘695,09 Eur dydžio baudos (e. b. l. 52.).
10. Atsakovė 2013-10-23 raštu Nr. SPV2-SR-22 jau buvo informavusi ieškovę apie tai, jog nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartis bus vienašališkai nutraukta, taip pat buvo nurodyta, kad 2013-11-11 raštu Nr. SPV2-SR-28 atsakovė geranoriškai pratęsė ieškovei terminą sumokėti 75‘695,09 Eur įsigyto turto kainos dalį iki 2013-11-15, nurodant, kad iki šios datos nesumokėjus nustatytos turto kainos dalies, sutartis bus vienašališkai nutraukta.
11. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad parduodant turtą, kurio dalies bendrasavininkas yra Lietuvos Respublika ir buvo būtinas ją atstovaujančios institucijos (šiuo atvejų Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimas tokį turtą perleisti trečiajam asmeniui (t. y. bendrasavininko atsisakymas pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti parduodamą turtą).
12. 2013-10-15 preliminariąja sutartimi ieškovė, be kitų prievolių, įsipareigojo sumokėti pirmąją turto pirkimo-pardavimo kainos dalį per 5 darbo dienas, o atsakovė, be kitų prievolių, įsipareigojo iki pagrindinės turto pirkimo- pardavimo sutarties pateikti visus reikalingus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant ir žemės sklypo bendraturčio - Lietuvos Respublikos - atsisakymą pirkti parduodamą žemės sklypo dalį. Teismas nustatė, kad atsakovė savo prisiimtą įsipareigojimą įvykdė laiku ir tinkamai – 2013-11-14 gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą dėl žemės sklypo dalies pardavimo (pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo numatytas iki 2013 m. lapkričio 29 d). Tuo tarpu ieškovė savo pareigos sumokėti dalį įsigyto turto kainos (75‘695,09 Eur) per 5 darbo dienas, skaičiuojant nuo 2013-10-15, neįvykdė ne tik per nurodytą 5 darbo dienų terminą bet ir sutarties nutraukimo dienai (2013-11-18). Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodomi CK 4.79 str. 1 ir 2 d. reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi iki pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos (2013-11-29) atsakovė gavo bendraturčio Lietuvos Respublikos atsisakymą pirkti atsakovės parduodamą turtą.
13. Ieškovė už įsigytą turtą ketino atsiskaityti iš asmeninių ir skolintų lėšų. Preliminariosios sutarties 2.4 punkte yra numatyta, kad pirkėjas pareiškia ir pardavėjas supranta, kad turto kainos (ar jos dalies) sumokėjimą finansuos pirkėjo pasirinktas bankas. Teismas sprendė, kad tiek iš paraiškos dalyvauti aukcione, tiek iš preliminariosios sutarties nuostatų nėra aišku, kokią būtent dalį (t. y. kokį mokėjimą – 75‘695,09 Eur ar 428‘938,83 Eur) ieškovė ketino atlikti iš savo asmeninių lėšų, o kokį iš banko paskolos. Pažymėjo, kad ketindama dalį kainos, 75‘695,09 Eur, mokėti būtent iš banko paskolintų lėšų, ieškovė turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, kadangi sutinkamai su preliminariosios sutarties 3.1.1. punktu, nuo šios sutarties pasirašymo iki numatyto mokėjimo termino turėjo tik 5 darbo dienas, o gauti banko finansavimą per tokį trumpą laikotarpį, yra praktiškai neįmanoma.
14. Teismas konstatavo, kad ieškovė, prisiėmusi įsipareigojimą apmokėti dalį kainos per trumpą terminą ir ketindama tokį mokėjimą atlikti finansų įstaigos pagalba, turėjo iš anksto pasirūpinti finansų įstaigos garantija, kad nurodyto dydžio paskola bus suteikta ir kokios yra jos suteikimo sąlygos. Ieškovė, teigdama, kad bankai atsisakė suteikti kreditą turto įsigijimui vien tik dėl to, kad nebuvo bendraturčio sutikimo, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų.
15. Aukcionas įvyko 2013-10-15, o aukciono taisyklės buvo viešai paskelbtos dar 2013-08-28, t. y. ieškovė, prieš priimdama sprendimą dalyvauti aukcione, turėjo pakankamai laiko susipažinti su aukciono sąlygomis ir parduodamu turtu bei įvertinti aukciono būdu parduodamo turto techninį, teisinį statusą, visus su parduodamu turtu susijusius dokumentus bei kitas su parduodamu turtu susijusias aplinkybes.
16. Ieškovė, turėjo visas galimybes, bankui atsisakius finansuoti nekilnojamojo turto pirkimą be bendraturčio sutikimo, kreiptis į atsakovę, prašyti pratęsti tiek kainos dalies mokėjimo terminą, tiek pačios preliminariosios sutarties galiojimo terminą ir raginti atsakovę kuo skubiau pasirūpinti bendraturčio sutikimo gavimu, tačiau to nedarė.
17. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nesiekė bendradarbiauti su atsakove ir nebuvo suinteresuota tinkamu preliminariosios sutarties vykdymu bei pagrindinės sutarties sudarymu. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovė siekė išsaugoti sutartinius santykius su ieškove, ką patvirtina faktas, kad ieškovei per 5 darbo dienas nesumokėjus pirmosios turto kainos dalies, atsakovė pakankamai ilgą laiką laukė, suteikdama ieškovei galimybę atlikti pirmą mokėjimą ir preliminariąją sutartį nutraukė tik 2013 m. lapkričio 18 d.
18. Preliminariosios sutarties 3.1.1. punkte numatyta, kad 75‘695,09 Eur pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo. Šalys susitarė, kad ši sąlyga yra esminė ir pirkėjui nesumokėjus šiame punkte nurodytos turto kainos dalies nustatytais terminais, pardavėjas turi teisę atsisakyti sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį bei pareikalauti iš pirkėjo sumokėti 6.2. punkte nurodytą baudą.
19. Preliminariosios sutarties 6.2. punkte numatyta, kad jeigu pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaroma iki šioje sutartyje nustatyto termino pabaigos dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir tokiu atveju pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui visas jo pagal sutartį sumokėtas sumas, išskaičiuodamas 75‘695,09 Eur sumą kaip baudą už pirkėjo (ieškovės) sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
20. Atsakovei pagrįstai nutraukus preliminariąją sutartį dėl ieškovės kaltės (preliminariosios sutarties 3.1.1. punktas), teismas sprendė, kad ji teisėtai ir pagrįstai pasiliko ieškovės įmokėtą 14‘481 Eur aukciono dalyvio įnašą kaip baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
21. Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, teismas nesprendė ir išvestinio reikalavimo – priteisti palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
22. UAB „Rimidas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3221-807/2017 kaip neteisėtą bei nepagrįstą, priimti naują sprendimą - apeliantės UAB „Rimidas“ ieškinį atsakovei UAB „Ektornet Lithuania SPV 2” tenkinti visiškai, iš atsakovės UAB „Ektornet Lithuania SPV 2” apeliantės UAB „Rimidas“ naudai priteisti 14‘481 Eur pradinio įnašo sumą ir 2‘558,97 Eur palūkanų sumą, kas iš viso sudaro bendrą prašomą priteisti 17‘039,97 Eur pinigų sumą, taip pat 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, visiškai nevertino preliminariosios sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nepasisakė dėl atsakovės veiksmu neteisėtumo CK 4.79 straipsnio kontekste, neanalizavo preliminariojoje sutartyje pateiktų pardavėjo garantijų reikšmės (preliminariosios sutarties 4.1. p.), todėl nepagrįstai netenkino ieškovės ieškinio, taip palikdamas neapgintas pažeistas ieškovės teises ir teisėtus interesus bei sudarydamas sąlygas atsakovei nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti ieškovės sąskaita.
24. Nurodo, kad atsakovė jau preliminarios sutarties pasirašymo momentu, be aukščiau nurodytu imperatyvių teisės normų pažeidimo (CK 4.79 str.), pažeidė ir savo sutartinius įsipareigojimus pagal šią sutartį, pateikdama akivaizdžiai tikrovės neatitinkančias garantijas.
25. Ieškovė preliminariąja sutartimi neprisiėmė jokių įsipareigojimų įsigyti turtą, kurio atsakovė net neturėjo teisės parduoti ir į kurį teises turi trečiasis asmuo (bendraturtis Lietuvos Respublikos valstybė), kai tuo tarpu pardavėjas preliminariosios sutarties 4.1 p. garantavo, kad preliminariosios sutarties pasirašymo dieną turtas neareštuotas, nėra teisminio ar ikiteisminio ginčo objektas, pardavėjo teisė disponuoti turtu neatimta ir neapribota, nėra jokiu viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į turtą, taip pat, kad į turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų. Būtent dėl tokios aiškios ir nedviprasmiškos atsakovės garantijos ieškovė, pasirašydama preliminariąją sutartį, buvo suklaidinta paties pardavėjo, pastarajam garantuojant, jog jis nėra saistomas jokių ribojimų turtą perleisti, taip pat neegzistuojant jokių trečiųjų asmenų teisių bei pretenzijų į turtą.
26. Jeigu pirkėja (ieškovė) nuo pat pradžių būtų žinojusi, jog Lietuvos Respublikos valstybė turi pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą ir šios teisės nėra atsisakiusi, pardavėjas nėra tinkamai įstatymo nustatyta tvarka informavęs bendraturčio apie ketinimą parduoti žemės sklypą, ieškovė nebūtų pasirašiusi preliminarios sutarties ir prisiėmęs riziką per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo gauti banko kreditą bei sumokėti pirmąją įmoką pagal sutartį.
27. Tiek pardavėjui, tiek ir pirkėjui buvo žinoma, jog turtą pirkėjas perka ne savo lėšomis, o gavus kreditą iš banko, ką aiškiai patvirtina preliminariosios sutarties 2.4. punktas.
28. Pardavėjo nuo pirkėjo, dar pasirašant preliminariąją sutartį, sąmoningai bei nesąžiningai nuslėptos pirmiau nurodytos aplinkybės neadekvačiai padidino ieškovės prisiimtą riziką vien derybų su bankais dėl kredito turtui įsigyti gavimo apimtyje bei lėmė bankų sprendimą nesuteikti pirkėjui finansavimo turto įsigijimui, kadangi pardavėjas laiku nepateikė pirkėjui bendraturčio Lietuvos Respublikos atsisakymo pirmenybės teise įsigyti žemės sklypo dalį.
29. Pažeidus bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendrosios nuosavybės dalį, tokios turto dalies pardavimas, bendraturčiui pareiškus pretenzijas, besąlygiškai pripažįstamas negaliojančiu, neatsižvelgiant į bendrąja nuosavybe esančio turto dalies įgijėjo sąžiningumą (CK 4.79 str.).
30. Tai papildomai patvirtina, jog ieškovė, žinodama aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos valstybės atsisakymo įsigyti žemės sklypą nebuvimo, nebūtų rizikavusi sudarinėti preliminariąją sutartį bei prisiimti padidintą riziką dėl galimo finansavimo iš bankų negavimo, kadangi jokie bankai, nesant bendraturčio atsisakymo pirkti pirmenybės žemės sklypo dalį, nebūtu išdavę kredito turtui įsigyti, kas ir įvyko šiuo atveju ir ką patvirtino byloje liudytojais apklausti T. K. bei S. Č..
Žemesnės instancijos teismas
31. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino akivaizdžios pardavėjo kaltės ir neteisėtų veiksmų preliminariojoje sutartyje numatytų pateikiant pirkėjui aiškiai melagingas ir tikrovės neatitinkančias garantijas apie tai, jog neva jokie tretieji asmenys neturi teisių į parduodamą turtą ir pardavėjo teisės parduoti turtą neva yra neapribotos (preliminariosios sutarties 4.1 p.), kai akivaizdu, jog pardavėjas neturėjo bendraturčio Lietuvos Respublikos valstybės atsisakymo pirmenybės teise pirkti parduodamą turtą ir be šio bendraturčio sutikimo neturėjo teisės disponuoti turtu.
32. Esant tokioms aplinkybėms būtų visiškai neteisinga bei nesąžininga pripažinti ieškovę kalta dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis (preliminariosios sutarties 6.2 p.), nepaisant to, jog pirkėjas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė būtent dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, tikrovės neatitinkančiu garantijų pateikimo (preliminariosios sutarties 4.1 p.), ieškovės suklaidinimo.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisėtai ir nepagristai nurodė, jog pirkėjas, paaiškėjus bendraturčio pirkti turtą pirmenybės teise atsisakymo nebuvimui, neva nesikreipė į pardavėją ir neprašė pratęsti pirmosios įmokos pagal preliminarią sutartį mokėjimo terminų.
34. Pirkėjas šį klausimą nedelsiant iškėlė pardavėjui ir pardavėjas, suprasdamas savo klaidą, ėmėsi veiksmų pažymai iš Nacionalinės žemės tarnybos apie pirmenybės teisės pirkti parduodamą turtą atsisakymą gauti. Šį faktą patvirtino ne tik bylos šalys ir liudytojai, bet ir faktas, jog pirkėjui per 5 dienas nesumokėjus pirmosios įmokos pagal preliminariąją sutartį, pardavėjas nenutraukė sutarties, suprasdamas savo klaidą, pats laukė Nacionalinės žemės tarnybos pažymos ir 2013 m. lapkričio 15 d. el. laišku atsiuntė pirkėjui 2013 m. lapkričio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos pažymą apie Lietuvos Respublikos pirmenybės teisės pirkti turtą atsisakymą.
35. Gavus tokią pažymą ir sudarius pirkėjui galimybę pagaliau užbaigti kredito gavimo iš banko procedūra, pardavėjas, tikėtina, sąmoningai, nebeturėdamas intereso tęsti sutartinius santykius, nustatė pirkėjui 1 darbo dienos terminą banko finansavimui gauti ir po to vienašališkai nutraukė preliminarią sutartį, užkirsdamas pirkėjui kelią turtui įsigyti.
Atsiliepimas
36. Atsakovė turėjo žinoti ir suprasti, jog ieškovė, suklaidinta paties atsakovės melagingų teiginių sutartyje, negalės gauti banko finansavimo turto įsigijimui dėl bendraturčio Lietuvos Respublikos valstybės sutikimo parduoti žemės sklypą nebuvimo, bet, siekdamas suklaidinti ieškovę, pateikė preliminariojoje sutartyje tikrovės neatitinkančias garantijas, kurios nulėmė ieškovės teisėtų lūkesčių susiformavimą dėl galimybės gauti finansavimą turto įsigijimui.
Žemesnės instancijos teismas
37. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog preliminariąją sutartį rengė pardavėjas, o ją prisijungimo būdu be jokių derybų sudarė suklaidintas pirkėjas.
Atsiliepimas
38. Atsakovė tik 2013 m. lapkričio 14 d. gavo nurodytą atsisakymą, kurį ieškovei sekančią dieną, t. y. 2013 m. lapkričio 15 d. el. paštu, el. laiške kartu nurodydama „primenu, kad šiandien yra paskutinė galimybė susimokėti“.
39. Atsakovė, dėl savo kaltės pavėluotai gavusi iš Lietuvos Respublikos valstybės atsisakymą pirmenybės teise pirkti turtą ir dėl šios priežasties užkirtusi kelią ieškovei gauti kreditą, 2013 m. lapkričio 15 d. persiuntė valstybės 2013 m. lapkričio 14 d. pirmenybės teisės atsisakymą ir suteikė ieškovei vienos dienos terminą 261‘360 Lt kreditui gauti.
40. Pažymi, kad 2013 m. lapkričio 15 d. buvo penktadienis, o 2013 m. lapkričio 18 d., t. y. pirmadienį ieškovė jau gavo iš atsakovės pranešimą apie sutarties vienašališką nutraukimą ir ieškovės sumokėto 50‘000 Lt/14‘481 Eur pradinio įnašo pasilikimą kaip netesybas.
41. Sąžiningas pardavėjas analogiškoje situacijoje, pats padaręs pažeidimą ir pateikęs preliminariosios sutarties 4.1. p. tikrovės neatitinkančias garantijas, būtu suteikęs pirkėjui protingą terminą kreditui gauti ir pirkėjas iki 2013 m. lapkričio 29 d. būtų tikrai gavęs finansavimą ir įsigijęs turtą.
42. Pirmos instancijos teismas visiškai neanalizavo atsakovės elgesio preliminariosios sutarties vykdymo metu, neatsižvelgė į nesąžiningus atsakovės veiksmus ieškovės atžvilgiu, neįvertino civilinėje byloje pateikto rašytinio įrodymo - atsakovės el. laiško ieškovei, kuriame buvo suteiktas tik vienos dienos terminas 261‘360 Lt kreditui gauti. Tai nulėmė neteisėtą bei nepagrįstą ieškovės kaltės konstatavimą dėl preliminariosios sutarties nutraukimo.
43. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, dėl preliminariosios sutarties nutraukimo yra kalta atsakovė, o ne ieškovė, nes atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, pateikdama akivaizdžiai tikrovės neatitinkančias garantijas, suklaidino ieškovę dėl galimybės gauti banko finansavimą turto įsigijimui ir vėliau, ištaisęs pažeidimą bei gavęs valstybės atsisakymą pirmenybės teise pirkti turtą, suteikė ieškovei vienos dienos terminą 261‘360 Lt kreditui gauti.
44. Pirmos instancijos teismo sprendimas negrąžinti ieškovei jos sumokėtų 14‘481 Eur piniginių lėšų yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Ši suma turi būti priteista iš pardavėjo pirkėjo naudai (CK 6.213 str. 1 d.). Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog dėl tariamo pirkėjo preliminariosios sutarties pažeidimo ji patyrė ar būtų patyrusi kokius nors realius nuostolius.
45. Pardavėjas surado naują turto pirkėją, su kuriuo pasirašė preliminarią turto pirkimo sutartį bei kuris įsigijo turtą. Parduodama turtą kitam pirkėjui atsakovė neorganizavo naujo aukciono, nesiekė parduoti turtą įmanomai brangiausia kaina ir šį turtą pardavė savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui.
46. Teigia, kad atsakovė, neturėjusi teisės organizuoti aukciono bei nuo pat preliminariosios sutarties pasirašymo momento pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus, netinkamai ir nesąžiningai aiškindama preliminariosios sutarties 3.1.1 ir 6.2. p., nepagrįstai atsisakė grąžinti ieškovei teisėtai priklausančią 14‘481 Eur sumą, kuri buvo sumokėta kaip aukciono dalyvio mokestis.
47. Pardavėjas sąmoningai nuslėpė nuo pirkėjo itin svarbias aplinkybes, susijusias su pardavėjo teise parduoti turtą, taip pat trečiojo asmens (bendraturčio) galiojančią pirmumo teisę turtą įsigyti.
48. Dėl šių aplinkybių, išaiškėjusių tik įvykus aukcionui ir pasirašius preliminariąją sutartį, bankai atsisakė suteikti pirkėjui kreditą turtui įsigyti, o vėliau pardavėjas, gavęs iš valstybės pirmenybės teisės atsisakymą, suteikė pirkėjui tik 1 dieną kreditui gauti ir pirmajai įmokai už turtą sumokėti.
49. Dėl pardavėjo kaltės, pateikiant akivaizdžiai tikrovės neatitinkančias garantijas (preliminarios sutarties 4.1 p.), t. y. nuo pirkėjo visiškai nepriklausančiu aplinkybių, nesant jo kaltės. Ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį. Todėl pardavėjas, nuo pat pradžių nevykdęs savo sutartinių įsipareigojimų, privalėjo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkėjo pareikalavimo arba oficialaus preliminariosios sutarties nutraukimo momento grąžinti pirkėjui sumokėtas pinigines sumas (Preliminarios sutarties 6.1 p., CK 6.213 str. 1 d., 4.79 str., 1.80 str., 1.81 str.).
Atsiliepimas
50. Atsiliepimu į apeliacinį skundą likviduojama UAB „Ektornet Lithuania SPV2“ prašo atmesti UAB „Rimidas“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš UAB „Rimidas“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
51. Nurodo, kad pardavėjas žemės sklypo bendraturčio - Lietuvos Respublikos - sutikimą gavo dar 2013 m. lapkričio 14 d., kai tuo tarpu pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo tik 2013 m. lapkričio 29 d. Taigi jokia imperatyvioji norma nebuvo pažeista, o preliminarioji sutartis buvo sudaryta laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
52. Sudarydamos preliminariąją sutartį, šalys susitarė dėl sąlygų, kurias įvykdžius, būtų sudaryta pagrindinė, t. y. notarinė turto pirkimo-pardavimo sutartis.
53. Apeliantei buvo tinkamai atskleistos visos sąlygos ir aplinkybės, susijusios su turtu. Šiuo atveju pirkėjas elgėsi visiškai neapdairiai, neprotingai ir nerūpestingai ir sudarė sandorį neįsigilinęs į visas aplinkybes, ir šiuo metu matydamas, kad pardavėjui sumokėta aukciono pradinio įnašo suma liko pardavėjui, kaip bauda už pirkėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, teikia melagingą informaciją, kad pardavėjas siekė apgauti pirkėją.
54. Preliminariosios sutarties sudarymo metu turto bendraturtis, t. y. Lietuvos Respublika, nebuvo pareiškusi valios įsigyti parduodama turtą. Kaip paaiškėjo vėliau, Lietuvos Respublika iš viso atsisakė pirkti turtą. Taigi toks atsakovės pareiškimas (preliminariosios sutarties 4.1. punktas) buvo teisingas aukciono-preliminariosios sutarties sudarymo dieną ir visu jos galiojimo laikotarpiu. Todėl visi apeliantės argumentai, kad dėl atsakovės pareiškimų ir garantijų, pateiktų preliminariojoje sutartyje, apeliantė buvo tyčia suklaidinta ir atsakovės apgauta, yra atmestini.
55. Apeliantei pažeidus preliminariosios sutarties sąlygas ji patyrė neigiamų pasekmių, t. y. sutartyje numatytos sankcijos, negali būti traktuojamos kaip neteisingas sutarties interpretavimas.
56. Pirkėjas per 5 darbo dienas (kaip buvo numatyta preliminariosios sutarties 3.1.1 punkte) nesumokėjo pirmosios turto kainos dalies, tačiau pardavėjas ilgą laiką vedė derybas su pirkėju ir laukė, kol pastarasis sumokės pirmąją turto kainos dalį ir gaus finansavimą turto įsigijimui. Preliminarioji sutartis buvo nutraukta tik 2013 m. lapkričio 18 d., t. y. beveik po mėnesio nuo tokios pardavėjo teisės atsiradimo.
57. Apeliantės argumentai, kad atsakovė yra kalta dėl to, jog pirkėjas negavo finansavimo turto įsigijimui, yra visiškai nepagrįsti, nes jokių įrodymų byloje nėra.
58. Preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, šalys aiškiai susitarė, kad tokia bauda yra minimalūs pardavėjo patirti nuostoliai (preliminariosios sutarties 6.2. punktas), kuriu įrodinėti nereikia. Preliminariosios sutarties tekstas buvo pridedamas prie aukciono dokumentų, todėl įsigilinti ir suprasti, kokio dydžio netesybos bus taikomos pirkėjas turėjo pakankamai laiko. Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad atsakovei nereikia įrodinėti patirtų minimalių nuostolių dydžio.
59. Turtas naujajam pirkėjui buvo parduotas už 438‘050,28 Eur (1‘512‘500 Lt) kainą t. y. 66‘583,64 Eur pigiau, nei būtų parduotas pirkėjui, vadovaujantis preliminariąją sutartimi. Todėl akivaizdu, kad dėl pirkėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pardavėjas negavo keturis kartus daugiau pajamų, nei pirkėjo sumokėta suma, kuri laikoma pirkėjo mokėtina bauda dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Todėl apeliantės argumentai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtus nuostolius, yra visiškai neteisingi ir nepagrįsti, kadangi negautos pajamos remiantis CK 6.249 str. 1 d. taip pat yra laikomos nuostoliais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
60. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
61. Byloje kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties reikšmės ir sąlygų, nekilnojamąjį turtą parduodant aukcione. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas jų nekartoja, tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
62. Bylos duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – 1409/2768 dalis žemės sklypo ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Nusprendus šį turtą parduoti, atsakovė 2013 m. spalio 15 d. organizavo aukcioną. Apie aukcioną, jo taisykles ir parduodamą turtą buvo viešai paskelbta 2013 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovė 2013 m. spalio 10 d. pateikė paraišką dalyvauti atsakovės organizuojamame aukcione. Ieškovė paraiškoje nurodė, jog aukcione parduodamą nekilnojamąjį turtą ketina įsigyti iš asmeninių ir skolintų lėšų ir patvirtino, kad yra susipažinusi su aukciono taisyklėmis ir su jomis sutinka (e. b. l. 12-14).
63. Aukcione ieškovei pasiūlius didžiausią parduodamo turto pirkimo kainą, 2013 m. spalio 15 d. šalys pasirašė turto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S-SPV2-2013/10-01. Šalių susitarimu turtas parduodamas už 1‘742‘400 Lt (504‘633,92 Eur) ir šią sumą ieškovė įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Dalį kainos, t. y. 75‘695,09 Eur, ieškovė įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo preliminarios sutarties pasirašymo. Šalys susitarė, kas ši sąlyga yra esminė ir nesumokėjus šios dalies kainos, atsakovė (pardavėja) turi teisę atsisakyti sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį bei pareikalauti iš ieškovės (pirkėjos) sumokėti 6 straipsnio 6.2 punkte nurodytą baudą (sutarties 3.1.1 punktas). Ieškovei nesumokėjus dalies turto kainos per 5 darbo dienas (iki 2013 m. spalio 22 d.), atsakovė 2013 m. lapkričio 18 d. preliminarią sutartį nutraukė ir vadovaudamasi preliminarios sutarties sąlygomis pasiliko ieškovės sumokėtą pradinį 14‘481 Eur įnašą, kaip baudą už preliminarios sutarties nevykdymą.
64. Apeliantės nuomone, nesant turto bendraturčio, Lietuvos valstybės, sutikimo dėl turto pardavimo iki aukciono organizavimo pradžios, atsakovė iš viso neturėjo teisės organizuoti aukciono ir sudaryti preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties ir garantuoti, kad nėra jokios viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie turėtų įtakos pirkėjo nuosavybės teisėms į turtą, taip pat, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų. Apeliantės nuomone, šalių sudaryta preliminari sutartis yra niekinė ir negalioja nuo sandorio sudarymo dienos. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
65. CK 6.419 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog daiktų pirkimas-pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą.
66. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Kai turtas parduodamas ne priverstinio, o savanoriško aukciono būdu, turi būti laikomasi CK 4.79 straipsnio reikalavimų.
67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.79 straipsnio taikymas privatizavimo procese nepaneigia viešo aukciono vieno iš tikslų – turtą parduoti už didžiausią kainą, o taip pat pirmenybės teisę pirkti turinčiam bendraturčiui nesudaro lengvatinių sąlygų įsigyti bendrąja nuosavybe esantį privatizavimo objektą, nes bendraturtis pirmenybės teisę pirkti turi ne bet kokia kaina, o ta kaina, kuria turtas yra parduodamas, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Viešo aukciono būdu parduodamo turto kaina yra didžiausia aukcione pasiūlyta kaina. Būtent tokia kaina, vadovaujantis CK 4.79 straipsnio 1 dalimi, bendraturtis turi pirmenybės teisę prieš kitus asmenis pirkti bendrąja nuosavybe esančią ir viešame aukcione parduodamą turto dalį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-1596/2002).
68. Šis teisės normos išaiškinimas paneigia ieškovės teiginius apie tai, kad atsakovė iki aukciono pradžios turėjo turėti bendraturčio Lietuvos Respublikos atsisakymą pirkti turto dalį, nes tik aukciono būdu nustačius kainą, už tokią kainą atsakovė turėjo pareigą pasiūlyti, o bendraturtis - teisę nekilnojamąjį turtą įsigyti (CK 4.79 straipsnis).
69. CK 6.165 straipsnio 1 dalis nustato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis apibrėžiama kaip organizacinė sutartis, kuria šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008). Pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto.
70. Nagrinėjamoje byloje šalys 2013 m. spalio 15 d. sudarė preliminariąją sutartį, kurios 2.1 punkte susitarė, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2013 m. lapkričio 29 d., o turto kainą, 504‘633,92 Eur, ieškovė įsipareigojo sumokėti dalimis: 75‘695,09 Eur sumokėti per 5 darbo dienas po preliminariosios sutarties sudarymo, o likusią 428‘938,83 Eur kainos dalį, sumokėti per 30 dienų nuo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovė iki pagrindinės sutarties sudarymo įsipareigojo pateikti visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir žemės sklypo bendraturčio atsisakymą pirkti parduodamą žemės sklypo dalį (sutarties 3.1.1, 3.1.2, 4.5 punktai).
71. Ieškovės teigimu, atsakovė teigdama, kad nėra jokių apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į turtą, taip pat, kad į turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, yra apgaulingas, nes žinodamas, kad Lietuvos Respublika turi pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, šios teisės nėra atsisakiusi, ji nebūtų pasirašiusi preliminarios sutarties ir prisiėmusi riziką sumokėti pirmąją įmoką per 5 darbo dienas.
72. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su visa informacija apie parduodamą turtą, jo teisinį statusą bei išsiaiškinti visas kitas aplinkybes, susijusias su parduodamu turtu. Minėta, apie aukcioną, jo taisykles, parduodamą turtą, buvo paskelbta viešai dar 2013 m. rugpjūčio 28 d., t. y. daugiau nei 45 dienos iki aukciono. Iki aukciono pradžios, parduodamo turto bendraturtis nebuvo pareiškęs noro įsigyti valdomą turto dalį, tokio noro nepareiškė ir vėliau, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši sutarties sąlyga neatitiko faktinės situacijos.
73. Nors ieškovė nurodo, kad būtent pardavėjo neturėjimas bendraturčio atsisakymo pirkti žemės dalį, jam sukliudė gauti banko kreditą, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė ir byloje tokių įrodymų taip pat nėra.
74. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė už įgytą turtą ketino atsiskaityti savo ir skolintomis lėšomis. Ieškovė preliminariąja sutartimi įsipareigojo sumokėti 75‘695,09 Eur per 5 darbo dienas, tačiau teigia, kad per tokį trumpą laiką gauti banko finansavimą pratiškai nėra įmanoma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad ieškovė, neįsitikinusi savo realiomis galimybėmis gauti turto finansavimą, įsipareigojusi sumokėti turto kainą preliminarioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis, prisiėmė tokią riziką, todėl turi prisiimti neigiamas rizikos pasekmes.
75. Byloje nustatyta, kad atsakovė preliminariąją sutartį nutraukė 2013 m. lapkričio 18 d., nors ieškovė pirmąją dalį turto kainos turėjo sumokėti per 5 darbo dienas t. y. iki 2013 m. spalio 22 d. Ieškovė, žinodama, kad ši sąlyga yra esminė, kad sutartyje už jos neįvykdymą numatyta bauda, įsipareigojimo neįvykdė, nurodytos sumos nesumokėjo, taigi pažeidė preliminariosios sutarties esminę sąlygą. Atsakovė per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą, likus dviems savaitėms iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos, gavo žemės sklypo bendraturčio - Lietuvos Respublikos – sutikimą dėl turto dalies perleidimo.
76. Atsakovės veiksmai patvirtina, kad ji bendradarbiavo su ieškove, ėmėsi veiksmų gauti būtinus dokumentus ir juos gavo, taigi siekė įvykdyti preliminarios sutarties sąlygas. Byloje nenustačius tyčinių ir sąmoningų atsakovės veiksmų, kuriais ji būtų suklaidinusi ieškovę dėl sudaromo sandorio esmės, bei nustačius, kad bendraturčio sutikimo nebuvimas nebuvo esminė sutarčių sąlyga, lėmusi preliminarios sutarties nevykdymą, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės kaltę dėl sutarties nutraukimo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė pažeidė sutartį, kad atsakovės teiginiai klaidino, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, nepagrįsti ir atmestini.
77. Ieškovės teiginiai, kad jei atsakovė nebūtų nutraukusi preliminarios sutarties, ji tikrai būtų gavusi finansavimą, sumokėjusi visą turto kainą, laikomi deklaratyviais, nes jokių patikimų įrodymų, šiems teiginiams pagrįsti, ieškovė nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
78. Atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog dėl sutarties nutraukimo yra ar būtų patyrusi nuostolius, todėl teismas nepagrįstai taikė baudinę sankciją.
79. Įstatymas reglamentuoja, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Preliminariojoje sutartyje, kaip ir bet kurioje kitoje, šalys gali nustatyti netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
80. Nagrinėjamu atveju preliminarios sutarties šalys susitarė, kad jeigu pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaroma iki šioje sutartyje nustatyto termino pabaigos dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir tokiu atveju pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui visas jo pagal sutartį sumokėtas sumas, išskaičiuodamas 75‘695,09 Eur sumą kaip baudą už pirkėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (sutarties 6.2 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad šiame punkte numatyta bauda yra minimalūs ir pagrįsti pardavėjo nuostoliai, kurių įrodinėti nereikia.
81. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
82. Pagal preliminarios sutarties 3.1.1. punkto sąlygas, 75‘695,09 Eur pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo. Šalys susitarė, kad ši sąlyga yra esminė ir pirkėjui nesumokėjus šiame punkte nurodytos turto kainos dalies nustatytais terminais, pardavėjas turi teisę atsisakyti sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį bei pareikalauti iš pirkėjo sumokėti 6.2. punkte nurodytą baudą. Taigi, šalis pažeidusi savo sutartinius įsipareigojimus, turi kitai šaliai sumokėti netesybas baudos forma.
83. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sutartinio įsipareigojimo neįvykdė, nesumokėjo turto dalies kainos nei preliminarioje sutartyje numatytu, nei atsakovės papildomai suteiktu iki 2013 m. lapkričio 15 d. terminu. Nutraukus preliminariąją sutartį ir nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovė dėl ieškovės kaltės prarado galimybę parduoti turtą už didžiausią kainą.
84. Nustatyta, kad atsakovė nekilnojamąjį turtą pardavė už 438‘050,28 Eur (e. b. l. 68), t. y. 66‘583,64 Eur pigiau, nei būtų pardavusi ieškovei preliminarios sutarties pagrindu. Taigi, atsakovė negavo keturis kartus daugiau pajamų, nei ieškovės mokėtina 14‘481 Eur bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Be to, akivaizdu, kad atsakovė, organizuodama aukcioną, patyrė aukciono organizavimo išlaidų. Preliminarioje sutartyje numatyta bauda, tik iš dalies padengia atsakovės turėtas išlaidas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė siekia praturtėti ieškovės sąskaita, kad atsakovė neįrodė nuostolių dydžio, atmestini kaip nepagrįsti.
85. Konstatavus, kad preliminariosios sutarties nevykdė ieškovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai pasiliko ieškovės įmokėtą 14‘481 Eur aukciono dalyvio įnašą, kaip baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Todėl ieškovė neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti grąžinti šį įnašą.
86. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
87. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės turi būti priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokias išlaidas patyrė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 88, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.