Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. (S. P.) gynėjo advokato Rolando Mištauto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalį 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, S. P. paskirta subendrinta bausmė 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaičius suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, S. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė 446 MGL (16 796 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. P. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padarė cigarečių kontrabandą, t. y. prisidengdamas jo prašymu 2015 m. rugsėjo 5 d. įsteigtos UAB „E.“, registruotos Draugystės g. 17-1, Kaune, kurioje jis oficialiai įdarbintas nebuvo, vardu ir teisėta ūkine komercine veikla, 2015 m. lapkričio 17–18 dienomis, tiksliau nenustatytu laiku, paslėpęs slėptuvėse, kurias kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įrengė šios bendrovės iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ išsinuomotame vagone Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „E.“, atstovaujama direktorės G. D., kuri dėl šios veikos nėra kalta, veikdama jo nurodymu, gabeno statybines medžiagas Baltarusijos Respublikos individualiai įmonei „I. T.“, registruotai Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), taip sudarant sąlygas jam kartu su bendrininkais atgal į Lietuvos Respubliką vykstančiame tuščiame vagone įrengtose slėptuvėse gabenti cigaretes, nepateikiant jų muitinės kontrolei. Taip S. P., išvengdamas muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), paslėpęs nurodytame vagone įrengtose slėptuvėse, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 135 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 317 318 Eur.

2. S. P. nuteistas ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrininku grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2015 m. lapkričio 17–18 dienomis, tiksliai nenustatytu laiku Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) geležinkelio posto, esančio (duomenys neskelbtini), iki UAB „L.“ priklausančių sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paslėpęs UAB „E.“ iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ išsinuomotame vagone Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtose slėptuvėse, neteisėtai gabeno per minimą postą kontrabandos būdu įvežtas akcizais apmokestinamas prekes – 135 000 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 317 318 Eur.

Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys nepatvirtina S. P. suformuluoto kaltinimo. Kaip liudytojo apklausto A. V. parodymai, kad klausantis G. D. telefoninius pokalbius padaryta prielaida, jog UAB „E.“ realus vadovas nuteistasis, jis geležinkelio darbuotojams buvo sakęs, kad reikalus sprendžia jis, o ne moteriškė (G. D.), kuriai nurodymus duodavo pats; jog S. P. vengė nurodyti savo asmens duomenis, pokalbiuose prisistatydavo svetimais vardais, patvirtina tik S. P. ir G. D. parodymus, kad jis prisidėjo prie statybinių prekių pardavimo ir gabenimo geležinkelio vagonu į Baltarusiją. S. P., bendraudamas su atsakingais žmonėmis telefonu prisistatydavo ne savo vardu, tiesiog kad nekiltų įtarimų, jog įmonėje dirba svetimi žmonės. S. P. kaltės neįrodo ir kiti bylos duomenys, kuriais teismas pagrindė apskųstąjį nuosprendį. Įvykio vietos apžiūros metu rasti daiktai (faneros fragmentas su užrašu „Z.“, faneros fragmentas su užrašu „L.“, faneros fragmentai su lipdukais UAB „(duomenys neskelbtini)“, metalinių kampų fragmentai ir 135 000 pakelių cigarečių „Fest“) nepatvirtina, kad jie priklausė S. P., jog jis įrengė slėptuvę, joje slėpė cigaretes, juolab, kad jis net fiziškai neturėjo tokios galimybės. Nuteistasis būdavo išvykęs iš Lietuvos, gyveno ir dirbo Italijoje, o į Baltarusiją nevykdavo. Liudytojai R. A. ir J. R. patvirtino, kad S. P. atpažino iš nuotraukos, nes jis buvo su jais susitikęs, kai buvo organizuojamas baldų iškrovimas. Nenustatytų asmenų pirkimas parduotuvėje statybinių medžiagų, kurios buvo rastos UAB „E.“ nuomojame vagone, visiškai nepatvirtina, kad S. P. šias medžiagas panaudojo vagone ir įrengė slėptuvę, o tarnybiniame pranešime dėl S. P. telefoninių pokalbių išklotinės analizės nurodyta informacija apie S. P. 2015 m. spalio 14 d., lapkričio 24 d. ir 25 d. judėjimą ir ryšius (įvykius) su R. A. yra neinformatyvi ir neatitinka įrodymų liečiamumo ir sąsajumo kriterijų.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. P. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai S. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį.

7. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas išvengdamas muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ar kitus straipsnyje nurodytus daiktus. BK 199² straipsnis draudžia disponavimą akcizinėmis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pažeidžiant nustatytą tvarką. Teisėjų kolegijos nuomone byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia konstatuoti, kad S. P. geležinkelio vagone įrengtoje slėptuvėje per Baltarusijos – Lietuvos sieną gabeno 135 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurių muitinė vertė buvo 317 318 eurų. Nors gynėjas apeliacinio teismo posėdyje nurodė, kad iš bylos medžiagos neišplaukia, kokiais konkrečiais veiksmais S. P. įgyvendino minėtų veikų sudėtį, teisėjų kolegijos nuomone apygardos teismas, vertindamas surinktų įrodymų visumą, padarė teisingą išvadą, kad S. P. įgyvendino jam inkriminuotas veikas.

8. S. P. gynėjas neginčija apygardos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad nuteistasis liudytojos G. D. vardu įkūrė įmonę „E.“, išnuomojo geležinkelio vagoną bei sandėliavimo patalpas ir organizavo statybinės vatos gabenimą į Baltarusiją. Taip pat apeliantas neneigia fakto, kad bendraudamas įmonės reikalais S. P. prisistatydavo svetimais vardais (t. 4, b. l. 82-86). Atsižvelgiant į tai bei remiantis liudytojų G. D. ir A. V. parodymais laikytina įrodyta ir aplinkybė, kad realus UAB „E.“ vadovas buvo S. P.: Liudytoja G. D. parodė, kad įmonės reikalus, kaip ir pinigines lėšas bei mokėjimus, tvarkė nuteistasis. Tuo tarpu ji, kaip nominali įmonės direktorė, vykdavo kartu, pasirašydavo reikiamus dokumentus, ir už savo darbą iš S. P. gaudavo 200 eurų mėnesinį atlyginimą (t. 4, b. l. 64-65). Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų bei liudytojo A. V., atlikusio tyrimą, parodymų, matoma, kad nuteistasis duodavo nurodymus G. D. dėl įmonės veiklos, tarėsi su geležinkelių darbuotojais, sakė, kad reikalus sprendžia jis, nurodydamas savo telefono numerį (t. 1, b. l. 130-132, 133-143, t. 4, b. l. 52-53, 64-65). Todėl, gynybos tvirtinimu, menamas liudytojo A. V. parodymų abstraktumas dėl turimos operatyvinės informacijos pirmosios instancijos teismui nesudarė kliūčių naudoti ir kartu su kitų bylos duomenų visuma vertinti parodymus dėl S. P. vaidmens įmonės veikloje. Be to, ir pats S. P. parodė, kad jis iniciavo įmonės įkūrimą ir, padedamas G. D., nuomojo vagoną ir organizavo statybinių medžiagų gabenimą (t. 4, b. l. 83).

9. S. P. tvirtinimą, kad jis apie vagone įrengtą slėptuvę esą nieko nežinojo, vertinant kartu su pirmiau išvardintomis aplinkybėmis, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Pirma, 2015 m. spalio 14 d. statybinių prekių centre „Senukai“ buvo perkamos medžiagos, vėliau panaudotos slėptuvei įrengti (t. 1, b. l. 144-152, 179-182). Antra, liudytoja G. D. parodė, kad į įmonę buvo atvykusi delegacija, trys ar keturi baltarusiai, ir S. P. jos nuostabai pasakė, kad išnuomotą vagoną reikia padažyti ir patvarkyti, galbūt jį pritaikant vamzdžių gabenimui (t. 4, b. l. 64, 65). Vėliau, kai dėl slėptuvės skambino muitininkai, S. P., pasak G. D., jau pasitraukė į Italiją, ir likusius įmonės reikalus paliko jai (t. 4, b. l. 65). Trečia, liudytojas A. M. parodė, kad pervežant medžiagas iš „S.“, jas krovę asmenys naudojosi „BMW 7“ markės automobiliu baltarusiškais numeriais (t. 4, b. l. 63). Nuteistasis parodė, kad tokios markės jo draugui priklausančiu automobiliu naudojosi pats, nes mašina buvo tvarkoma Lietuvoje (t. 4, b. l. 84). Ketvirta, šiuos įrodymus papildomai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų R. A. bei J. R., atpažinusių S. P., parodymai, kad pastarasis juos buvo pasamdęs krovinių krovimui, tačiau tą vakarą dėl nenumatytų kliūčių jų paslaugomis nebuvo pasinaudota (t. 1, b. l. 74-80, 83-90). Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu šie liudytojai savo parodymus keitė (t. 4, b. l. 53-55, 73-74), ypač dėl ikiteisminiame tyrime nurodytos aplinkybės, jog nakties metu jie buvo atvežti prie geležinkelio linijos. Taip pat J. R. teisme neigė ikiteisminio tyrimu metu duotus parodymus, esą S. P., sužlugus planuotam krovimui, buvo prasitaręs, kad jie būtų krovę cigaretes, bet vagonas buvo stebimas, galimai pareigūnų, ir kad S. P. esą prarado daug pinigų (t. 1, b. l. 84). Tačiau alternatyvią liudytojų bei apelianto keliamą įvykių versiją, jog tą vakarą iš tiesų buvo suplanuotas baldų krovimas iš sunkvežimio, patikimai paneigia pirmiau nurodyti bylos duomenys. Skeptiškai vertintini ir liudytojo R. A. teisme duoti prieštaringi parodymai, kad jis esą nuteistojo prašymu išnuomojo mikroautobusą, kurį pats ir vairavo, tačiau tą vakarą buvo neblaivus (t. 4, b. l. 55). Kitaip negu apeliaciniame skunde teigia gynėjas, S. P. telefono naudojimo duomenys (t. 2, b. l. 10-17) suteikia pakankamai informacijos, kuri galėjo būti panaudota byloje: minėti duomenys rodo, kad 2015 m. spalio 14 d. S. P. telefonas jungėsi stoties adresu, kuris sutampa su „S.“ prekybos centru (duomenys neskelbtini), taip pat rodo, kad nuteistasis 2015 m. lapkričio 24-25 dienomis bendravo su liudytoju R. A., kaip ir parodo, kad jų telefonų aparatai jungėsi prie tų pačių bazinių stočių (duomenys neskelbtini). Šie duomenys iš esmės atitinka liudytojo R. A. parodymus, kad jis tą naktį bendravo su nuteistuoju, taip pat bylos duomenis dėl slėptuvei skirtų medžiagų įsigijimo „S.“ prekybos centre. Todėl apygardos teismas minėtą informaciją, kuri, ją susiejus su kitais bylos duomenimis, patvirtina S. P. kaltę, galėjo vertinti.

10. Kaltinimo kontrabanda ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad įmonė realiai vykdė komercinę veiklą, gabendama statybines medžiagas į Baltarusiją. Nors byloje surinkta medžiaga iš tiesų nesuteikia pagrindo abejoti, kad tokia prekyba vyko, tai nepaneigia fakto, kad kartu su įprastinėmis statybos prekėmis to paties vagono slėptuvėje buvo gabenamos ir kontrabandinės cigaretės. Byloje surinktų įrodymų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad minimu laikotarpiu S. P. gyveno Italijoje. Remiantis tiek paties nuteistojo, tiek liudytojų G. D., R. A. ir J. R. parodymais darytina vienareikšmiška išvada, kad nuteistasis bet kokiu atveju su reikalais Lietuvoje lankydavosi. Kaip patvirtino ir pats nuteistasis, jis planuoto krovimo vakarą buvo Lietuvoje ir bendravo su liudytojais R. A. ir J. R. (t. 4, b. l. 83-84). Todėl ta aplinkybė, kad nuteistojo nuolatinė gyvenamoji vieta galimai buvo Italijoje, kaltinime nurodytų S. P. veiksmų nepaneigia.

11. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad apygardos teismas S. P. nepagrįstai inkriminavo veikų padarymą bendrininkų grupėje, nes byloje jokie bendrininkai nustatyti nebuvo, kaip ir nebuvo nustatytas bendrininkavimui būtinas asmenų susitarimas. Pritartina gynėjui, kad byloje kaltinimai kitiems asmenims pateikti nebuvo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje, esant pakankamai bylos duomenų, pripažįstamas ir bendrininkavimas su nenustatytais asmenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009 su teisėjo J. P. atskirąja nuomone, Nr. 2K-115/2012 ir kt.). Tiesa, reikia pažymėti, kad procesinis reikalavimas išsamiai ištirti bylos aplinkybes (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 5 dalis) atitinkamai reikalauja patikimai nustatyti tiek paties bendrininkavimo faktą, tiek ir bendrininkų vaidmenis (BK 24 straipsnis). Nors apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje minėtu klausimu atskirai nepasisakė, jis teisingai vertino, kad S. P. veikė bendrininkų grupėje, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia (BK 25 straipsnio 2 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Liudytojos G. D. parodymai dėl S. P. partnerių iš Baltarusijos, tvarkiusių vagoną (t. 4, b. l. 64), taip pat A. M. liudijimas, kad faneros ir kitų medžiagų pergabenime iš „S.“ dalyvavo keli asmenys (t. 4, b. l. 63), netiesiogiai ir R. A. bei J. R. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kad naktinės kelionės metu jie matė kitus asmenis, patvirtina aplinkybę, kad S. P. veikė ne vienas, tačiau bendrai susitaręs su kitais asmenimis. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes atmestina ir tikimybė, kad S. P. visų kitų kontrabandoje dalyvavusių asmenų atžvilgiu buvo tik vienas tarpinis vykdytojas arba vykdytojas, pasitelkęs padėjėjus. Slėptuvės vagone įrengimas, cigarečių parūpinimas bei pakrovimas Baltarusijoje, jų iškrovimas Lietuvoje reikalauja gana kompleksinių veiksmų, kuriuos vienam asmeniui būtų sudėtinga įgyvendinti. Be to, S. P. parodė, kad pats į Baltarusiją minimu laikotarpiu nevykdavo (t. 4, b. l. 86), kas suponuoja išvadą, kad cigarečių įgijimui bei pakrovimui buvo reikalingi papildomi asmenys anapus valstybės sienos. Duomenų, kurie leistų suabejoti kitų bendrininkų minimaliu atsakomybės amžiumi ar pakaltinamumu, byloje nėra. Dėl minėtų aplinkybių darytina išvada, kad S. P. nusikalstamoms veikoms padaryti reikėjo ir kitų asmenų veiksmų, be kurių indėlio veikos padarymas nebūtų buvęs įmanomas, tad bendrininkų grupei reikalingas bent dviejų bandravykdytojų dalyvavimas byloje yra nustatytas. Šiame kontekste paneigtinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad ta aplinkybė, jog S. P. Baltarusijoje nesilankė, esą prieštarauja jam inkriminuotų veiksmų padarymui. Nei BK 199, nei 199² straipsniuose numatyti požymiai nereikalauja, kad asmuo fiziškai, „savo rankomis“ įgyvendintų visus ten aprašytus veiksmus. Byloje pakanka duomenų, kurie įrodo, kad S. P., pasirūpindamas geležinkelio vagono nuoma, slėptuvės įrengimu, iškrovimo Lietuvoje darbais, kartu su kitais asmenimis vykdė neapmokestintų cigarečių kontrabandą. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad dalis bendrininkų veikė Baltarusijos teritorijoje, remiantis BK 4 straipsnio 2, 3 dalimis, S. P. atsakomybės pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus nepaneigia.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, juos įvertinus kaip visumą ir sujungus į vieningą loginę seką, apygardos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą dėl S. P. kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį.

13. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių prieštaravimų dėl S. P. paskirtos bausmės – baudos – dydžio ar jos pagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertinęs visas S. P. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimų, nustatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrė teisingas, aiškiai ne per griežtas, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančias bausmes. Teismas taip pat pagrįstai pagal BK 65, 66 straipsnių nuostatas į paskirtos bausmės laiką įskaitė S. P. suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. gegužės 17 d.

14. Apygardos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.

15. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. P. gynėjo advokato Rolando Mištauto apeliacinį skundą atmesti.