Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2013-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-374-282-2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-02-05Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-05-13Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-13
Bylos Nr.
1A-374-282-2013
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00242-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Irena Ivanovienė
Nuteistasis
D. P., V. D.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-374-282/2013Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00242-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.10.1.; 1.2.17.5.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.5.; 2.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.; 2.4.9. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,gynėjams advokatams Jurgitai Šlapaitienei, Nainai Lanzbergienei,nuteistiesiems D. P., V. D.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. P. ir V. D. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo

D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį (už aparato naminei degtinei gaminti pagaminimą) ir BK 201 straipsnio 2 dalį (už 102,040 litrų naminės degtinės pagaminimą) ir nuteistas:

pagal BK 201 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 201 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Pritaikius LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2011-11-04 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2012-01-17 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu) paskirtos bausmės dalis, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką visiškai įskaityta pagal 2011-11-04 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį (pakeistą 2012-01-17 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu) atlikta bausmė, šioje byloje sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-05-06 iki 2011-05-08 įskaitytinai ir nuo 2013-01-06 iki 2013-02-05.

V. D. pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, 65 straipsnio 1 d. 10 a punktą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2011 m. lapkričio 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir 2012 m. vasario 29 d. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pakeistos bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams ir 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda.

Į bausmę visiškai įskaityta pagal 2011 m. lapkričio 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta ir pakeista 2012 m. vasario 29 d. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu atlikta bausmė.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p, V. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto ir rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. D. į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaitytas jo šioje byloje sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-05-06 iki 2011-05-07 įskaitytinai.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad jis 2011 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini) esančiame miške pagamino aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir jį ten laikė iki 2011 m. gegužės 6 dienos apie 18 val., tai yra iki tol, kol jį surado ir išėmė (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajono Policijos komisariato pareigūnai.

D. P. ir V. D. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu, 2011 m. gegužės 6 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), D. P. pagamintu aparatu stipriems namų gamybos gėrimams gaminti, neteisėtai, turėdami tikslą realizuoti, pagamino 102,040 litrų 39,1-42,3% stiprumo naminės degtinės bei iki 2011-05-06 laikė 1557,4 l 4,0% stiprumo raugo (brogės), tinkamo naminei degtinei gaminti, iš kurio kėsinosi pagaminti 62,3 l – 100 procentų stiprumo absoliutaus etilo alkoholio arba 124,6 l – 50 procentų etilo alkoholio, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2011-05-06 18 val. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo nuosprendį pakeisti ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti pritaikius BK 75 straipsnį. Mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jis nuo jo sulaikymo momento pripažino kaltę padarius nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, todėl tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir nors yra teistas, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai, neigiamų pasekmių nesukėlė. Nurodo, kad gyvena faktinėje santuokoje su V. R., kuri dėl širdies ligų yra nedarbinga, kartu su jais taip pat gyvena ir V. R. motina, iki suėmimo jis jas abi išlaikė. Teigia, kad būdamas suimtas ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis neturi galimybės sumokėti paskirtos baudos, todėl tik išėjęs į laisvę stengtųsi įsidarbinti ir sumokėti paskirtą baudą, prisidėti prie šeimos išlaikymo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti arba sušvelninti bausmę. Teigia, kad nuosprendis nepagrįstas, nes teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis parodė, jog išgirdęs keistus garsus miške, nuėjo pasižiūrėti kas vyksta, nepriėjęs prie bravoro pamatė dirbantį iš matymo pažįstamą D. P.. Kai pripuolė vyrai, neprisistatė, buvo be skiriamųjų ženklų, jį užpuolė ir pririšo prie medžio. Neigia kartu su D. P. gaminęs naminę degtinę. Teigia, kad nepagrįstai teismas rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, nes su D. P. jis yra turėjęs konfliktų, buvo nuteistas už trukdymą pastarajam atlikti tarnybines pareigas, o T. L., M. B., V. G. parodymai akivaizdžiai buvo pritaikyti prie situacijos, siekiant sudaryti vaizdą, kad jis (apeliantas) yra D. P. bendrininkas. Teismas atmetė D. P. parodymus, jog jis vienas gamino degtinę, kad jis (apeliantas) gaminti degtinės jam nepadėjo. Tvirtina, kad jokių kitų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

Skunde taip pat teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes su žmona augina du mažamečius vaikus, dukra yra neįgali, jis taip pat prižiūri senus savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), padeda jiems dirbti žemės ūkio darbus, dirba vairuotoju ekspeditoriumi AB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad jam paskirtas maksimalios trukmės bausmės vykdymo atidėjimas neatitinka BK 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo kriterijų.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundu tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas netenkintinas, nuteistojo D. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. ginčija kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą bei mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, o nuteistasis D. P., neginčydamas jo nusikalstamų veikų kvalifikacijos, prašo jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl V. D. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje.

V. D. neigia kartu su D. P. gaminęs naminę degtinę įvykio metu, tvirtina, kad išgirdęs miške kapojant malkas, nuėjo tik pasižiūrėti. Nors V. D. parodymus, jog kartu su D. P. negamino naminę degtinę teisme patvirtino ir nuteistasis D. P., tačiau tokius nuteistųjų parodymus paneigia byloje apklaustų policijos pareigūnų T. L., M. B., V. G. ir D. P. parodymai.

Liudytojai T. L., D. P., M. B., V. G. teisme parodė, kad tikrindami gautą informaciją dėl neteisėtai gaminamos naminės degtinės, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir miške, netoli D. sodybos, rado įrangą bei raugą naminei degtinei gaminti. Liudytojai patvirtino 20 metrų atstumu stebėję aplinką 15 minučių ir matę, kad V. D. ir D. P. kartu darbavosi prie naminės degtinės gamybos proceso: D. P. kapojo malkas, o V. D. pilstė vandenį į indą, kuriame buvo garų aušintuvas, bei pylė naminę degtinę iš kibiro į 120 litrų talpos plastmasinę statinę. Liudytojai T. L., M. B., V. G. taip pat parodė, kad M. B. sušukus „Stok, policija“, abu nuteistieji bandė pabėgti, bet buvo sulaikyti. Be to, M. B. parodė, kad sulaikius V. D. ir D. P., jie tarėsi, kuris prisiims kaltę už naminės degtinės gaminimą, V. D. liepė D. P. sakyti, jog tai yra jo. Liudytojas D. P. parodė, kad jis liko stebėti kelio, kad niekas neatvažiuotų ar neateitų, todėl nematė, kas ką konkrečiai veikė, o po 15 minučių išgirdęs sakant „stok, policija“, nuėjo į įvykio vietą ir pamatė, kad T. L. buvo sulaikęs D. P., o M. B. ir V. G. pasiviję sulaikė V. D.. Liudytojai T. L., D. P., M. B., V. G. taip pat parodė, kad prie miško buvo rastas V. D. nurodytas kaip jo automobilis VW Golf, kurio bagažo skyriuje buvo rastos plastmasinės talpos, kuriose skysčio likučių kvapas skleidė naminės degtinės kvapą. Tokias pat aplinkybes liudytojai nurodė iš karto po įvykio rašytuose tarnybiniuose pranešimuose (1 t. 23, 24 b. l.) bei apklausose ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 30, 31, 32, 33 b. l.). Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie nuoseklūs, atitinka ne tik vieni kitus, bet ir kitą byloje surinktą medžiagą – apžiūros protokoluose, specialisto išvadose nurodytus duomenis. Duomenų, kad liudytojai T. L., D. P., M. B., V. G. būtų suinteresuoti bylos baigtimi taip pat nenustatyta, nes liudytojai su nuteistaisiais giminystės ryšiais nesusiję, juos pažįsta tik darbo reikalais, kadangi D. P. jau nebe pirmą kartą sulaikomas bravore, o V. D. buvo sustabdytas ant kelio. Įvertinus tai, kad liudytojai aplinką stebėjo 15 minučių ir per tą laiką į mišką (įvykio vietą) niekas neatvažiavo ir neatėjo, abu nuteistieji darbavosi prie naminės degtinės gaminimo įrangos, kad pasakymą „stok, policija“ girdėjo pamiškėje buvęs D. P., daroma išvada, kad V. D. parodymai, jog jis tik nuėjo pažiūrėti kas vyksta miške ir iš karto buvo sulaikytas neprisistačiusių asmenų, neatitinka tikrovės, todėl tokius V. D. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad visuma byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patvirtina V. D. kaltę padarius BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl skundžiamas nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, teismo padarytos išvados dėl nuteistojo V. D. kaltės yra motyvuotos, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir V. D. išteisinti pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.

Nuteistasis V. D. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam V. D. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas nenustatė V. D. nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos matyti, kad V. D. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jo padaryta nusikalstama veika yra baigta. Nors nuteistasis dirba, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, tačiau yra baustas administracine tvarka, teistas du kartus, iš jų vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs. Atsižvelgus į tai, kad V. D. nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui, rodo, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam anksčiau paskirtos švelnesnės bausmė (bauda, areštas) teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naują nusikalstamą veiką, kolegija daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas V. D. tinkamai parinko bausmės rūšį ir, nustatydamas laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 201 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, BK 54, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas V. D. taikė bausmės vykdymo atidėjimą, nes apeliantas dirba, turi šeimą, jo dukra turi sveikatos sutrikimų, būtent šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nustatydamas maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą 3 metams teismas BK 75 straipsnio nuostatų nepažeidė, nes BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad V. D. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi bendrindamas V. D. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas nepagrįstai bendrino su Telšių rajono apylinkės teismo 2011-11-02 nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi šis nuosprendis buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2012-02-29 nuosprendžiu. Be to, pirmosios instancijos teismas, tiek bendrindamas V. D. paskirtas bausmes, tiek ir įskaitydamas į paskirtą bausmę pagal Šiaulių apygardos teismo nuosprendį atliktą bausmę, nurodė dvi skirtingas to paties Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio datas, todėl neaišku, su kokiu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme buvo bendrinama V. D. bausmė. Be to, apylinkės teismas V. D. paskirtą bausmę bendrino vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 10 a punktu, nors BK 65 straipsnio 1 dalis teturi tik 4 punktus. Šios pirmosios instancijos teismo padarytos rašybos klaidos ištaisytinos.

Nuteistojo D. P. prašymas pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, yra nepagrįstas, nes pagal teismų praktiką prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Iš bylos matyti, kad D. P. nepripažino naminę degtinę gaminęs kartu su V. D., taip siekdamas padėti bendrininkui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, nėra pagrindo manyti, kad D. P. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, kadangi jis vis daro analogiškas nusikalstamas veikas. Nuteistajam nepripažinus nusikalstamą veiką padarius kartu su V. D., neatskleidus jo kaip bendrininko atliktų veiksmų ir nesant pagrindo manyti, kad D. P. nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų, jeigu teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistasis D. P. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jo padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos. V. P. oficialiai iki suėmimo nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, buvo baustas administracine tvarka, teistas 6 kartus, tarp jų tris kartus už nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnyje. Tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu D. P. pasislėpė nuo teismo, ir dėl to buvo paskelbta jo paieška, rodo, kad jis siekė išvengti gresiančios bausmės. Atsižvelgiant į D. P. ankstesnius teistumus ir jam taikytas bausmes, akivaizdu, kad anksčiau jam paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis (bauda, viešaisiais darbais, laisvės apribojimu) bei taikytu bausmės vykdymo atidėjimu (2011-11-04) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to kolegija laiko, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam D. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas D. P. tinkamai parinko bausmės rūšį bei pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi būtent šios paminėtos aplinkybės apie apelianto teistumus bei jau taikytą bausmės vykdymo atidėjimą leidžia daryti išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tačiau bendrindamas D. P. paskirtas bausmes teisingai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. Iš bylos matyti, kad aparatą naminei degtinei gaminti D. P. pasigamino 2011 m. balandžio mėnesį tiksliai nenustatytu laiku, šį aparatą laiką laikė iki 2011-05-06, bei tą aparatą naudojo gamindamas naminę degtinę. Taigi, D. P. tyčia apėmė ir aparato naminei degtinei pasigaminimą, laikymą, ir pačios naminės degtinės gamybą, todėl nuteistajam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant D. P. pagal BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirtas bausmes (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Skundžiamas nuosprendis taip pat keistinas ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas D. P. bausmę su ankstesniu nuosprendžiu neatsižvelgė į tai, jog skundžiamo nuosprendžio priėmimo momentu D. P. atžvilgiu buvo priimtas ir įsiteisėjęs Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendis, pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžiu. Be to, Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu ir 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžiu), paskirtos bausmės buvo subendrintos Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi (patikslinta Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi). Kadangi minėti teismo sprendimai skundžiamo nuosprendžio priėmimo momentu buvo įsiteisėję, pirmosios instancijos teismas D. P. paskirtą bausmę privalėjo bendrinti su Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi (patikslinta 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi) pagal du nuosprendžius subendrinta bausme.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, D. P. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir BK 201 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimu ir D. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžiu), ir Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžiu) paskirtas bausmes, subendrintas Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi (patikslinta Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi), ir D. P. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams ir 30 MGL (3900 Lt) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-05-06 iki 2011-05-08 įskaitytinai, nuo 2013-01-06 iki 2013-02-05 ir pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. ir 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžius atliktas bausmes.

Nuosprendį patikslinti, nurodant, kad V. D. subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda – paskirta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, subendrinus su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Patikslinti nurodant, kad V. D. į bausmę įskaityta visiškai atlikta bausmė pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Irena IvanovienėNijolė Matuzevičienė