- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-507-464/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo dalies, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo sutuoktiniui, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija Visagino savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. S. 2009-01-20 su ieškiniu kreipėsi į teismą (t. 1, b.l. 1-2, 69) prašydama nutraukti santuoką su atsakovu, sudarytą 2002-08-10 (duomenys neskelbtini) administracijos CM skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnamečio sūnaus, gimusio 2004-06-08, gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti nepilnamečio išlaikymui iš atsakovo kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 600 Lt; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina; priteisti ieškovei rentą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2022-06-08; padalinti santuokoje įgytą turtą; pakeisti šalių pavardes; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jog atsakovas šeimą paliko 2008 m. spalio mėn., tačiau jau kelis mėnesius iki to šeimoje gyveno epizodiškai. Atsakovas šeima nesirūpino, neteikė jokios paramos, epizodiškai dalyvavo vaiko išlaikyme, su vaiku nebendravo, tik po ieškinio pateikimo į jos sąskaitą pervedė 600 Lt vaiko išlaikymui. Ieškovė teigė, kad vienai išlaikyti nepilnametį vaiką, šeimos būstą ir save pačią sudėtinga. Papildomai dirbti negalinti dėl vaiko mažametystės. Ieškovė vaiko auklėjimui ir priežiūrai skyrė daug laiko ir dėmesio, todėl ribojo savo profesinius ir karjeros siekius.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. atsiliepimu (t. 1, b.l. 23-24; 73-74) su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nesutiko su dalintino sutuoktinių turto nustatymu, t.y. teigė, kad į dalintino turto sąrašą nebuvo įtrauktas bendrai iki santuokos įgytas butas; nesutiko dėl rentos buvusiai sutuoktinei priteisimo; sutiko skirti vaiko išlaikymui 150 Lt. Su kitais ieškovės reikalavimais sutiko. Teismo posėdžio metu sutiko su visais ieškovės reikalavimais, išskyrus reikalavimą dėl rentos priteisimo. Nurodė, kad ieškovė yra sveika, turi du aukštuosius išsilavinimus, yra vokiečių kalbos mokytoja, todėl gali pati save išlaikyti, susirasdama geriau apmokamą darbą arba dirbdama papildomai.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2009-06-03 sprendimu (t. 1, b.l. 85-88) ieškinį patenkino iš dalies, N. S. ir A. S. santuoką, sudarytą 2002-08-10 (duomenys neskelbtini) administracijos CM skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei N. S. paliko ikisantuokinę pavardę–K., atsakovui A. S., esamą- S.; priteisė iš atsakovo rentą ieškovei po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2022-06-08; nustatė nepilnamečio sūnaus, gimusio 2004-06-08 gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus N. S. išlaikymui mokėti po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; padalino šalių santuokoje įgytą turtą; priteisė iš atsakovo 344 Lt ieškovės naudai jos sumokėtą žyminį mokestį ir į valstybės pajamas 117 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalį bei 11,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas, palikdamas šeimą, neprisidėdamas prie bendrų šeimos interesų ir kito sutuoktinio interesų tenkinimo, nesirūpindamas šeima, netinkamai elgdamasis, ją išardė. Todėl konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Teismas sprendė, jog atsakovas prezumpcijos, numatytos CK 3.72 str. 2 d., nenuginčijo, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei išlaikymas nereikalingas, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai rentą tenkino. Teismas nustatė, jog šalių pajamos yra apylygės, tačiau iš atsakovės gaunamų pajamų atėmus išlaidas būtinas skirti vaiko poreikiams tenkinti ir būstą išlaikyti, liekanti suma leidžia patenkinti tik minimalius ieškovės poreikius, o tai neatitinka jos socialinės padėties, yra nepakankama turimų žinių tobulinimui ir didesnio pajamų šaltinio siekimui. Teismas sprendė, kad 200 Lt dydžio piniginė išmoka ieškovei bus pakankama parama tam, kad ji galėtų oriai dalyvauti visuomeniniame ir bendruomeniniame gyvenime.
Šalies argumentai
Atsakovas A. S. 2009-07-02 apeliaciniu skundu (t. 1, b.l. 104-105) prašė panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2009-06-03 sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesutiko su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo visų aplinkybių, privertusių atsakovą palikti šeimą, neapklausė jo nurodytų liudytojų. Taip pat pažymėjo, kad teismas neteisėtai priteisė rentą ieškovei, motyvuodamas, kad taip ji galėtų oriai dalyvauti visuomeniniame ir bendruomeniniame gyvenime. Nesupranta, kokio įstatymo pagrindu už tokio gyvenimo perspektyvas jis turi ieškovei mokėti rentą. Ginčijo ir vaiko išlaikymui priteistos sumos dydį. Atkreipė dėmesį į tai, kad jo bedarbio pašalpa 2,5 karto mažesnė už ieškovės gaunamą atlyginimą, jokio turto ar darbo galimybių neturi.
Atsiliepimas
Ieškovė N. S. 2009-08-03 atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 1, b.l. 114) prašė Visagino miesto apylinkės teismo 2009-06-03 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog teismo posėdžio metu ieškovas sutiko su 600 Lt suma vaiko išlaikymui. Dėl rentos jai skyrimo nurodė, kad atsakovas nenuginčijo CK 3.72 str. įtvirtintos prezumpcijos, nes ieškovė augina bendrą jos ir atsakovo vaiką. Pažymėjo, jog augindama mažametį vaiką negali papildomai dirbti vakarais ar savaitgaliais, nes privalo šį laiką skirti vaiko auklėjimui, gi vaiko tėvas vaiko auklėjime beveik nedalyvauja.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010-01-18 sprendimu (t. 1, b.l. 119-121) iš dalies panaikino Visagino miesto apylinkės teismo 2009-06-03 sprendimą. Minėtu apygardos teismo sprendimu buvo išspręstas išlaikymo nepilnamečiui vaikui klausimas, priteisiant iš atsakovo A. S. kas mėnesį 400 Lt periodinių išmokų sumą sūnaus išlaikymui, taip pat reikalavimas dėl rentos ieškovei priteisimo, kurį kolegija atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo Vilniaus apygardos teismas panaikino ir bylą šių reikalavimų dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Visagino miesto apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą sutuoktinių turto padalijimo dalyje, 2010-03-31 nutartimi (t. 2, b.l. 20-22) patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria išspręsti šalių turto padalinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai. Tačiau ši nutartis Vilniaus apygardos teismas 2011-05-30 nutartimi (t. 2, b.l. 82-85) buvo panaikinta, o sutuoktinių turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai dar kartą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Ieškovė 2010-04-19 pateikė kasacinį skundą dėl dalies Vilniaus apygardos teismo 2010-01-18 sprendimo (t. 2, b.l. 40-41), prašydama panaikinti jo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl rentos priteisimo ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2009-06-03 sprendimo dalį, kuria jai buvo priteista iš atsakovo renta po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2022-06-08.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-02 nutartimi (t. 2, b.l. 58-61) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010-01-18 sprendimo dalį dėl rentos priteisimo ir perdavė šį ieškovės reikalavimą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.
Atsakovo A. S. 2009-07-02 apeliacinis skundas dalyje dėl rentos priteisimo tenkintinas.
Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismą saisto ir kasacinės instancijos teismo 2010-07-02 nutartyje (t.2, b.l. 58-61) išdėstyti išaiškinimai bei kasacinio teismo išvados dėl ginčo dalyko (CPK 4 str., 362 str. 2 d.), kurioje pažymėta, jog CK 3.72 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija dėl išlaikymo reikalingumo, auginant bendrą savo ir buvusio sutuoktinio vaiką, yra paneigiama ir anaiptol pati savaime dar nepatvirtina tokio išlaikymo priteisimo sutuoktiniui būtinumo, o išlaikymo sutuoktiniui priteisimo kriterijai įvardinti CK 3.72 str. 5 d.
CK 3.72 str. 1 d. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė nėra absoliuti, ji siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, sutuoktinio nedarbingumas, amžius ar nepilnamečio vaiko auginimas gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tokia teisė į išlaikymą pripažįstama sutuoktiniui, jeigu jo paties turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė savo teisę į išlaikymą kildino iš apsunkintos galimybės pasirinkti geriau apmokamą darbą pagal specialybę (ji yra pedagogė), auginant nepilnametį vaiką, siejo tai su nepilnamečio vaiko išlaikymu, priežiūra ir auklėjimu, apeliantui neprisidedant prie vaiko poreikių tenkinimo, t.y. šį reikalavimą grindė jau minėta CK 3.72 str. 2 d. nustatyta prezumpcija - kartu su ja lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus. Pagal šią teisės normą prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, nes pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai. Kita vertus, visais atvejais, net ir galiojant išlaikymo reikalingumo prezumpcijai, kaip šioje byloje nurodė ir kasacinis teismas, išlaikymo priteisimo klausimą sprendžiantis teismas privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 5 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei išlaikymą, sprendė, kad nors ieškovės su darbu susijusios pajamos (1200 Lt) buvo didesnės, nei apelianto gaunama nedarbo išmoka (1041 Lt), tačiau iš ieškovės pajamų atėmus būtinas išlaidas vaiko poreikiams bei būstui išlaikyti, likusi jos pajamų dalis leistų patenkinti tik minimalius jos poreikius, o tai neatitiktų jos socialinės padėties, nepakaktų žinių tobulinimui ir didesnių pajamų siekimui. Todėl atsakovui nustatė pareigą 200 Lt kasmėnesine išmoka išlaikyti buvusią sutuoktinę. Kolegija, nesutikdama su šia argumentacija, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog ieškovės gaunamų pajamų pakanka jos minimaliems poreikiams užtikrinti, padarė iš esmės klaidingą išvadą apie apelianto prievolę prisidėti prie sutuoktinės išlaikymo kasmėnesinėmis išmokomis (renta), susiejęs ieškovės teisę į išmokų gavimą su jos socialine padėtimi bei galimybe tobulintis profesinėje srityje, nors įstatymų leidėjas tokių poreikių užtikrinimo per buvusio sutuoktinio materialinę paramą ir nenumato.
Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Taigi išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 str. 2 d. nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-233/2011).
Nagrinėjamos bylos atveju matyti, kad abu sutuoktiniai yra darbingo amžiaus, abu sveikti, abu gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame pragyvenimo lygis nėra toks aukštas, kaip didmiesčiuose. Ieškovės vardu yra įregistruotas butas (duomenys neskelbtini), kuriame gali gyventi, taigi papildomų išlaidų būsto nuomai nepatiria (t.1, b.l. 10), o apeliantas nekilnojamųjų daiktų savo vardu nėra įregistravęs, gyvena atskirai, todėl papildomai turi pasirūpinti ir gyvenamąja vieta, tam neabejotinai privalėdamas skirti tam tikrą savo pajamų dalį. Reikšmingos byloje ir tokios aplinkybės, kad apeliantas neturi oficialių darbo santykių, kurie yra nutrūkę darbdavio valia be jo kaltės, pagal DK 129 str. nuostatas, t.y. dėl VĮ Ignalinos AE 1-ojo energijos bloko eksploatavimo užbaigimo (t.1, b.l. 25). Jis buvo registruotas Darbo biržoje ir nedarbo išmokos nuosekliai mažėjo (t.1, b.l. 26, 55, 107), šiuo metu, kaip galima padaryti prielaidą iš jo procesinių dokumentų turinio, galimai uždarbiauja užsienyje. Be to, teismo sprendimu jam nustatyta pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 400 Lt per mėnesį (t.1, b.l. 119-121). Ieškovė skundžiamo sprendimo priėmimo metu dirbo mokykloje mokytoja, ir nors po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo taip pat buvo įregistruota darbo biržoje (t.1, b.l. 143), tačiau turi pakankamai paklausią profesiją ir užsienio kalbos žinių (t.1, b.l. 155), apelianto teigimu – du aukštojo mokslo diplomus, kas leidžia jai aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, ieškotis darbo (t.1, b.l. 142) ir gauti pajamų savo pačios pragyvenimui, kartu eliminuoja būtinybę tobulintis profesinėje srityje, kaip tai nepagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas apeliantą mokėti rentą ir šiuo tikslu.
Šiame kontekste kolegija daro išvadą, kad apelianto finansinės galimybės – neaiškios įsidarbinimo perspektyvos, pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, būtinybė užtikrinti ir savo paties minimalius poreikius, tame tarpe ir į gyvenamąjį būstą, nagrinėjamu momentu neleidžia teikti paramos buvusiai sutuoktinei.
Taigi konstatuotina, kad įstatyminė prezumpcija, jog ieškovei, auginančiai nepilnametį vaiką, reikalingas išlaikymas iki vaiko pilnametystės, paneigta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.72 str. 2 d. ir 5 d. nuostatas, šią teisės normos taikymo ir aiškinimo klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas priteistą ieškovei išlaikymą.
Šioje byloje procesas susiklostė tokiu būdu, kad su santuokos nutraukimu ir jos pasekmėmis susiję klausimai sprendžiami atskirai (t.1, b.l.85-88, 119-121, t.2, b.l. 58-61, 82-85). Dalis tokių klausimų, t.y. turto sutuoktiniams padalijimas, iki šiol nėra išspręstas ir Vilniaus apygardos teismo 2011-05-30 nutartimi (t.2, b.l. 82-84) yra perduotas nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui iš naujo. Kadangi dalis reikalavimų yra išspręsta kitaip, nei buvo sprendžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2009-06-03 sprendime, jau pirmame dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo priimtame procesiniame dokumente, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2010-01-18 sprendime (t.1, b.l. 119-121) pasisakyta apie būtinybę pagal byloje esančius rašytinius įrodymus perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsnių nuostatas bei į tai, kaip galiausiai bus išspręsti visi šioje byloje kelti reikalavimai (kiek jų bus patenkinta ir nepatenkinta). Taip pat iš šalių nebuvo priteistos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos (t.1, b.l. 117).
Kasacinis teismas, iš dalies panaikindamas šį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, taip pat neišsprendė procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (t.2, b.l. 62) paskirstymo šalims klausimo, pasisakęs, jog šioje proceso stadijoje galimybės jų priteisti nėra (t.2, b.l. 58-61).
Nebuvo išspręstas pašto išlaidų (t.2. b.l. 76) priteisimo klausimas ir Vilniaus apygardos teismo 2011-05-30 nutartimi (t.2, b.l. 82-85), kuria instancinė tvarka buvo revizuota nutartis dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo santuokinio turto padalijimo dalyje ir byla šių reikalavimų dalyje, kaip minėta, grąžinta nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia su šios apeliacinio skundo dalies (dėl rentos priteisimo) nagrinėjimu susijusių pašto išlaidų (t.2, b.l. 80) priteisimo iš šalių klausimo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.), akcentuodama, kad pašto išlaidų paskirstymas šalims, kaip ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, atsižvelgiant į galutinį patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų santykį, spręstinas pirmosios instancijos teisme, priimant galutinį sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir jos pasekmių (turto padalijimo).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kurią iš A. S. priteista 200 litų renta N. S. panaikinti ir šioje ginčo dalyje priimti naują sprendimą -N. S. ieškinį atmesti.