Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. R. M. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. M. ir V. M. ieškinį atsakovei UAB „Hidrotechnologijos“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir turtinės prievolės panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiomis, kaip apsimestinius sandorius, 2014-11-03 Statybos generalinės rangos sutartį Nr. 01 ir 2017-04-04 pirkimo – pardavimo sutartį, ir nustatyti, kad atsakovas A. R. M. ir UAB „Hidrotechnologijos“ 2014-11-03 sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios pagrindu 2017-04-04 A. R. M. ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Palanga, 5883/12689 dalis prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Palanga, prekybos patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „Hidrotechnologijos“ įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palanga, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palanga, prekybos patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Palanga, 6806/12689 dalis prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Palanga; bei panaikinti A. R. M. prievolę atsakovei UAB „Hidrotechnologijos“, kylančią iš 2015-11-30 PVM sąskaitos – faktūros HID Nr. 00168, 2015-08-30 PVM sąskaitos – faktūros HID Nr. 00163, 2015-06-30 PVM sąskaitos – faktūros HID Nr. 00160, 2015-04-30 PVM sąskaitos – faktūros HID Nr. 00156, 2016-03-30 PVM sąskaitos – faktūros HID Nr. 00178.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą pagal rūšinio teismingumo taisykles. Teismas konstatavo, jog ginčas tarp šalių kilo ne dėl sutarčių pakeitimo ar nutraukimo, o dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl ieškovų reikalavimai yra turtinio pobūdžio ir turi būti nustatoma konkreti ieškinio suma. Nurodė, jog pripažinus 2014-11-03 Statybos generalinės rangos sutartį Nr. 01 ir 2017-04-04 pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančiomis, atsakovams gali būti grąžinta turto už 405 528,00 Eur, todėl vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtintą rūšinio teismingumo taisyklę bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000,00 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.Teismas taip pat nurodė, jog ieškovai už ieškinio reikalavimus sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį, kaip už reikalavimą dėl sutarčių modifikavimo, tačiau teikdami ieškinį apygardos teismui, ieškinyje turėtų nurodyti ieškinio sumą, atitinkančią grąžintino ieškovams turto vertę, ir sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai (apeliantai) prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Ieškovai argumentuoja, jog ieškinio reikalavimais nesiekia jokių turtinio pobūdžio pasekmių – neprašo taikyti restitucijos (grąžinti jiems atsakovei perleistą turtą), priteisti jiems kokį nors turtą bei nesiekia išvengti turtinės prievolės vykdymo – ieškiniu prašo modifikuoti 2014-11-03 Statybos generalinės rangos sutartį Nr. 01 ir 2017-04-04 pirkimo – pardavimo sutartį nustatant, jog tarp A. R. M. ir UAB „Hidrotechnologijos“ 2014-11-03 buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, o ne statybos rangos ir pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovų teigimu, tenkinus ieškinį, sutarties įvykdymo rezultatas nepasikeis – šalims pagal sutartį atitekęs turtas ir toliau liks šalių nuosavybe, šalys viena kitos atžvilgiu neįgys/neišvengs jokių turtinių teisių ar pareigų, ieškiniu yra siekiama teisinio rezultato – kad šalių susitarimas būtų įformintas jų tikrąją valią atitinkančia forma – jungtinės veiklos sutartimi. Mano, jog ginčas yra neturtinis, teismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams bei už ieškinį mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto dydžio žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui. Teismas konstatavo, jog ginčas yra turtinio pobūdžio, jo vertė viršija 40 000 Eur, todėl toks ginčas teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, ir už jį mokėtinas žyminis mokestis kaip už turtinį ginčą. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovai 2014-11-03 sudarė Statybos generalinės rangos sutartį Nr. 01 su atsakove UAB „Hidrotechnologijos“, kuria atsakovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų sklype atlikti sutartyje numatytus statybos rangos darbus pagal ieškovo pasirinkto statinio projektuotojo parengtą projektinę dokumentaciją, sutartyje nustatytu terminu perduoti ieškovui tinkamai ir kokybiškai atliktus sutartinius darbus, o ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei darbų frontą, priimti tinkamai ir laiku atliktus darbus bei atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2017-04-04 ieškovai su atsakove sudarė pirkimo - pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto Palangoje pirkimo už 405 528 Eur. Pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką visa kaina, t. y. 405 528 Eur, yra užskaitoma atsakovės atliktais statybos ir apdailos darbais bei ši suma laikoma sumokėta ieškovams pagal 2015-11-30 PVM sąskaitą - faktūrą HID Nr. 00168, 2015-08-30 PVM sąskaitą - faktūrą HID Nr. 00163, 2015-06-30 PVM sąskaitą - faktūrą HID Nr. 00160, 2015-04-30 PVM sąskaitą - faktūrą HID Nr. 00156, 2016-03-30 PVM sąskaitą - faktūrą HID Nr. 00178.Ieškiniu ieškovai prašo pripažinti negaliojančiomis, kaip apsimestinius sandorius, 2014-11-03 Statybos generalinės rangos sutartį Nr. 01 ir 2017-04-04 pirkimo – pardavimo sutartį, ir nustatyti, kad A. R. M. ir UAB „Hidrotechnologijos“ 2014-11-03 sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios pagrindu 2017-04-04 A. R. M. ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą Palangoje, kurio bendra vertė 405 528 Eur, ir ieškovai neturi prievolės sumokėti atsakovei už statybos darbus pagal išrašytas nurodytas sąskaitas – faktūras.Ieškinyje taip pat nurodyta, jog siekdami išvengti mokestinės prievolės dėl, ieškovų teigimu, neteisingai pritaikyto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, siekia nuginčyti sandorius kaip apsimestinius ir pripažinti, kad sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Argumentuoja, jog keliamas ginčas nėra turtinis, nes neprašo taikyti restitucijos (grąžinti jiems atsakovei perleistą turtą), priteisti jiems kokį nors turtą bei nesiekia išvengti turtinės prievolės vykdymo, siekia tik modifikuoti teisinius santykius pagal tikruosius šalių ketinimus. Ieškovų argumentai pripažintini nepagrįstais. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1774-186/2015). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. Neturi reikšmės aplinkybė, kad šalis nereikalauja priteisti šių lėšų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2009).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamoje byloje ieškiniu reiškiami reikalavimai yra turtinio pobūdžio. Nors ieškovai ir nurodo priešingai, iš ieškinio matyti, kad jie būtent siekia išvengti prievolės atsakovei ir valstybei vykdymo, t. y. iš esmės pagal reikalavimų turinį ir siekiamus padarinius ieškovai siekia tam tikros turtinės naudos. Formuluodami reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais kaip apsimestinius, jie turi nurodyti ginčijamų sandorių vertę ir atitinkamai sumokėti žyminį mokestį. Ieškovams argumentuojant, jog neprašo taikyti restitucijos, pažymėtina, jog vadovaujantis suformuota teismų praktika, naikindamas sandorį, teismas privalo taikyti restituciją ex officio (savo iniciatyva). Ieškovams argumentuojant, jog reiškiamas ieškinys dėl sutarčių modifikavimo, pažymėtina, kad sutarties modifikavimas suprantamas kaip galiojančios sutarties sąlygų pakeitimas. Tuo tarpu, ieškovai prašo pakeisti ne sudarytų sutarčių sąlygas, o patį teisinį santykį. Sutarties rūšies pakeitimas nelaikytinas sutarties sąlygų pakeitimu. Taip pat pažymėtina, jog ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju ir pripažinus sandorius negaliojančiais iš esmės nebūtų įmanomas jų modifikavimas.Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Partnerystė ir įpareigoja veikti partnerius bendrai, siekti bendro tikslo, nurodyti kiekvieno partnerio įnašo dydį (CK 6.969-6.971 straipsniai), o nagrinėjamu atveju, tai lemia, jog ieškovai, reikšdami ieškinį, siekia apginti savo turtines teises. Atsižvelgiant į ginčijamų sandorių vertę konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčas teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą, ir pagrįstai nurodė, jog už ieškinį mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto dydžio žyminis mokestis, apskaičiuotas CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta tvarka.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą.