Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2012-11-12 · Civilinė byla Nr. 2-8084-902/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-11-12Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
2-8084-902/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05297-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Ieškovas
UAB „Ježvitas“
Atsakovas
M. M.
Kategorijos
  • 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ.byla Nr.2-8084-902/2012
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05297-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.2; 94.3; (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 12 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė, susipažinusi su civiline byla pagal ieškovo UAB „Ježvitas“ ieškinį atsakovei M. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės M. M. 35000,00 Lt skolą, 6 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismui priėmus ieškinį, rengiantis bylos nagrinėjimui paaiškėjo, kad ieškovo ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles.

Atsiliepimas

Ieškinys neteismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui. Iš teismui šalių pateiktų duomenų matyti, jog tarp šalių kilęs ginčas yra iš 2011-01-13 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01/S2011. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktos, tarp šalių sudarytos 2011-01-13 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 01/S2011 turinio matyti, kad šalys sutarties 3.1. punktu nustatė, kad tuo atveju, jei ginčą teiktų perduoti teismui byla turi būti nagrinėjama pagal ieškovo buveinės vietą.

Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 str. 1 d.). Šioje normoje atsispindi ginčo šalių autonomijos principas. Šalims įstatymas suteikia laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos, nei turėtų būti pagal proceso įstatymus. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik tiek, kiek pažeidžia imperatyvias rūšinio ir išimtinio teritorinio teismingumo taisykles. Susitarimas, nepažeidžiantis šių taisyklių, turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas esant galimybei jį įgyvendinti.

Teisės teorijoje ir praktikoje be prorogacinių susitarimų, kuriais ginčas perduodamas spręsti kuriam nors teismui, žinomi ir derogaciniai susitarimai, kuriais atmetama kurių nors teismų kompetencija. Tiek vieni, tiek ir kiti susitarimai patenka į šio straipsnio taikymo sritį ir komentuojamos normos prasme turi būti paisoma ne tik šalių valios perduoti ginčą spręsti kokiam nors konkrečiam teismui, bet ir jų valios perduoti ginčą spręsti kokios nors teritorijos teismui bei valios atmesti kokios nors teritorijos teismų kompetenciją. Šalių susitarimas dėl teritorinio teismingumo turi būti sudarytas raštu ir pateiktas kartu su ieškiniu ar pareiškimu. Ginčo teismingumo klausimas gali būti aptartas nebūtinai atskirame dokumente, bet, pavyzdžiui, gali būti nurodytas pirkimo - pardavimo sutartyje, nuomos sutartyje ar panašiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teismui, nepaisė susitarimo dėl sutartinio teismingumo, todėl UAB „Ježvitas“ ieškinys perduotinas nagrinėti pagal ieškovo buveinės vietą Širvintų rajono apylinkės teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

Perduoti civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ježvitas“ ieškinį atsakovei M. M. dėl skolos priteisimo pagal teismingumą Širvintų rajono apylinkės teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Ingrida Kirsnytė