- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-2641-160/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05297-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Ježvitas“
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Ježvitas“ apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ježvitas“ ieškinį atsakovei M. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
UAB „Ježvitas“ prašė priteisti iš M. M. 35000 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad 2010-12-07 atsakovė iš ieškovo pasiskolino 35000 Lt ir išrašė skolos faktą patvirtinantį paprastąjį vekselį. Pagal išduotą vekselį atsakovė privalėjo skolą grąžinti ieškovui, tačiau nurodytu laiku skolos negrąžino. 2012-05-21 ieškovas registruotu laišku išsiuntė atsakovei priminimą apie prievolės neįvykdymą, tačiau priminimas buvo grąžintas ieškovui su pašto žyma, jog adresatas atsisakė korespondenciją priimti.
Šalies argumentai
M. M. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2010-12-07 paprastasis vekselis neturi teisinės galios ir nesukuria jai prievolės apmokėti nurodytą sumą, kadangi jame nurodyta suma ieškovui yra sumokėta. Ji yra UAB „Aukštaitijos montažas“ direktorė ir akcininkė. UAB „Aukštaitijos montažas“ ir UAB „Ježvitas“ 2010-11-15 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Ježvitas“ įsipareigojo pagaminti ir parduoti UAB „Aukštaitijos montažas“ sutartyje nurodytas prekes už nurodytą kainą. Sutarė, kad UAB „Aukštaitijos montažas“ sumoka ieškovui 19200 Lt avansą, skolai padengti išrašomas paprastasis vekselis, o UAB „Aukštaitijos montažas“, atsiskaičius pagal sutartį, paprastasis vekselis netenka galios. 2010-12-07 atsakovė pasirašė vekselį, siekdama užtikrinti jos vadovaujamos įmonės atsiskaitymą pagal sutartį. Tai patvirtina šios aplinkybės: vekselis išduotas 2010-12-07, t. y. sutarties galiojimo metu; vekselio apmokėjimo terminas iki 2011-01-28 dienos; vekselio išrašymas numatytas sutarties 2.4 punkte; UAB „Aukštaitijos montažas“ ieškovui UAB „Ježvitas“ vekselyje numatytą sumą 35000 Lt sumokėjo būtent 2011-01-27 dieną (dieną prieš vekselio apmokėjimą), tai patvirtina UAB „Aukštaitijos montažas“ klientų apyvartos ataskaita laikotarpiu 2010-01-01 – 2012-02-03.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2013-04-11 sprendimu ieškinį atmetė; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė ieškovui UAB „Ježvitas“ 2000 Lt baudą, 1000 Lt priteisiant atsakovės M. M., o 1000 Lt valstybės naudai. Padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog paskolino atsakovei 35000 Lt. Tuo tarpu atsakovė įrodė, kad vekselis buvo pasirašytas, siekiant užtikrinti tarp ieškovo ir jos vadovaujamos bendrovės pasirašytos sutarties užtikrinimą, kad pagal sutartį yra visiškai atsiskaityta, todėl vadovaujantis sutarties 2.4 punktu vekselis yra negaliojantis. 2010-11-18 ieškovui buvo sumokėta 10000 Lt avanso suma, o 2010-12-02 buvo sumokėta likusi 9200 Lt avanso suma. 2010-12-07 UAB „Aukštaitijos montažas“ įmokėjo į ieškovo sąskaitą 847 Lt kaip likusį dalinį atsiskaitymą už prekes. Bendra užsakymo suma numatyta sutartyje buvo 55047,68 Lt. Iš šios sumos atėmus 19200 Lt avansą ir 847 Lt įmokėtus į ieškovo sąskaitą, neapmokėta suma už prekes sudarė 35000 Lt. Sutarties 2.5 punkte numatyta, kad prekės iš sandėlio išduodamos gavus visą avanso sumą ir pasirašius atidėjimui paprastąjį vekselį. 2010-12-07, t. y. 2010-11-15 sutarties galiojimo metu, buvo pasirašytas paprastasis vekselis 35000 Lt sumai. 2010-12-07, t. y. vekselio pasirašymo dieną, buvo išduotos UAB „Aukštaitijos montažas“ užsakytos prekės ir išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija VIT NR. 10/645. Taigi 2010-12-07 buvo visiškai įvykdytas sutarties 2.5 punktas, kadangi buvo sumokėta visa sutartyje numatyta avanso suma, likusiai sumai pasirašytas paprastasis vekselis ir išduotos užsakytos prekės. Vekselyje nurodyta suma buvo sumokėta 2011-01-17 ieškovui pervedant 15000 Lt, 2011-01-20 – 10000 Lt ir 2011-01-26 – 10000 Lt, iš viso 35000 Lt. Taigi UAB „Aukštaitijos montažas“ pagal 2010-11-15 sutartį su UAB „Ježvitas“ yra atsiskaitęs, o 2010-12-07 vekselis, pasirašytas atsakovės, yra negaliojantis. Tai patvirtina ir UAB „Aukštaitijos montažas“ apyvartos išrašas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-02-13, iš kurio matyti, kada buvo sumokėtas avansas ir kada sumokėta likusi suma. Atsakovė yra UAB „Aukštaitijos montažas“ direktorė ir vienintelė akcininkė, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad atsakovė vekselį pasirašė veikdama kaip UAB „Aukštaitijos montažas“ atstovė ir siekdama užtikrinti sutarties įvykdymą. Jokie kiti prievoliniai santykiai ieškovo ir atsakovės nesieja, išskyrus komercinius santykius tarp ieškovo ir atsakovės kaip UAB „Aukštaitijos montažas“ direktorės. Be to, atsakovės pateikti mokėjimo nurodymo kvitai tvirtina, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kuomet pagal tarp ieškovo ir UAB „Aukštaitijos montažas“ sudarytas sutartis atsakovė atsiskaitydavo su ieškovu iš jos asmeninės banko sąskaitos, ko neneigė ir pats ieškovas. Pagrindinė ieškovo veikla yra plokščių gamyba, kuri nėra susijusi su finansinių paslaugų teikimu privatiems ir/ar juridiniams asmenims, todėl skolinant 35000 Lt sumą privačiam asmeniui, turėjo būti priimtas bendrovės akcininkų sprendimas, tačiau ieškovas tokio sprendimo nepateikė. Nepagrįstas ir ieškovo atstovo teiginys, kad pinigus atsakovei skolino, nes iki tol turėjo įvairių komercinių su atsakovės vadovaujama bendrove ir siekė užtikrinti jų tęstinumą, kadangi 2010-11-15 sudaryta sutartis su ieškovu buvo apskritai pirma sutartis tarp UAB „Ježvitas“ ir UAB „Aukštaitijos montažas“. Kitos sutartys UAB „Ježvitas“ ir UAB „Aukštaitijos montažas“ buvo sudarytos vėliau. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad paskola atsakovei buvo išmokėta grynais pinigais, tačiau nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių šį faktą. Ieškovo pateikta 2010-12-31 avanso apyskaita Nr. 115 neįrodo, kad pinigai iš ieškovo kasos buvo išmokėti atsakovei, kadangi, jeigu ieškovas būtų išmokėjęs atsakovei paskolą grynais pinigais iš bendrovės kasos, turėjo būti išrašytas kasos išlaidų orderis, kuriame turėtų būti pinigų gavėjo parašas. Tačiau toks dokumentas byloje nebuvo pateiktas. Be to, ieškovas, kaip juridinis asmuo, privalėjo deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai faktą, kad skolino pinigus fiziniam asmeniui, tačiau atsakovės skola nėra deklaruota. Ieškovas nepateikė jokių kitų sutarčių, galinčių patvirtinti, kad tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, išskyrus vekselį. Suėjus prievolės įvykdymo terminui pagal vekselį, ieškovas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir nepateikė vekselio vykdyti, tačiau praėjus daugiau nei metams nutarė prisiteisti nurodytą sumą teismine tvarka. Bauda paskirta už tai, kad ieškovas, žinodamas, kad vekseliu yra užtikrintas 2010-11-15 sutarties įvykdymas, kad pagal sutartį yra visiškai atsiskaityta, kad vekselis neturi teisinės galios, vis tiek pareiškė ieškinį teisme siekdamas prisiteisti vekselyje nurodytą sumą ir taip apginti neva pažeistą jo materialinę subjektinę teisę. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pagal paprastąjį vekselį išmokėjo atsakovei 35000 Lt, nes tokių ir negalėjo pateikti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prabilo apie tai, kad atsakovės, kaip fizinio asmens, atsiskaitymas šioje byloje gali nulemti ieškovo atsisakymą nuo atsakovės įmonės, kuri yra restruktūrizuojama ir neatsiskaito su ieškovu, įsiskolinimo kitoje civilinėje byloje (siūlymas sudaryti taikos sutartį). Taigi aiškiai nepagrįstą ieškinį ieškovas pareiškė nesąžiningai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
UAB „Ježvitas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė teisės normas jas vertindamas. Pinigai atsakovei buvo paskolinti tam, kad ji galėtų suteikti jai priklausančiai įmonei finansinę paramą, taip sudarant UAB „Aukštaitijos montažas“ galimybę laiku atsisakyti su UAB „Ježvitas“ pagal 2010-11-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 22/S2010. Aplinkybės, jog jos įmonė turi finansinių sunkumų, neginčijo ir pati atsakovė. Todėl negalima sugretinti savo teisine ir civiline atsakomybe atsakovės kaip fizinio asmens vekselio davėjo su sutarties šalimi UAB „Aukštaitijos montažas“. Tačiau ieškovo teiginiai nebuvo tinkamai įvertini, netinkamai pritaikant CK 2.81 str. 1 d. Tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai, kuriems taikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Ginčo vekselyje atsakovė nurodė tik savo asmens duomenis, ir nenurodė jokių savo kaip juridinio asmens valdymo organo ar juridinio asmens duomenų, nenurodė jokių vekselio išdavimo pagrindų sietinų su 2010-11-15 sutartimi. Taigi skolininke yra atsakovė kaip fizinis asmuo. Ieškovas niekada iš UAB „Aukštaitijos montažas“ nereikalavo 2010-11-15 ar 2011-01-13 pirkimo-pardavimo sutarčių 2.4. ir 2.5 p. vykdymo ir nereikalavo iš įmonės išduoti paprastąjį vekselį neapmokėtoms sumoms garantuoti. Šių punktų nereikalavo vykdyti, kadangi po 2010-11-15 sutarties pasirašymo iki 2010-12-07 kai per kelis kartus ieškovui buvo apmokėtas sutartyje nurodytas avansas, UAB „Aukštaitijos montažas“ kalbėjo, jog įmonės padėtis yra sunki, todėl tiek sutartinis įsiskolinimas ar vekselyje įtvirtinta prievolė be finansinės pagalbos įmonei vykdyti mokestines prievoles bus sunku. Paskolinti lėšas nusprendė vienintelis ieškovo akcininkas ir savininkas, kuris iš įmonės kasos išėmęs 35000 Lt, nurodė juos kaip paskolą M. M., tokį faktą patvirtindamas kasos išlaidų orderiu ir 2010 m. gruodžio mėn. avanso apyskaitoje Nr. 115. Netinkamai buvo taikytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu Nr. 987 patvirtintos vekselių naudojimo taisyklės, kadangi vekselio davėjas, o ne gavėjas privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Taip pat nepagrįsta išvada, jog ieškovas tik praėjus daugiau nei metams nutarė prisiteisti skolą teismine tvarka, kadangi dar 2012-05-21 ieškovas siuntė priminimą-pretenziją apie prievolės nevykdymą, tačiau priminimas buvo grąžintas su žyma, jog atsakovė atsisakė priimti korespondenciją. Ieškovo atstovas, išgirdęs atsakovės atstovės argumentus, jog atsakovė vekselį išdavė savo valdomos ir vadovaujamos įmonės vardu, nors ir pasirašė savo parašą tvirtindama fizinio asmens rekvizitais, todėl vekselyje nurodytos prievolės vykdymas turi būti tiesiogiai sietinas su UAB „Aukštaitijos montažas“ civiline atsakomybe, pateikė hipotetinį pasiūlymą sudaryti taikos sutartį atsisakant dalies arba viso šiuo metu esančio UAB „Aukštaitijos montažas“ įsiskolinimo (80000 Lt), tačiau atsakovė atsisakė, nes UAB „Aukštaitijos montažas“ šiuo metu yra restruktūrizuojama ir sprendimus priima administratorius. Tai išgirdęs, ieškovo atstovas atkreipė dėmesį, jog toks atsakymas yra papildomas argumentas, kodėl nereikėtų sieti šio ieškinio su UAB „Aukštaitijos montažas“. Kadangi ieškinys yra pagrįstas, nebuvo pagrindo skirti CPK 95 str. 1 d. numatytos baudos.
Atsiliepimas
M. M. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas nagrinėjo bylą ne formaliai, atsižvelgė į visus byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes, aiškinosi tikruosius šalių ketinimus pasirašant ginčo vekselį. Vien tai, jog vekselyje nurodyti atsakovės kaip fizinio asmens duomenys, negali paneigti kitų įrodymų, jog vekselis buvo išrašytas siekiant užtikrinti UAB „Aukštaitijos montažas“ avanso mokėjimą pagal 2010-11-15 sutartį. Ieškovas reikalavimą gindamas ginčo teisena, o ne supaprastinta tvarka pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas, privalėjo įrodyti jo pagrįstumą, tačiau to nepadarė. Tai, kad kitoje tarp ieškovo ir atsakovės įmonės 2011-01-13 sutartyje buvo ta pati sąlyga dėl paprastojo vekselio išrašymo ir ji nebuvo įvykdyta, nereiškia, jog ir 2010-11-15 sutarties analogiška sąlyga nebuvo vykdoma. Apeliantas nepateikė kasos orderio, kuris patvirtintų 35000 Lt sumos išėmimą, nepateikė VMI formos dėl paskolos fiziniam asmeniui. Bauda už akivaizdžiai nepagrįsta ieškinį paskirta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu ieškovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, pateiktus į bylą, ir priėjo klaidingos išvados, jog 2011-01-28 35000 Lt sumai vekselį M. M. išrašė vykdydama 2010-11-15 sutarties, sudarytos tarp UAB „Ježvitas“ ir UAB „Aukštaitijos montažas“ 2.4 punktą. Pirkimo pardavimo sutarties Nr. 22/S2010, sudarytos tarp pardavėjo UAB „Ježvitas“ ir pirkėjo UAB „Aukštaitijos montažas“ 2.4 punktu susitarta, kad skolai padengti išrašomas paprastasis vekselis. Pirkėjui atsiskaičius pagal sutartį, paprastasis vekselis netenka jokios galios būti galiojančiu. Į bylą pateikti ir pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti įrodymai tvirtina, kad pagal šią sutartį už prekes UAB „Aukštaitijos montažas“ su pardavėju atsiskaitė, paskutinį mokėjimą atlikdama 2011-01-26 (b. l. 82).
Įstatymas nėra įtvirtinęs sąlygų, kurioms esant faktas gali būti nustatytas, o kurios sąlygos daro tokio fakto nustatymą neleistinu. Taigi fakto nustatymas galimas, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovas (ar atsakovas) pasieks tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos dalyku, egzistuoja (CPK 179 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje 3K-3-513/2004 pabrėžia, jog bendra taisyklė, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę. Šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį, nes tai lemia griežtesnio ar liberalesnio įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijų.
Į bylą pateiktas paprastais vekselis (b. l. 4) tvirtina, kad M. M. 2010-12-07 išdavė vekselį UAB „Ježvitas“ 35000 Lt sumai, kurio mokėjimo terminas suėjo 2011-01-28. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija tvirtina, kad UAB „Aukštaitijos montažas“ vienintele akcininke nuo pat 2004-12-28 buvo M. M. (b. l. 158-161). Pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp šalių, pasirašė taip pat M. M. (b. l. 66-65). Nuo 2012-03-06 UAB „Aukštaitijos montažas“ buvo registruota kaip restruktūrizuojama bendrovė, nuo 2013-05-02 – kaip bankrutuojanti (b. l. 158). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad iš UAB „Ježvitas“ atsakovei buvo išmokėta 35000 Lt grynų pinigų ar jų pervesta į atsakovės sąskaitą pavedimu. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vekselis buvo išrašytas kaip garantija pagal 2010 m. UAB „Ježvitas“ ir UAB „Aukštaitijos montažas“ sutartį, o ne kaip asmeninė atsakovės skola. Ta aplinkybė, kad atsakovė pripažino, kad bendrovė liko skolinga pagal kitą sutartį, leidžia daryti išvadą, jog negalėdamas gauti atsiskaitymo iš bankrutuojančios bendrovės, ieškovas siekė padengti bendrovės skolą pasinaudodamas jos vienintelės akcininkės išduotu vekseliu pagal ankstesnę sutartį, pagal kurią bendrovė jau buvo atsiskaičiusi. Laikytina, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl vekselio galiojimo pagrįstos ir naikinti teismo sprendimą pagrindų nenustatyta.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo vienintele UAB „Aukštaitijos montažas“ akcininke bei vadove ir dėl jos vystytos veiklos UAB „Aukštaitijos montažas“ bankrutuoja bei liko skolinga ieškovui, negalima teigti, kad siekdamas prisiteisti skolą iš vadovo, nors ir nepagrįstu būdu, ieškovas piktnaudžiavo procesu. Todėl paskirtoji bauda naikinama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta ieškovui UAB „Ježvitas“ 2000 Lt bauda, 1000 Lt priteisiant atsakovės M. M., o 1000 Lt valstybės naudai.