Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-546-634-2014

Teisėja Danguolė Urbanavičienė Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00355-2013-1

2014 m. liepos 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, nuteistojo A. B. gynėjai advokatei Onai Klinavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (už sukčiavimą I. N. atžvilgiu) – 7 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą E. P. atžvilgiu) – 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikti paskirta pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendį.

Nukentėjusiojo I. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jo naudai priteista 1040 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo E. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jo naudai priteista 520 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 24 d. 18 val. 38 min. (duomenys neskelbtini), iš savo kompiuterio, pasinaudodamas V. G. suteikta interneto prieiga, kuriai priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt patalpino skelbimą, kurio ID 16431465, melagingai nurodydamas, kad parduoda mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, nors telefono neturėjo, o 2013 m. birželio 25 d. 9 val. 37 min. I. N. parašius SMS pranešimą skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kad jis pageidauja pirkti mobiliojo ryšio telefoną, nukentėjusįjį apgavo, patvirtindamas, kad parduoda skelbime nurodytą daiktą bei nurodė I. N. į A. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, pervesti už telefoną 1400 Lt, tačiau mobiliojo ryšio telefono nukentėjusiajam neperdavė ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – I. N. priklausančius 1400 Lt, tuo padarė nukentėjusiajam I. N. 1400 Lt turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 21 d. 9 val. 45 min. bute (duomenys neskelbtini), savo kompiuteriu, panaudodamas internetinę prieigą, kurios adresas (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt patalpino skelbimą, kurio ID 16939694, melagingai nurodydamas, kad parduoda telefoną „Samsung Galaxy S4“, nors telefono neturėjo, o 2013 m. spalio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, E. P. paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir pareiškus norą pirkti mobiliojo ryšio telefoną, nukentėjusįjį apgavo patvirtindamas, kad parduoda skelbime nurodytą daiktą bei nurodė E. P. į A. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, pervesti už telefoną 700 Lt, tačiau mobiliojo ryšio telefono nukentėjusiajam neperdavė ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – E. P. priklausančius 700 litų, tuo padarė nukentėjusiajam E. P. 700 litų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad A. B. baudžiamoji byla Alytaus rajono apylinkės teisme pradėta nagrinėti 2014-02-26 teismo posėdyje. Į teismo posėdį neatvyko nei vienas nukentėjusysis, be to teisėja I.Kliučinskienė nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Kitame teismo posėdyje - 2014-03-21 - bylą nagrinėjo teisėja D.Urbanavičienė. Į teismo posėdį vėl neatvyko nei vienas nukentėjusysis, I. N. nebuvo įteiktas šaukimas, todėl teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, tačiau į teismo posėdį atvyko liudytojas V. G., kuris buvo apklaustas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 266 str. 3 d. pagrindu. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė neapklausti atvykusio liudytojo, nes A. B. visiškai pripažino savo kaltę ir pageidavo sutrumpinto įrodymų tyrimo. Šis prašymas buvo atmestas. 2014-04-10 į teismo posėdį vėl neatvyko nei vienas nukentėjusysis. Įrodymų tyrimas pradėtas prokurorui R. K. perskaitant kaltinamąjį aktą. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas visiškai pripažino savo kaltę, davė parodymus apie įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, atsakė į užduotus klausimus, prašė teismo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nuteistojo gynėja advokatė O.Klinavičienė palaikė A. B. prašymą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras R. K. išreiškė savo poziciją apie galimumą taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau teismas tokį A. B. prašymą, su kuriuo sutiko gynėja ir prokuroras atmetė. Pažymi, jog vadovaujantis BPK 273 str. 1 d. buvo visos sąlygos ir teisėtas pagrindas taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi A. B. kaltinamas nesunkių nusikalstamų veikų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino esąs kaltas, davė parodymus, prašė sutrumpinto įrodymų tyrimo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, nekėlė jokių abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo, tuo buvo pažeistos ne tik materialinės ir procesinės teisės normos, bet ir nuteistojo teisės į bausmės sumažinimą vienu trečdaliu, paneigtas konstitucinis teisėtų ir pagrįstų lūkesčių principas. BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Skundo autorius taip pat teigia, kad yra jauno amžiaus (21 metai), nesusituokęs, iki realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios gyveno su tėvais, vienos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „Arpolis“, neįrašytas į psichoneurologinio kabineto įskaitą. Atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę padarė išvadas dėl savo elgesio, pasiryžęs daugiau nenusikalsti, turi ateities planų, nesusijusių su nusikalstamų veikų darymu, kritiškai vertina savo poelgius, mano, kad nusikalstamas veikas padarė gerai nesuvokdamas bausmės neišvengiamumo, elgėsi lengvabūdiškai, nepagalvojo, kokias pasekmes tai sukels ne tik jam, bet ir jo artimiesiems – tėvams. Mano, kad teismas turėtų įvertinti šias aplinkybes, patvirtinančias, kad bausmės tikslai bus pasiekti be ilgalaikio laisvės atėmimo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. A. B. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės skyrimo klausimas.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir paskirdamas A. B. bausmes už atskiras jo padarytas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir už padarytas atskiras nusikalstamas veikas paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes.

Tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas, nes pirmosios instancijos teismas, paskyręs bausmes, netaikė to baudžiamojo įstatymo, kurį reikėjo taikyti, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bendrindamas bausmes ir dėl to neteisingai paskyrė galutinę bausmę (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir jei asmuo prisipažįsta esąs kaltas, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

BK 273 straipsnio „Sutrumpintas įrodymų tyrimas“ 1 dalyje nustatyta : Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

BPK 291 straipsnyje nustatyti tokie reikalavimai: sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas balsu perskaito kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus, surašytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, paskelbia byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais. Tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie su visais ar dalimi byloje esančių įrodymų yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių įrodymų išvardijimu.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nurodė tokius argumentus: 1) pabaigus byloje ikiteisminį tyrimą ir susipažįstant su byla įtariamasis neišreiškė pageidavimo, kad įrodymai būtų tiriami teisme taikant sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką; 2) teismo posėdyje nedalyvauja nukentėjusieji ir nebereikia nieko daugiau tirti, o rašytinius bylos dokumentus teismas turi pareigą pagarsinti bet kuriuo atveju.

Šie teismo argumentai visiškai nepagrįsti. Kaip minėta, BPK 273 straipsnis neįpareigoja kaltinamąjį dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo apsispręsti pabaigus byloje ikiteisminį tyrimą ir susipažįstant su byla, tokį pageidavimą asmuo gali išreikšti ir teisminio nagrinėjimo metu, tai neužkerta kelio atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Argumentas, kad „neatvyko nukentėjusieji ir nebereikia nieko tirti“ taip pat visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, jog nuteistasis visiškai pripažino kaltę, davė parodymus, nepageidavo, kad pagal bendrąsias proceso taisykles būtų šaukiami ir apklausiami neatvykę nukentėjusieji, nepageidavo, kad būtų šaukiamas liudytojas ar pagarsinami jo parodymai, duoti BPK 266 str. 3 d. tvarka. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas V. G. buvo apklaustas BPK 266 str. 3 d. tvarka (taigi nepradėjus įrodymų tyrimo) teismo iniciatyva vien dėl to, kad „jau antrą kartą atvyko į teismo posėdį“. Be to, teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nebuvo pagarsinti, o apsiribota jų išvardinimu, taigi nebuvo pagarsinti ir liudytojo V. G. parodymai.

Susipažinus su teisiamojo posėdžio protokolais, akivaizdu, kad byloje nebuvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas pagal bendrąsias proceso taisykles. Nukentėjusieji neatvyko į teismo posėdį, teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas tik pats kaltinamasis, jis visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Tokiai kaltinamojo pozicijai pritarė gynėjas ir prokuroras. Po to buvo tik išvardinti rašytiniai įrodymai, esantys byloje.

Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog bylos nagrinėjimo teisme metu visi įrodymai buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tokią įrodymų tyrimo tvarką lėmė nuteistojo pozicija, taigi skiriant nuteistajam bausmę nepagrįstai netaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Be to, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai bendrino paskirtas bausmes. Visų pirma, bendrinant bausmes pagal BK 63 str. 9 d., nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Taigi teismas nepagrįstai tarpusavyje bendrino nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes. Antra, teismas klaidingai konstatavo, kad naujus nusikaltimus A. B. padarė iki 2013-07-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo ir po šio nuosprendžio priėmimo, tačiau iki jo įsiteisėjimo (įsiteisėjo 2013-10-14), todėl A. B. negali būti prilygintas nuteistajam, padariusiam naują nusikalstamą veiką neatlikus paskirtos bausmės (BK 64 str. 1 d.), ir bausmės buvo subendrintos nepagrįstai taikant BK 63 str. 9 d. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis, bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (LAT nutartys Nr. 2K-477/2011, Nr. 2K-280/2012). Tokiu būdu, bausmė už veiką, padarytą 2013 m. rugsėjo 21 d., su 2013 m. liepos 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu turėjo būti bendrinama taikant ne BK 63 str., o 64 str. nuostatas.

Tačiau ištaisius šias pirmosios instancijos teismo klaidas, t. y. taikant bausmių bendrinimui ir BK 63 str. ir BK 64 str. nuostatas, būtų pabloginta nuteistojo padėtis. Pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju apeliacinį skundą pateikė tik nuteistasis, taigi jo padėtis šiuo atveju negali būti bloginama.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė už nusikalstamas veikas pagal BK 182 str. 1 d. turi būti mažinama vienu trečdaliu, kaip tai numato BK 64¹ straipsnis, ir po to naujai bendrinama su 2013 m. liepos 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 64¹ str., subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šią bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirti galutinę subendrintą bausmę –laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.