Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovo atstovui Virginijui Varnaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-05-04 nutartimi (t. 1, b. l. 98-101) priėmė nagrinėti pareiškėjo V. K. 2015-04-28 teisme gauto patikslinto skundo (t. 1, b. l. 30-56) dalį dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-03-03 rašto Nr. (1.23)7R-1537 panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamu raštu nebuvo išsamiai ir kokybiškai išnagrinėti jo 2015-01-28 ir 2015-02-06 skundai. Teisingumo ministerija netinkamai atliko viešąjį administravimą, pažeidė pareiškėjo ir jo motinos G. K. teisę į tinkamą aptarnavimą, neįsigilino į pareiškėjo argumentus apie žmogaus teisių pažeidimus ir diskriminaciją, nusikaltimus ir korupciją. 2015-01-28 skunde buvo keliami Vyriausybės kompetencijai priskirti klausimai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo galimai šiurkštaus Konstitucijos ir valdžių padalijimo principo pažeidimo. Teisėjas priėmė 2015-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. I-4986-561/2015, kuria iš trečiųjų asmenų buvo pašalinta Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, Seimo ir Prezidentės. Pareiškėjas 2015-01-28 skunde kėlė teismo 2015-01-19 nutarties atitikties Konstitucijos nuostatoms klausimus, apie kuriuos turėjo būti informuota Vyriausybė, tačiau Teisingumo ministerija Vyriausybės ir teisingumo ministro apie tai neinformavo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-01-19 nutartį vertino kaip teisėtą ir darė išvadą, kad teisėjas nepažeidė konstitucinio valdžių padalijimo principo. Pareiškėjo nuomone, tuo atsakovas pažeidė institucijų bendradarbiavimo principą, viršijo jam įstatymo suteiktus įgaliojimus, kadangi tokią išvadą turi teisę daryti tik Konstitucinis Teismas. Atsakovas turėjo kreiptis į Nacionalinę teismų administraciją, Teisėjų tarybą, Teisėjų etikos ir procedūrų komisiją, tačiau to nepadarė. Teisingumo ministerija netinkamai taikė ir aiškino Konstituciją, teismų ir teisėjų nepriklausomumo principus bei įstatymus, būdama informuota apie galimą korupciją prokuratūros sistemoje, nesiėmė jokių veiksmų, t. y. nevykdė jai priskirtos kovos su korupcija funkcijos, Vyriausybės 2012–2016 m. programos XVII skirsnio „Kova su korupcija“.

Pareiškėjas 2015-09-07 teismo posėdžio metu padavė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-04-09 nutartis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjo veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; ar 2015-05-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjo veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; ar 2015-05-27 Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko nutartis administracinėje byloje Nr. AS-916-492/2015 neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjo veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; ar 2015-06-10 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjų kolegijos veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; ar 2015-07-01 priimta nutartis administracinėje byloje Nr. P-96-822/2015 neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjo veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; ar 2015-07-16 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P-96-822/2015 neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjų kolegijos veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; ar 2015-07-28 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjo veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams; ar 2015-07-28 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės nutartis neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjos veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams (t. 2, b. l. 97-118).

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (t. 2, b. l. 73-75) su juo nesutinka. Nurodo, kad Vyriausybės kanceliarija 2015-02-03 raštu Nr. K-218/01/33-119 persiuntė V. K. 2015-01-28 skundą nagrinėti Teisingumo ministerijai. Šiame skunde buvo nurodoma, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas pažeidė Konstituciją ir kitus teisės aktus, kadangi administracinėje byloje iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalino Lietuvos valstybę, Seimą ir Respublikos Prezidentę. Teisingumo ministerija 2015-03-03 raštu Nr. (1.23)7R-1537 pareiškėjui išaiškino, kad pagal valdžių padalijimo principą, atsakovas neturi teisės vertinti teisėjo veiksmų, nurodė, kad Konstitucinis Teismas nesprendžia klausimų dėl teismo priimtų procesinių sprendimo atitikimo Konstitucijai. Atsakovo atsakymas yra išsamus, paremtas teisės aktų nuostatomis bei atsakantis į visus pareiškėjo iškeltus klausimus. Tuo tarpu pareiškėjo skundas yra abstraktus ir deklaratyvus, jo nurodomos teisės aktų normos, nesusijusios su atsakovo vykdomomis funkcijomis, todėl pareiškėjui nesuformulavus tikslaus ir konkretaus skundo pagrindo, skundas turi būti atmestas. Pareiškėjas Vyriausybei pateiktu 2015-01-28 skundu prašė įvertinti tik teisėjo veiksmus, tačiau patikslintame skunde deklaratyviai dėsto apie pažeistas G. K. teises ir Generalinio prokuroro vykdomus pažeidimus. Teisingumo ministerija, neturėdama teisės kištis į teisėjų ir teismų veiklą, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų ir nevertino teisėjo veiksmų. Skundžiamame rašte pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Teisingumo ministerija neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo A. K. 2015-01-19 priimtos nutarties prieštaravimo Konstitucijai. Tokia išvada buvo padaryta remiantis Konstitucijos 102, 105 ir 106 straipsniais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika 2015-05-12 nutartyje administracinėje A-1291-624/2015. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Teisingumo ministerija neinformavo Vyriausybės ir teisingumo ministro apie teisėjo galimai daromus pažeidimus bei G. K. pažeistas teises. Visi pareiškėjo nurodyti galimi pažeidimai buvo nurodyti pareiškėjo skunde Vyriausybei, kuris buvo persiųstas nagrinėti Teisingumo ministerijai, todėl su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis yra susipažinusios abi institucijos. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas, manydamas, jog yra pagrindas atitinkamam teisėjui taikyti drausminę atsakomybę, turėtų kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Ji nėra viešojo administravimo institucija, todėl šiuo atveju atsakovas neturėjo pagrindo persiųsti V. K. prašymo pagal kompetenciją.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad palaiko prašymus kreiptis į Konstitucinį Teismą, išdėstytus 2015-05-11 atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-05-04 nutarties (t. 1, b. l. 161). Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kyla administracinis ginčas dėl Teisingumo ministerijos 2015-03-03 rašto Nr. (1.23)7R-1537 (t. 2, b. l. 87-89) panaikinimo.

Vyriausybės kanceliarija 2015-02-03 raštu Nr. K-218/01/33-119, vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 10 punktu, Teisingumo ministerijai pagal kompetenciją nusiuntė 2015-01-28 Vyriausybėje gautą pareiškėjo skundą, prašydama atsakyti pareiškėjui (t. 2, b. l. 76). Pareiškėjas 2015-01-28 skunde teigė, kad, jo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas administracinėje byloje Nr. I-4986-561/2015 viršijo savo įgaliojimus, peržengė valdžios atribojimo principą ir priėmė 2015 m. sausio 19 d. nutartį iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vyriausybės, Seimą ir Prezidentę, kuri galimai prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas skunde prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar 2015 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-4986-561 neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės principams, ar Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir/ar sulaužė duotą priesaiką, užtikrinti tinkamą Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei teisėjų funkcijų ir pareigų atlikimą, apsaugoti žmogaus teises ir viešą interesą bei imtis realių veiksmų teismų ir teisėjų korupcijos ištyrimui (t. 2, b. l. 77-81).

Teisingumo ministerija skundžiamu 2015-03-03 raštu Nr. (1.23)7R-1537 pareiškėjo 2015-01-28 skundo netenkino, nurodė, kad Teisingumo ministerija neturi teisės vertinti, ar teisėjas, priimdamas nutartį, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, taip pat nurodė, kad Teisingumo ministerija ir Vyriausybė neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl skunde nurodytų klausimų.

Teismo vertinimu, Teisingumo ministerija skundžiamame 2015-03-03 sprendime Nr. (1.23)7R-1537 teisingai aiškino Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos kompetenciją kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjo nurodomais klausimais, todėl pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2015-01-28 skunde suformuluotus prašymus.

Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Vienas iš teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo aspektų yra teisėjo procesinis nepriklausomumas, apimantis inter alia teismo savarankiškumą sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, – tik pats teismas sprendžia, kaip jam reikėtų nagrinėti bylą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisėjas neprivalo jokiai valstybės institucijai ar pareigūnams aiškintis dėl savo nagrinėjamų bylų (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Teisėjo procesinis nepriklausomumas yra būtina nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Teisėjo sprendimus proceso įstatymų nustatyta tvarka gali peržiūrėti ir pakeisti ar panaikinti tik aukštesnės pakopos teismas (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismų instancinės sistemos paskirtis – šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2012 m. gruodžio 6 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2015-01-28 skunde nurodė nesutikimo su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo administracinėje byloje Nr. I-4986-561/2015 priimta 2015 m. sausio 19 d. nutartimi argumentus, teigė, kad tokia nutartis prieštarauja Konstitucijai.

Remiantis aptartu teisėjo ir teismų nepriklausomumo principu, kurio vienas iš aspektų yra teisėjo procesinis nepriklausomumas, nei Vyriausybė, nei Teisingumo ministerija neturėjo teisės vertinti, ar teisėjas, priimdamas nutartį, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kadangi tai gali padaryti tik aukštesnės pakopos teismas. Tai pareiškėjui pagrįstai buvo paaiškinta skundžiamame sprendime.

Konstitucijos 105 straipsnyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai (1 dalis), taip pat ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktai, Respublikos Vyriausybės aktai (2 dalis). Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis, detalizuodamas šią Konstitucinę nuostatą (Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalį) dėl bylų žinybingumo Konstituciniam Teismui, nustato, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Konstitucijai; 2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams; 3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Remiantis Konstitucijos 106 straipsniu, Vyriausybė turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų, t. y. įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, atitikties Konstitucijai. Vadinasi, skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad Vyriausybė ir Teisingumo ministerija neturi kompetencijos kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjo nurodomais klausimais, kad teismų priimti procesiniai sprendimai nagrinėjamose bylose (šiuo atveju teismo nutartis) negali būti konstitucinės teisminės kontrolės objektu, pagrįsta.

Pareiškėjas 2015-01-28 skunde reiškė prašymus, susijusius su priimta teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I-4986-561/2015, kitų prašymų nereiškė, todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas neįsigilino į pareiškėjo argumentus apie žmogaus teisių pažeidimus ir diskriminaciją, nusikaltimus ir korupciją, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija nėra viešojo administravimo institucija (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju atsakovas neturėjo pagrindo persiųsti pareiškėjo skundo pagal kompetenciją šiai komisijai (Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 8 punktas).

Pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintini. Atsižvelgus į jau minėtas Konstitucijos nuostatas, šioje byloje priimtos teismo nutartys ir teisėjų veiksmai (neveikimas) negali būti konstitucinės teisminės kontrolės objektu. Konstitucinės teisminės kontrolės objektu negali būti ir pačios Konstitucijos nuostatos, todėl pareiškėjo skunde pareikštas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijoje įtvirtinto draudimo piliečiams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą atitikties Konstitucijai, negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai (Konstitucijos 110 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis netaikoma, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šios įstatymo nuostatos konstitucingumo taip pat nėra.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Teisingumo ministerija skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2015-01-28 skunde išdėstytus prašymus, todėl pagrindo panaikinti šį Teisingumo ministerijos sprendimą nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis), pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.