- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1775-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26101-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei M. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo priėmimo, kuriuo prašė: 1) pakeisti 2015 m. sausio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015 patvirtintoje šalių 2014 m. birželio 2 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepilnamečio nustatytą šalių nepilnamečio sūnaus H. M. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu M. M.; 2) priteisti iš atsakovės M. M. sūnaus H. M. išlaikymui iki jis sulauks pilnametystės 175 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, pervedant pinigus į ieškovo sąskaitą banke ir paskiriant išlaikymo lėšų valdytojų uzufrukto teise M. M.; 3) papildyti 2015 m. sausio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015 patvirtintą šalių 2014 m. birželio 2 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą ir 2016 m. liepos 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-86-494/2016 bei 2018 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10967-1044/2018 nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką 4.8 papunkčiu; 4) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, nustatyti laikinąją H. M. gyvenimo vietą su ieškovu M. M.; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi teismas nustatė ieškovui 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui duomenis, įrodančius, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo bei bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo).
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad, kaip matyti iš pridedamos Migracijos departamento prie VRM Vilniaus skyriaus 2019-09-17 pažymos, H. M. buvo ir yra Lietuvos Respublikos pilietis. H. M., brolio bei jo tėvų gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, todėl konstatuotina, kad H. M. turi esminį ryšį su Lietuvos valstybe. Be to, čia jis lanko mokyklą jam suprantama lietuvių kalba saugioje ir draugiškoje aplinkoje, tik pas ieškovą (tėtį) Lietuvoje jam yra užtikrinamos visos jo interesus ir poreikius atitinkančios pragyvenimo, maitinimosi, mokymosi sąlygos, sveikatos priežiūros paslaugos, o bylos nagrinėjimas Lietuvos teisme pagal ieškovo gyvenamąją vietą labiau atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovo M. M. patikslintą ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo nustatymo (pakeitimo) laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nustatė, kad nepilnametis sūnus H. M., kurio gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina (atsakove) yra teisėtai išvykę iš Lietuvos nuolat gyventi į Maltą, kur gyvena paskutinius dvejus metus. Ieškovo (tėvo) gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Teismui pateiktame ieškinyje nurodoma, jog H. M. iki 2019 m. liepos 30 d. gyveno su atsakove Maltoje.
6. Teismo vertinimu, nors ieškovas nurodė, kad vaikas nori likti gyventi su ieškovu Lietuvoje, lankyti čia mokyklą, bendrauti su giminėmis, draugais, vien pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad, nepaisant Maltoje praleisto laikotarpio, lankytos ugdymo įstaigos, Lietuvoje yra vaiko socialinių bei kitų interesų centras ir jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
7. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad per trumpesnį nei dviejų mėnesių H. M. buvimo Lietuvoje terminą, Lietuva tapo vaiko nuolatinių ar įprastinių interesų centru ir kad Lietuvos respublikos teismai (Vilniaus miesto apylinkės teismas) turi jurisdikciją nagrinėti ieškovo pareikštą ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo nustatymo (pakeitimo).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nevertino ir neįvertino ieškovo pateiktų paaiškinimų, rašytinių įrodymų visumos, selektyviai vadovavosi vienais įrodymais ir nesivadovavo kitais, todėl neteisingai nustatė ir vertino, kad nepilnamečio ieškovo ir atsakovės sūnaus H. M. gyvenamoji vieta ieškinio pateikimo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo ne Lietuvoje. Ieškinio padavimo metu nepilnametis H. M. faktiškai gyveno su tėvu, t. y. sūnus pats išreiškė norą gyventi su tėvu, atsakovė su tuo buvo sutikusi, todėl sūnus nuo 2019 m. rugsėjo pradėjo Lietuvoje lankyti mokyklą, jam pagal medikų sudarytą planą buvo teikiamos medicininės ir reabilitacijos paslaugos. Tai reiškia, kad nepaisant aplinkybės, jog teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, sūnus nuo 2019 m. vasaros faktiškai gyveno Lietuvoje, su tėvu, o aplinkybė, kad prasidėjus mokslo metams jis neišvyko tęsti mokslų ir gyventi su motina, tik patvirtina faktą, kad tai nebuvo tik vasaros atostogos, praleistos su tėvu.
8.2. Pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Iš byloje esančių įrodymų buvo akivaizdžiai matyti, kad teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą (2019 m. rugsėjo 27 d.) nepilnametis jau daugiau nei trys mėnesius (nuo 2019 m. birželio 12 d.) teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje ir joje buvo susiformavę tampresni ryšiai su artimais giminaičiais ir integravimosi laipsnis buvo labai aukštas, o ankstesnės gyvenamosios vietos (Maltos Respublikos) teismas nebeturėjo jurisdikcijos, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismui (Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal CPK 30 straipsnio 4 dalis, 785 straipsnio 1 dalis).
8.3. Kadangi teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą paskutinė tiek teismui, tiek ieškovui nepilnamečio sūnaus H. M. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo su ieškovu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, vien tik pagal šią aplinkybę šios bylos teismingumas priklausė Lietuvos Respublikos teismui. Jokių įrodymų, kad atsakovė išsivežė H. M. būtent į Maltą, nei teismas, nei vaikų teisių apsaugos tarnybą neturi – atsakovė niekam nėra pateikusi dabartinės savo gyvenamosios vietos nei adreso, nei jokių kitų objektyvių duomenų apie sūnaus buvimo vietą Maltoje. Todėl ieškinys turi būti priimtas, o byla nagrinėtina Lietuvos Respublikos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovas nepašalino patikslinto ieškinio trūkumų - nepateikė teismui duomenų, įrodančių, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo bei bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo).
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015 nutraukta tarp M. M. ir M. M. sudaryta santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuria, be kita ko, nustatyta, kad nepilnamečių vaikų F. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir H. M., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su motina M. M..
12. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10967-1044/2018 konstatuota, kad H. M. ir F. M., kurių gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina (atsakove) yra teisėtai išvykę iš Lietuvos nuolat gyventi į Maltą.
13. Gyventojų registro 2019 m. rugsėjo 19 d. duomenimis, M. M., H. M., F. M. gyvenamoji vieta nuo 2019 m. birželio 12 d. deklaruota (duomenys neskelbtini).
14. Vadovaujantis CPK 782 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.
15. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pareikšti reikalavimai dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo keitimo yra teismingi nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos (ne Lietuvos Respublikos) teismui, dėl ko, teismo manymu, laikytina, kad ieškovas nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų (nepateikė duomenų, įrodančių, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškinį).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nepilnametis H. M., kurio gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina (atsakove), yra teisėtai išvykę iš Lietuvos nuolat gyventi į Maltą, pagrįstai aiškinosi aplinkybes, susijusias su teismo jurisdikcija nagrinėti ieškovo ieškinį.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Taigi, nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktas.
18. Europos Sąjungoje jurisdikcijos klausimus, susijusius su santuoka ir tėvų pareigomis, reglamentuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas, reglamentas „Briuselis II bis“).
19. Vadovaujantis Reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui (įskaitant bendravimo su vaiku tvarką), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, jog ieškinio pateikimo metu ieškovo sūnaus H. M. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje.
21. Pažymėtina, kad reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, tačiau reglamente „Briuselis II bis“ įtvirtintas nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijus negali būti siejamas su nuolatinės gyvenamosios vietos institutu nacionalinėje teisėje. Būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes – vieni asmenys naujoje vietoje gali įsikurti labai greitai, kitiems savo interesų centrui sukurti gali prireikti daugiau laiko. Kai asmens santykiai naujoje vietoje stabilizuojasi, galima konstatuoti, kad žmogus įsikūrė. Sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-688-653/2012).
22. Įprastinė gyvenamoji vieta suprantama kaip vieta, kurioje asmuo turi nuolatinį ar įprastinį savo interesų centrą (Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimai Nr. C-523/07 ir C-497/10). Tais atvejais, kai asmuo pakeičia savo gyvenamąją vietą, teismas turi tirti objektyvius (buvimo vienoje valstybėje trukmė, reguliarumas, šeiminiai ir kiti socialiniai ryšiai, būstas ir pan.) ir subjektyvius (ketinimas įsikurti, laikymas kurios nors vietos savo interesų centru) veiksnius (Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimai Nr. C-523/07 ir C-497/10).
23. Iš kartu su patikslintu ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad nuo 2019 m. birželio 12 d. H. M. gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)). Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. nepilnamečiui vaikui H. M. Lietuvos Respublikoje buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. 2019 m. rugpjūčio 28 d. Mokymo sutartimi Nr. MS-PR-781 ieškovas susitarė, kad H. M. būtų mokomas (duomenys neskelbtini) pagal pradinio ugdymo programą. Psichologės D. S. 2019 m. rugsėjo 17 d. Papildomame pranešime dėl H. M., nurodyta, kad H. M. susidraugavo su bendraklasiais, nuolatos bendrauja su giminaičiais.
24. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad patikslinto ieškinio pateikimo momentu (2019 m. rugsėjo 19 d.) H. M. kartu su ieškovu gyveno Lietuvoje daugiau nei 3 mėnesius (nuo 2019 m. birželio 12 d.), buvo pradėjęs lankyti mokyklą, užmezgęs socialinius ryšius su bendraklasiais, ieškovo giminaičiais, jam buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant patikslinto ieškinio priėmimo klausimą byloje nebuvo įrodymų apie tai, kad H. M. į Lietuvą atvyko trumpam ar kitokių duomenų apie H. M. atvykimo į Lietuvos Respubliką laikinumą. Aplinkybę, kad H. M. atvyko tik atostogoms (ką nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje) paneigia faktas, kad H. M. pasibaigus vasaros atostogų laikotarpiui (iki rugpjūčio 31 d.) iš Lietuvos neišvyko, pradėjo Lietuvoje lankyti mokyklą, pasibaigus vasarai jam nuolatos buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Duomenų, kad H. M. skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo išvykęs į užsienį, turint tikslą užsienyje nuolatos gyventi, byloje nėra (CPK 178 str.).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikslinto ieškinio priėmimo klausimo sprendimo metu nebuvo pagrindo teigti, kad H. M. nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybės teritorijoje. Pažymėtina ir tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad H. M. nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, nenurodė, kurioje konkrečioje valstybėje yra H. M. nuolatinė gyvenamoji vieta, taigi, nepagrindė, kodėl jo nuolatine gyvenamąja vieta laikytina konkreti užsienio valstybė.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, nustatant H. M. nuolatinę gyvenamąją vietą Reglamento 8 straipsnio prasme, sprendžiant patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį .
27. Atsižvelgiant, į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos Reglamento 8 straipsnio prasme nustatymu, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis naikintina, ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir perduoti ieškovo M. M. ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.