- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1903-657/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB DNB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14425-848/2015, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja L. B. pateikė skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2015-04-07 patvarkymą „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316 bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316 iki įsiteisės procesinis sprendimas pagal skundą (b.l. 3-6). Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316 atliktas turto įkainojimas atliktas nežinant tikrųjų turto rinkos verčių ir neišskiriant atskirų turtinių vienetų rinkos verčių.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi patenkino pareiškėjos L. B. prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316 iki bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjos L. B. skundo dėl antstolio R. S. veiksmų (b.l. 14-15). Teismas susipažinęs su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, sprendė, kad tarp vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316 ir skundo dėl antstolio veiksmų išsprendimo yra priežastinis ryšys, ir atsižvelgdamas į pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, kilusio ginčo esmę, t.y. į tai, jog vykdomojoje byloje kilo ginčas dėl turto vertės nustatymo, bei vertindamas tai, kad teismui išnagrinėjus skundą ir galimai nustačius antstolio neteisėtų veiksmų faktą, pareiškėjai gali kilti papildomos neigiamos pasekmės, gali būti pažeisti jos teisėti interesai, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316 (CPK 510 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotasis asmuo AB DNB bankas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymo atmesti (b.l. 28-30). Apeliantė nurodė, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, prieštaraujanti formuojamai teismų praktikai. Teismas nevertino realios grėsmės būsimo pareiškėjai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimo bei neatsižvelgė į aplinkybę, kad antstolis šiuo metu negali atlikti jokių vykdymo veiksmų, išskyrus CPK 628 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis, nes vykdomoji byla Nr. 0070/12/00316 yra sustabdyta Kauno apygardos teismo 2015-04-14 nutartimi civilinėje byloje 2-1825-259/2015 taikius laikinąsias apsaugos priemones pagal pareiškėjos prašymą. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėja, pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Nepagrįstai sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, būtų paneigtas sprendimo (nutarties) privalomumo principas, pažeisti išieškotojos teisėti interesai, pažeistas šalių teisėtų interesų pusiausvyros principas. Įkeisto turto perleidimo procedūrų sustabdymas reiškia, kad yra ribojamos banko, kaip kreditoriaus, teisės kuo greičiau atgauti skolą. Be to, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka CPK 145 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese – neproporcingai pažeidžia AB DNB bankas, kaip sąžiningos hipotekos kreditorės bei išieškotojos, teises ir gina tik pareiškėjos, kuri pateikė aiškiai nepagrįstą skundą ir taip vilkina vykdymo procesą, interesus.
Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2015-04-15 patvarkymo „Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316“, 2015-05-06 patvarkymo „Dėl 2015-04-29 L. B. pateiktų prieštaravimų dėl turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316“ bei 2015-05-11 patvarkymo „Dėl 2015-05-11 L. B. skundo „Dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316“ kopijas (b.l. 31-35).
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą pareiškėja L. B. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti (b.l. 50-54). Nurodė, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai, esant visoms būtinosioms jų taikymo sąlygoms, t.y. reikalavimas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip prima facie nepagrįstas ir yra akivaizdi rizika dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo. Teismas atsižvelgė į visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, įvertino skunde dėl antstolio veiksmų nurodytus argumentus bei sutiko, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkins pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1825-259/2015 yra visiškai savarankiška byla, o šios bylos dalykas yra savarankiškas antstolio veiksmas vykdomojoje byloje ir jo apskundimas suteikia savarankišką pagrindą prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai tenkino pareiškėjos L. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliantė, nesutikdama su teismo nutartimi nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas, nes Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1825-259/2015 yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vykdymo veiksmai sustabdyti, todėl jokie vykdomieji veiksmai negali būti atliekami.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis R. S. 2015 m. balandžio 7 d. priėmė patvarkymą „Dėl areštuoto turto įkainojimo“, kuriuo nutarė įkainoti 0,1200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – plastinės chirurgijos kliniką ir grožio saloną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) 1.2000.000,00 Eur suma (b.l. 7). Nesutikdama su patvarkymu L. B. pateikė prieštaravimus, tačiau jos prieštaravimai nėra išnagrinėti (b.l. 8-9, 32-35). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, nes vykdymo veiksmai jau yra sustabdyti.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 1 d.) nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. ieškovės L. B. ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15582-657/2011 pagrindu atliekamus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316 iš L. B. priklausančio 2008-09-08 hipotekos lakštu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankui įkeisto nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,12 ha, pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 735,74 kv.m., ir kitų statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš nutarties turinio matyti, jog toje byloje yra prašoma pripažinti 2008-09-08 hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) AB DnB banko naudai įformintą nekilnojamojo turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,12 ha, adresas (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 735,74 kv.m., adresas (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Turtas) hipoteką negaliojančia ab initio; pripažinti 2008-09-08 Susitarimo Nr. 2500-2008-52/3 „Dėl 2008 m. vasario 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo“ nuostatas (1.2. p.), kurios nustatė pareigą AB DnB banko naudai hipoteka apsunkinti nekilnojamąjį Turtą negaliojančiomis ab initio. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju L. B. pareiškė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, ginčijama nutartimi teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas skundas dėl galimai neteisėtų antstolio veiksmų įkainojant turtą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė šalių teisių ir jų neapribojo labiau negu būtina.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.