Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. P. pareiškimą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Turto bankas ir A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos N. P. prašymo atnaujinti įstatymų – Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje – nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po velionio A. P. mirties (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 4 dalis, 442 straipsnio 13 punktas, 443 straipsnis, 576–578 straipsniai).

Dėl teismo nustatytų esminių faktinių bylos aplinkybių

5. Nustatyta, kad pareiškėja N. P. (buv. D.), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Medicininio mirties liudijimo, surašyto (duomenys neskelbtini), matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis A. P. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad A. P. gyvenamąją vietą nuo 1982-07-22 iki (duomenys neskelbtini) (mirties) deklaravo Trakuose, (duomenys neskelbtini); mirė būdamas santuokoje su N. P.; turėjo vieną vaiką - sūnų A. P., gimusį (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo 2024-11-19 duomenimis testamentų registre neregistruota palikėjo testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024-11-25 paieškos išrašo matyti, jog A. P. vardu jo (A. P.) vardu neregistruota nekilnojamojo turto objektų. Tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024-11-25 išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog pareiškėjos N. P. vardu registruotas dviejų kambarių butą, 50,05 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Trakuose, (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 1992-12-04 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 16. Byloje esantys automobilio pirkimo-pardavimo sutartis (2017-12-01 PVM sąskaita-faktūra Serija ALM Nr. 17-0087) bei VĮ „Regitra“ išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pareiškėjos sutuoktinio A. P. vardu buvo nupirktas ir įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, iš į bylą pateiktų dokumentų, taip pat teismui prieinamų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 1 ir 8 dalys) nustatė, kad A. P. vardu Turto arešto aktų neregistruota, Antstolių informacinėje sistemoje duomenų apie vykdomąsias bylas, kuriose būtų išieškoma iš A. P. turto, nėra, informacinėje teismų sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų apie tai, jog A. P. būtų pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai.

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino (ne)atnaujinimo

6. Pareiškėja N. P. prašė atnaujinti terminą palikimui, likusiam po sutuoktinio A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti. Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo iš esmės grindė tuo, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, t. y. dideliu stresu po sutuoktinio mirties, taip pat savo sunkia sveikatos būkle. Pareiškėjos pateikti į bylą medicininiai duomenys (VšĮ Trakų rajono sveikatos centro 2024-07-26 ir 2024-09-11 ambulatorinio apsilankymo aprašymai, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2024-08-14 stacionaro epikrizė, (duomenys neskelbtini) 2024-10-08 atsakymas į siuntimą) patvirtina, jog netrukus po sutuoktinio mirties pareiškėja kreipėsi į gydytojus, 2024-08-12 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pareiškėjai buvo atlikta dešinės kojos venų operacija, po to ji gydėsi ambulatoriškai, jai buvo rekomenduota vengti fizinio krūvio, o 2024-09-26 - 2024-10-69 pareiškėja gydėsi (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai apie pareiškėjos sveikatos būklę įrodo, kad nuo 2024 m. liepos mėnesio iki 2024 m. spalio mėnesio pareiškėja iš tiesų turėjo rimtų sveikatos problemų, buvo gydoma tiek stacionare, tiek ir ambulatoriškai.

7. CK 5.50 straipsnio nuostata numato, kad tam, jog įpėdinis įgytų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nustatyta, jog A. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, jog palikimas, pagal galiojusį teisinį reguliavimą palikėjo mirties momentu, pareiškėjos turėjo būti priimtas iki 2024-09-04 (CK 1.118 straipsnio 1 dalis). Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėja N. P. terminą palikimui priimti, nustatytą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, atsiradusį po sutuoktinio A. P. mirties, praleido. Pareiškėjos N. P. prašymas teisme gautas 2024-11-26, todėl laikytina, jog pareiškėja į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo velionio A. P. palikimui priimti praleido 2 (du) mėnesius.

8. Visgi, įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas palikimui priimti bus praleistas, todėl įtvirtino CK 5.57 straipsnio 1 dalyje tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; ii) teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis (pareiškėjas) remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra,) įvertinti, ar jos (priežastys) yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo; iii) teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis (terminas) buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis); iv) vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis (pareiškėjas) buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-03-30 nutartį 2016-03-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, nutarties 9–10 punktus).

9. Teismas, pasisakydamas dėl nustatytų faktinių aplinkybių atitikties teisiniam reguliavimui atsižvelgia į aplinkybę, jog pareiškėja N. P. pridėjo prie pareiškimo rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad egzistavo pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, šiuo individualiu pripažintinos svarbiomis termino praleidimui pateisinti. Po velionio pareiškėjos sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) visas pareiškėjos dėmesys buvo skiriamas pačios pareiškėjos sveikatai. Tik pagerinusi savo sveikatos būklę, pareiškėja pradėjo tvarkyti teisinius palikimo priėmimo klausimus.

10. CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog protingumo principo turinys turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste, t. y. pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-69/2020). Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog palikimo atsiradimo momentu ir netrukus po to velionio A. P. sutuoktinė (pareiškėja) N. P. turėjo rūpintis savo pačios sveikatos būkle, byloje nesant oponuojančių suinteresuotų asmenų, sprendžia, jog būtų nei protinga, nei teisinga praleisto įstatymų (CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą) termino palikimui priimti neatnaujinti. Teismo įsitikinimu, aptariamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas ir bendrųjų civilinės teisės principų – protingumo ir sąžiningumo – pagrindu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 5.57 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta aukščiau nutartyje, sprendžia, jog pareiškėjos N. P. prašymas tenkintinas ir terminas pareiškėjai N. P. priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. P. mirties, atnaujintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos N. P. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Skaičiuoti atnaujinto pareiškėjai N. P. 3 (trijų) mėnesių termino priimti palikimą, atsiradusį po A. P. mirties, pradžią nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.