- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- 1-38-477/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17684-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Kaltinamasis
- R. N.
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Advokatai
- Algirdas Misevičius, Algirdas Biguzas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
1.1.7.2.5; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.14.1.2.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5
2023 m. birželio 8 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. N. 2022 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.15 val., vagystės tikslu, nupjovęs durų metalinį kaištį, įsibrovė į patalpą – G. B. priklausantį metalinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą G. B. priklausantį turtą: vaizdo stebėjimo kamerą – 295 Eur vertės, vaizdo stebėjimo kameros maitinimo laidą – 7 Eur vertės, vaizdo stebėjimo kameros akumuliatorių – 15 Eur vertės, du valties irklus – 50 Eur vertės, echolotą – 1 345 Eur vertės, prie pavėsinės buvusius 11 vnt. metalinių strypų – bendros 33 Eur vertės, bei prie upelio buvusią prirakintą valtį „S/G“, registro Nr. (duomenys neskelbtini) – 980 Eur vertės, du valties irklus – 50 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. B. 2 775 Eur turtinę žalą.
Be to, R. N. kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia įsmeigė į žemę metalinius strypus ir G. B. automobiliu „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)ant jų užvažiavus buvo pradurtos ir sugadintos 4 automobilio padangos, bendros 320 Eur vertės, tokiu būdu tyčia sugadino nukentėjusiojo G. B. turtą, padarydamas 320 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis R. N. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino iš dalies ir nurodė, kad metalinių strypų ir echoloto nevogė, taip pat nesmaigstė metalinių strypų į žemę.
Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai, kurie davė tokius parodymus.
Liudytojas L. K., Utenos vyriausiojo policijos komisariato kinologas parodė, kad pagal
iškvietimą, su tarnybiniu šunimi vyko į (duomenys neskelbtini), kur atliko daiktų pavogtų iš G. B. sandėlio paieškos veiksmus. Šių veiksmų atlikimo metu, nebuvo surasti iš G. B. sandėlio pagrobti daiktai.
Liudytojai J. L., A. S., O. G. ir J. V. – Utenos vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai parodė, kad pagal pranešimą buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą, Liudytojai sulaikė R. N. ir paviršutiniškai apžiūrėjo jo krepšį. Šiame krepšyje liudytojai matė vaizdo kamerą, laidą ir kitus daiktus. Ar pas R. N. krepšyje buvo metaliniai smaigai, liudytojai nematė.
Liudytojas A. M. – G. B. kaimynas parodė, kad 2022-05-19, paprašytas G. B., buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) k. Liudytojas matė, kad yra pradurtos G. B. automobilio padangos. Liudytojas girdėjo, kaip R. N. sakė, toliau keliu nepravažiuos policijos pareigūnai ir siūlė eiti pėsčiomis iki ežero.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. N. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis pats vienas sugalvojo padaryti vagystę iš G. B. sodybos. G. B. jis nepažįsta, tik žino, kad toks asmuo yra ir žino, kad jis konfliktuoja su jo broliu L. N.. 2022-05-19, dienos metu, nežino kiek buvo valandų, jį brolis atvežė į savo sodybą, kuri yra netoli B. sodybos. 2022-05-19 sugalvojo eiti pas B. į sodybą ir ką nors pavogti, nes jam pagailo brolio, kad jis su B. konfliktuoja. Net nežino dėl ko pas juos konfliktai, negali paaiškinti. Iš namo garažo pasiėmė kaukę, kurią turėjo jau seniai. Kaukė baltos spalvos, plastikinė, skylėta, dar pasiėmė diskinį pjūklą, rausvos spalvos, nes galvojo, kad su juo prapjaus B. sandėliuko spyną, taip pat paėmė plaktuką, paprastą ir dar paėmė maišą. Visus išvardintus daiktus įsidėjo į maišą, daugiau nieko neėmė. Kai atvažiavo brolis L. N., jis įsėdo į jo automobilį ant priekinės sėdynės, į bagažinę įdėjo maišą su išvardintais daiktais. Pats įdėjo į bagažinę, broliui L. N. apie tai nieko nesakė, brolis apie maišą neklausė. Kai atvažiavo pas brolį į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, jis išlipo iš brolio automobilio, pasiėmė maišą iš bagažinės ir broliui pasakė, kad eina pas „žuliką“. Daugiau broliui nieko neaiškino, o brolis neklausinėjo. Jis vienas išėjo pas B., iki jo sodybos. Likus nedideliam atstumui iki sodybos, jis ant veido užsidėjo kaukę, tai padarė dėl to, kad nebūtų atpažintas. Žinojo, kad B. turi kamerą, kuri filmuoja. Kai priėjo prie sodybos, jis su savo diskiniu pjūklu prapjovė šlagbaumo dalį ir įėjo į B. teritoriją. Kai prapjovė šlagbaumą, prie jo buvo pritvirtintas trosas, tuomet nupjovus, jis pateko ir ėjo link B. sandėliuko. Žinojo, kad yra kamera, bet priėjęs prie sandėliuko, prie kameros nesilietė, o iš karto su diskiniu pjūklu sugadino strypelį esantį prie pakabinamos spynos ir durys atsidarė. Įėjo į sandėliuką, iš karto nuėjo prie kameros, kuri buvo pritvirtinta iš vidaus, o kameros vaizdas buvo į išorę. Kamera buvo pritvirtinta prie skardos, kažkokios juostelės laikė kamerą, jis atkabino kamerą ir atsilaisvino, įdėjo į savo maišelį. Tiesa prie kameros buvo pajungtas akumuliatorius ir laidas, tai jis šiuos daiktus ir pavogė. Apie echolotą jis nieko negali pasakyti, nes jo nevogė ir net nežino kas tai per daiktas, nežino kas čia toks, daugiau nieko nevogė iš sandėliuko. Tuomet nuėjo prie upelio, netoli to sandėliuko, matė, kad yra valtis, mano, kad valtis priklauso B., nes netoli B. sodybos, todėl nusprendė ir valtį pavogti. Tuo metu jis negalvojo kur dės valtį, tiesiog nusprendė ir valtį pavogti. Valtis buvo neprirakinta, valtyje buvo irklai. Jis įsėdo į valtį ir nuplaukė su valtimi toliau nuo tos vietos, nežino kokiu atstumu ir paliko valtį. Jis sugadino valtį, su diskiniu pjūklu prabraukęs per valties vidų, tai padarė tyčia. Taigi, kai paliko valtį, galvojo, kad grįš prie valties ir kur nors ją padės, tuo metu negalvojo kur. Grįžo atgal prie B. sodybos ir ėjo link brolio. Kur ir kada nusiėmė kaukę ir kur ją padėjo, neprisimena, gal į maišą padėjo. Ėjo link brolio sodybos ir pamatė atbėgantį vyrą, jis pagalvojo, kad jį pridaužys ir pradėjo bėgti. Jis nesusivokė iš kur tas vaikinas. Pamatęs tą vaikiną, jis pradėjo bėgti, truputi pabėgo ir išmetė maišą su turėtais daiktais, nes jam buvo sunku bėgti. Dar truputi pabėgo, jis užduso ir nugriuvo ir prie jo pribėgo tas vaikinas, dar jį sumušė, t. y. spardė, tada atėjo B., jis žino jį iš matymo, tada jį paėmė už rankų vaikinas, kuris sulaikė, jaunas, gal sūnus ir atvedė prie sodybos. Tuomet atvažiavo policija. Turto viso negadino, tik šlagbaumą sugadino ir spynos laikiklį, jokių strypų nedėjo, nežino kas juos galėjo sudėti, kad būtų pradurtos automobilio padangos, to jis nedarė. Jis gailisi, kad padarė vagystę ir sugadino išvardintus daiktus (2 t., b. l. 40-42, 49-50).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Turi sodybą esančia (duomenys neskelbtini). Sodybos teritorijoje yra pastatytas laikinas vagonėlis, buvusi metalinė transformatorinė iš kurios padarytas sandėliukas, rūkykla, malkinė bei pavėsinė. Taip pat sodybos teritorijoje esančiame upelyje jis laiko prirakintą plastikinę valtį. Į sodyba atvažiuoja dažnai, beveik kiekvieną dieną dėl to, kad sodyba dažnai būna apvaginėjama, pirma vagystė įvyko maždaug prieš aštuonerius metus. Apsaugant savo sodybos teritoriją, jis įsirengė jos teritorijoje, tai yra pastatuose, medžioklinės kameras. Tačiau vagystes iš sodybos tęsėsi ir toliau. Dėl šių veiksmų jis jau kelis kartus kreipėsi į policiją su pareiškimais. Paskutinė vagyste iš sodybos teritorijos buvo įvykdyta 2022 metų balandžio 27 dieną. Dėl jos kreipėsi į policiją, ir parašė pareiškimą. Tada iš sodybos teritorijos buvo pavogta medžioklinė vaizdo kamera, bei apgadinti jam priklausantys daiktai. Taip pat tada vykdamas į savo sodybą, pradūrė visas keturias savo automobilio padangas. Apžiūrint kelią iki sodybos teritorijos jis pamatė, kad į medžių šaknis buvo įkalti metaliniai užgaląsti strypai. Apie tai jau irgi buvo informavęs policijos pareigūnus. 2022-05-19 apie 11 val. gavo nuotrauka iš medžioklinės kameros, kad sodybos teritorijoje yra užfiksuotas vaikštantis asmuo. Tada jis iškarto atvažiavo į sodybos teritoriją ir ją apžiūrėjo. Sodybos teritorijoje jokių įsilaužimo žymių į kilnojamus pastatus nebuvo. Valtis buvo vietoje. Tačiau atrakindamas šlagbaumą, jis pastebėjo, kad šalia jo buvo matyti automobilio apsisukimo pėdsakai. Tada užrakinęs šlagbaumą, jis pavažiavo tais pėdsakais, ir nustatė, kad šie pėdsakai veda iki L. N. negyvenamos sodybos. Nieko neįtardamas jis išvažiavo į savo kaimą. 13 val. 45 min, jam į telefoną vėl atėjo nuotrauka iš medžioklinės kameros, kad kamera pradėjo žiūrėti į dangų, bei matėsi medžių viršūnės. Tada suprato, kad kažkas nukabino tą kamera. Kadangi kaime buvo ir sūnus G. B., jie sėdo į automobilį „Subaru Forester“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, į savo sodybos teritoriją. Važiuodami į sodybą, nusukę į keliuką nuo žvyrkelio vedanti link jos, pastebėjo kad maždaug už 300 metrų yra ištiesta metalinė vielą, nuo medžio iki kito medžio, tikslu užtverti kelią. Tai pastebėjęs iškarto sustojo, išlipo iš automobilio ir automobilyje turimomis replėmis nukirpo tą vielą. sūnus liko prie nukirptos vielos, o jis nuvažiavo toliau link sodybos. Važiuodamas jis pamatė, kad ant kelio yra užtempta medžio šaka, kuri blokavo pravažiavimą. Apvažiavęs tą šaką, jis privažiavo savo sodybos teritorijoje esantį šlagbaumą, ir pamatė, kad trosas yra nupjautas. Tai pamatęs nuvažiavo sodybos link. Įvažiavęs į sodybos teritoriją, pamatė, kad transformatorinėje nėra kameros. Sustojęs prie jos jis pamatė, kad yra nupjautas durų spynos probajus. Atidaręs duris jis pamatė, kad nebėra vaizdo kameros. Tada nuskubėjo į teritorijoje esanti vagonėlį, įsitikinti ar jis nėra apvogtas. Apžiūrėjęs vagonėlį, jis pastebėjo, kad nebėra šalia vagonėlio upelyje stovėjusios plastikinės žalios spalvos valties (kuri buvo prirakinta prie medžio), kartu su pakabinama pilkos spalvos spyna bei troseliu, kuriuos vertina 980 Eur, o spyna 20 Eur. Apie šį įvykį iškarto pranešė 112. Paskambinęs į 112 nuėjo pažiūrėti į transformatorinę ar nėra pavogti kiti daiktai. Pastebėjo kad nebėra maskuojančios spalvos medžioklinės vaizdo kameros, kurios vertė yra 295 Eur, juodos spalvos kameros maitinimo laido kurio vertė yra 7 Eur, bei vaizdo stebėjimo juodos spalvos kameros akumuliatoriaus kurio vertė yra 15 Eur. Iš sandėliuko taip pat pavogti mediniai nedažyti valties irklai kuriu vertė yra 50 Eur. Toliau apžiūrinėdamas sandėliuką, pastebėjo, kad nebėra ten buvusio echoloto kurio vertė yra 1 345 Eur. Tada jam paskambino sūnus G. B. ir pasakė, kad pagavo kažkokį įtartiną žmogų. Atvažiavęs pas sūnų jis pamatė, kad sūnaus pagautas žmogus, yra jam iš matymo pažįstamas, ir jis atpažino, kad tai yra L. N. brolis. Jam sūnus papasakojo, kad šis asmuo išėjęs ant kelio, ir pamatęs jį, pradėjo bėgti ir kažką tais metė į krūmus, dėl ko jis ir bandė tą žmogų sulaikyti. Šalia to žmogaus, kuri sulaikė sūnus, jis pastebėjo baltos spalvos veido kaukę, bei tai, kad jis rankoje laiko mygtukinį mobilaus ryšio telefoną. Būnant vietoje, jis pastebėjo, kad automobilio padangos pasidarė minkštos. Iš karto suprato, kad jis jas vėl pradūrė. Jiems būnant šalia automobilio, su tuo žmogumi, atvažiavo policijos pareigūnai. Kadangi jis įtarė, kad ir vėl į žemę bus įkalti strypai, jis su policijos pareigūnų nuėjo apžiūrėti kelio. Paėję maždaug 50 metrų, medžio šaknyje rado įkalta metalinį užaštrintą strypą. Dėl padangų pradūrimo, jis patyrė 320 Eur vertės turtinę žalą. Jis toliau nuėjo link sodybos apžiūrinėdamas kelią, o policijos pareigūnas grįžo prie sulaikyto asmens. Praėjęs kelią, jis jokių kitu strypų nepastebėjo, ir apie tai pranešė policijos pareigūnui. Policijos pareigūnams dirbant įvykio vietoje, tai yra atvažiavus jiems į sodybos teritoriją, jie pastebėjo, kad ir Policijos automobilio padangos yra nuleistos. Policijos pareigūnai, bandė bendrauti su sulaikytuoju, bet jis viską neigė, apžiūrėję įvykio vietą, policijos pareigūnai pasitelkė kinologą su šunimi į pagalba. Daugiau jis įvykio vietoje nebuvo, nes išėjo tvarkytis savo automobilio padangų. Po kažkurio laiko, jam paskambino sūnus ir pasakė, kad rado valtį, tačiau jį buvo sudaužytą. Dėl šių vagysčių bei turto sugadinimų jam padaryta bendra 3 082 Eur turtinė žala. 2022-05-23 papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad prie savo duotų parodymų norėtų paaiškinti, kad jis ištraukė du metalinius strypus, kurie buvo palikti ant kelio, abu strypai buvo rasti ant kelio važiuojant link sodybos kažkur iki užtvaro likus 20-30 metrų. Šiuos strypus jis ištraukė ir gali pateikti. 2022-05-22 apžiūrinėdamas savo sodybą ir aplink ją esančią teritoriją, eidamas palei ežerą, kuris yra iš kairės pusės link sodybos, pamatė, kad guli du irklai, kurie buvo pavogti iš sandėliuko. Irklai gulėjo truputi į vandenį panardinti, o kita pusė irklų buvo krante. Jis galės parodyti kur rado irklus. Nuo sandėliuko, kuris buvo apvogtas irklus rado apie 100 metrų atstumu. Šiuos irklus jis pasiims ir saugos pas save. Šie irklai buvo pavogti iš sandėliuko, iki vagystės jie stovėjo kai įeini į sandėliuką, tai truputi dešiniau. Irklus pirmoje apklausoje jis įvertino 50 Eur, tai tokia jų vertė ir yra, pavogti du irklai, tai vieno irklo vertė 25 Eur. Kiti irklai buvo valtyje, kuri buvo pavogta, ir kuri vėliau buvo surasta su irklais. Tie irklai, kurie buvo valtyje, jie ir iki vagystės buvo valtyje, dėl jų vertės nenurodė, nes valtis buvo rasta su irklais (šių irklų vertė 50 Eur, vieno irklo vertė 25 Eur). Kaip sakė pirmoje apklausoje spyną, kuri buvo prirakinta valtis, jis įvertino 20 Eur, tai norėtų papildyti ir patikslinti, kad spynos vertė 10 Eur, o troselio, kuriuo buvo valtis prirakinta prie medžio, vertė irgi 10 Eur, valties vertė 980 Eur. Dar prisiminė, kad buvo pavogti 11 (vienuolika) metalinių strypų, kurie stovėjo prie pavėsinės, į upelio pusę, strypų ilgis apie 1,2 metro, viso strypų vertė 33 Eur, vieno strypo vertė 3 Eur. G. B. pateikė pavogto echoloto dėžę, ant kurios yra nuotrauka echoloto ir pavadinimas „Lowrance“. Pavogtasis echolotas gulėjo iki vagystės sandėliuke, prie vaizdo stebėjimo kameros akumuliatoriaus. Vagystės dieną sodyboje buvo veikianti viena vaizdo stebėjimo kamera, kuri ir buvo pavogta. Prieš mėnesį buvo pavogta kita vaizdo stebėjimo kamera, dėl kurios pareiškimas jau parašytas ir atliekamas tyrimas. 2022-07-05 papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad patikslina, jog 2022-05-19 apie 14 val. važiuodamas į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), maždaug 100 m atstumu nuo sodybos įrengtas šlagbaumas, kuris buvo sugadintas, jį įvertino 50 Eur, buvo nupjautas trosas, kurio vertė 12 Eur, pakabinama spyną, kurios vertė 10 Eur, bei nupjauta įkasto strypo kilpa, kurią vertina 28 Eur, viso dėl šlagbaumo sugadinimo, padaryta 50 Eur turtinė žala. Atvykęs į sodybą, pamatė, kad nupjauta transformatorinės durų dalis metalinio kaiščio, spyna nesugadinta, jei ankstesnėje apklausoje nurodyta, kad sugadinta spyna, tai ne spyna, o tik nupjauta dalis metalinio kaiščio, kuris užsikiša už ąsos ir laiko duris, jo vertė 30 Eur. Iš transformatorinės pavogta vaizdo stebėjimo kamera, kurios vertė 295 Eur, vaizdo kameros maitinimo laidas 7 Eur vertės, vaizdo stebėjimo kameros akumuliatorius, kurio vertė 15 Eur, taip pat iš transformatorinės pavogti valties mediniai irklai, kurių vieno kaina 25 Eur, o bendra vertė 50 Eur. Patikslina, kad praėjus keletui dienų po vagystės jis maždaug 80 metrų atstumu nuo savo sodybos, prie ežero nendrėse rado jam priklausančius iš transformatorinės pavogtus medinius irklus. Taip pat iš transformatorinės pavogtas echolotas, kurio vertė 1 345 Eur. Echolotas buvo padėtas transformatorinėje prie kameros akumuliatoriaus šalimais, o jo įpakavimo dėžutė buvo pas jį namuose, jos transformatorinėje nebuvo. Echolotą prieš vagystę transformatorinėje matė 2022-05-17, kadangi, kaip minėjo ankstesnėse apklausose sodyboje lankosi beveik kiekvieną dieną ir po 2022-05-19 vagystės jis echoloto transformatorinėje neberado. Prie upelio buvo pririšta jam priklausanti valtis su irklais, kuri taip pat pavogta. Valtį vertina 980 Eur, irklus 50 Eur, po 25 Eur vieno irklo vertė. Taip pat pavogiant valtį sugadintas ją laikęs metalinis trosas ir spyna, trosą vertina 10 Eur, spyną 10 Eur, dėl troso ir spynos sugadinimo padaryta 20 Eur turtinė žala. Valtis su irklais buvo rasta ir jam grąžinta, irklai nesugadinti, tačiau jie pirkti kartu su valtimi, jie yra valties dalis. Valtis yra sugadinta, ji plastikinė ir sugadinta, yra perpjautas valties priekis, dėl valties sugadinimo padaryta 1 030 Eur turtinė žala. Kieme nuo pavėsinės pavogti metaliniai strypai, kurių vieno kaina 3 Eur, o bendra vertė 33 Eur, jų aukštis 1,2 metro. Pavogto turto vertė 2 775 Eur. Dėl vagystės žalą patikslins pateikdamas civilinį ieškinį, jame nurodydamas padarytą žalą. Patikslina, kad 2022-05-19 vykstant į sodybą buvo pradurtos jam priklausančio automobilio „Subara Forest“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keturios padangos, jos pradurtos į metalinius strypus, kurie buvo sukalti į medžio šaknis kelyje, bei pačiame kelyje vedančiame link sodybos, du metalinius strypus jis rado ir pateikė 2022-05-23 daiktų pateikimo protokolu, šie rasti strypai ne jam priklausantys, jie nebuvo pavogti iš jo sodybos. Būtent į šiuos strypus jis pradūrė padangas ir dėl jų sugadinimo jis patyrė 320 Eur turtinę žalą, nes vienos padangos vertė 80 Eur. Dėl turto sugadinimo jam padaryta 1 430 Eur turtinė žala. Į turto sugadinimo vertę jis įskaičiavo šlagbaumo apgadinimą, 50 Eur, transformatorinės užraktas 30 Eur, valties trosas su spyna 20 Eur, keturios automobilio padangos 320 Eur, bei sugadinta valtis, kurią vertina kartu su irklais, nes jie valtis dalis 1 030 Eur, tai viso sugadinta turto už 1 450 Eur (1 t., b. l. 67-71, 74-77, 78-80).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad 2022-05-19 apie 13.45 val., būdamas kartu su savo tėvu G. B. močiutės sodyboje, (duomenys neskelbtini), jis ir jo tėvas į mobilaus ryšio telefonus gavo pranešimus, iš vaizdo stebėjimo kameros kuri įrengta tėvui priklausančioje poilsiavietėje, kuri fiksuoja vaizdą esant kokiam nors judesius. Pažiūrėję pamatė, kad kamerą užfiksavo nuotrauką, kurioje užfiksuotas dangus ir nendrė. Iškart suprato , kad kažkas yra tėvo priklausančioje poilsiavietėje, nes kamerą turėjo fiksuoti vaizdą, t. y. įvažiavimą į poilsiavietės teritoriją. Su tėvu sėdo į jo automobilį nuvažiavo į poilsiavietę. Bevažiuojant pastebėjo, kad su viela yra užtvertas kelias. Sėdint automobilyje iš vielos padaryta kliūtis buvo maždaug smakro aukštyje, kuri buvo pritvirtinta tarp dviejų medžių. Jie su tėvu pašalino minėtą kliūtį, po ko jis pasiliko ant kelio, o tėvas savo automobiliu nuvažiavo link poilsiavietės. Atvykęs į savo poilsiavietę tėvas iš kart paskambino jam ir pranešė, kad poilsiavietėje yra nupjautas šlagbaumo trosas ir sandėliuko spyna iš kurios pavogti daiktai bei nurodė kad kvies policiją. Po pokalbio pamatė keliuku link jo einanti vyriškį rankoje nešantį šviesiai rudos spalvos maišą. Pamatęs jį vyriškis pradėjo bėgti į miško pusę. Jis nubėgo iš paskos. Bėgant maždaug 300 metrų atstumu pamatė ant žemes gulintį minėtą vyriškį. Pribėgus prie jo jis jau kėlėsi nuo žemės. Jis jo paklausė ką jis nešė maiše. Jis jam nurodė, kad maišelyje nešasi sraigęs. Paprašius jo parodyti maišą su sraigėmis jis kur numetė maišą paaiškinti negalėjo. Po šito jie kartu su vyriškiu nuėjo ant kelio į tą vietą kur pirmą sykį pastebėjo šį vyrą. Šio vyro jis nepažįsta ir apskritai matė jį pirmą kartą. Už kokių 10 min. iš poilsiavietės grįžo tėvas. Tėvas pasakė, kad čia kaimyno L. N. brolis. Klausė jo, kur jis padėjo kamerą, jis pradėjo sakyti, kad jokios kameros neėmė, neva rinko tik sraigęs ir nieko nevogė. Po kokių 10 min. į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Policininkai įsodino vyriškį į savo tarnybinį automobilį, vienas policininkas kartu liko ieškoti išmesto maišo, kitas tarnybiniu automobiliu su jo tėvu nuvažiavo į poilsiavietę. Jokių daiktų su policininku jis nerado. Po šito pareigūnas iškvietė kinologą, kuriam atvykus į įvykio vietą jis paaiškino kurioje vietoje galėjo būti išmestas maišas. Kinologas su savo šuniu po kokių 15 min. surado maišą, tačiau to maišo nelietė. Vėliau atėjo kitas pareigūnas, kuris apžiūrėjo maišą. Matė, kad maišelyje guli diskinis pjūklas, plaktukas, tėvo kamera su akumuliatoriumi. Policijos pareigūnui nunešus maišą su aukščiau išvardintais daiktais, vyriškis patvirtino, kad maišelyje esantis daiktai priklauso jam, ir prisipažino, kad iš tėvo pavogė kamerą bei nurodė kur randasi pavogta valtis. Eidamas su pareigūnais link poilsiavietes ant keliuko jie rado įsmeigtus į žemę vinis, kurie pradūrė tėvo ir pareigūnų automobilių padangas (t. 1, b. l. 106-109).
2022-05-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorija, ežerų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pakrantės, apžiūros metu teritorijoje rasta plastikinė veido kaukė, mobiliojo ryšio telefonas, įpjautas kelio užtvaro stulpas. Prie transformatorinės-sandėliuko durų, ant žemės, rastas metalinio kaiščio smaigalys, einant link (duomenys neskelbtini) ežero, rastas ir paimtas medžiaginis maišas su jame esančiais daiktais – kampiniu šlifuokliu su papildomu akumuliatoriumi, disku, akumuliatoriaus maitinimo laidu, vaizdo kamera, plaktuku, medžiagine kepure su snapeliu. Taip pat nustatyta, kad prie keliuko, vedančio link (duomenys neskelbtini) k. esančios sodybos, stovi automobilis „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tuščiomis padangomis, keliuko važiuojamojoje dalyje, į medžio šaknį įkaltas metalinis užgaląstas strypelis, šalia įvažiavimo į sodybos teritoriją, žemėje, įkasi metaliniai vamzdeliai. Prie (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės, nendrėse, rasta apgadinta plastikinė žalios spalvos valtis su irklais ( t. 1, b. l. 42-64).
2022-05-20 R. N. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis tikrinant jo parodymus vietoje metu visiškai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 53-67).
2022-05-19 savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis G. B. pateikė 3 fotonuotraukas, valties dokumentus, medžioklinės kameros dėžutę (1 t., b. l. 115-121).
2022-05-23 savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis G. B. pateikė du metalinius strypus ir dėžę su užrašu „Lowrance“ (1 t., b. l. 112-114).
2022-07-05 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti G. B. pateikti ir 2022-05-20 įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti daiktai: Medžioklės kameros dėžutė, kartoninė, viena pusė peršviečiamo plastiko, dėžutė maskuojančios spalvos, ant šono pavaizduoti elniai, užrašas „BOLY“, bei kodas, iš kito šono užklijuotas oranžinis lipdukas su užrašu 295. Akumuliatorius 15x9 cm dydžio, juodos spalvos, ant jo raudonos spalvos užrašai „NPP NP6-12h 6V12Ah“, viršuje oranžinės spalvos lipdukas su užrašu 15.90. Vaizdo kamera, prie jos pritvirtinta chaki spalvos reguliuojamas medžiaginis dirželis, kameros korpusas pilko plastiko, per vidurį plastikinė skaidri akutė, dešiniajame kampe plastikinė juoda antena 19 cm ilgio, prie kameros iš apačios prijungtas juodas maitinimo laidas 1.97 cm ilgio, kuris gale išsišakoja į du atskirus prijungimus prie akumuliatoriaus. Kartoninė dėžė, ant kurios echoloto vaizdo nuotrauka, kairiame dėžės kampe, ir viršuje užrašas „LOWRANCE“, dešiniame „ELITE“, kitoje dėžutės pusėje trumpa prietaiso naudojimosi instrukcija su nuorodomis. Valties dokumentai, kuriuose nurodyta, kad pramoginio laivo bilietas išduotas 2006-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, matyti, kad valtis irklinė, indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1999, Lietuvoje, žaliu plastiko korpusu, registruota Zarasuose, savininkas G. B. (1 t., b. l. 122-131).
2022-09-14 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti G. B. 2022-05-23 savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateikti ir 2022-05-20 įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: Veido kaukė – plastikinė, baltos spalvos, veido formos, akių ir burnos srityje yra akių ir burnos formos kiaurymės, kaukės apačioje pritvirtinti du medžiaginiai dirželiai, kurie perverti per plastikinę plokštelę. Kampinis šlifuoklis – akumuliatorinis, geltonos-juodos spalvos korpusu, ant korpuso užrašytas pavadinimas DeWALT DCG405, 18V, n9000/min,125 mm, M14 , N499035, BRUSHLESS, ant plokštelė nupiešti naudojimo ženklai, užrašytas pavadinimas DEWALT, D-65509, rankenoje įdėtas akumuliatorius, ant kurios užrašytas pavadinimas DeWALT, 18V, 4,0AH, į šlifuoklį įdėtas diskas, naudotas. Ant papildomo akumuliatoriaus užrašytas pavadinimas DeWALT, 18V, 4,0AH. Naujas diskas, ant kurio užrašytas pavadinimas BERNER, METAL, užklijuota etiketė su kaina – 1,70 Eur. Mobilaus ryšio telefonas su dėklu – telefonas „Nokia“, modelis RM-944, įdėtas į odinį dėklą, telefonas mygtukinis, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini), baterijos dangtelyje matyti įskilimas, ant kurio užklijuota juodos spalvos izoliacinė juosta, ant baterijos užrašytas pavadinimas NOKIA, ant baterijos matyti iškilimai, į telefoną įdėta SIM kortelė, „Omnitel“, ant kurios užrašyti skaičiai (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu telefonas išjungtas. Įjungus telefoną ir apžiūrėjus esančią informaciją, matyti 2022-05-19, 09:38 skambinta į numerį (duomenys neskelbtini), kuris pavadintas LionkaN , kiek laiko užtrūko pokalbis informacijos nėra, daugiau telefone tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Du metaliniai strypai, vieno ilgis 31 cm, kito 30 cm, skersmuo 1 cm, aprūdiję. Medžiaginis maišas – pilkai rudos spalvos, 50x40 cm dydžio, viršuje padarytos skylės ir pririštas medžiaginis pilkos spalvos diržas, pervertas metalinis žiedas. Kepurė – medžiaginė, vasarinė su snapeliu, pilkos spalvos, dėvėta. Probajus – 11,5 cm ilgio metalinė dalis, aprūdijusi, vienas galas šiek tiek smailėja, kraštai nelygūs, skersmuo 1,5 cm, kito galo kraštai lygūs, metale matyti šviežio pjovimo žymės, skersmuo 2 cm. Plaktukas su mediniu kotu, viso plaktuko ilgis 36 cm, koto ilgis 32,5 cm kotas galas apvyniotas juodos spalvos izoliacine juosta, koto viršuje užvyniotas popierius, plaktuko dydis 13 cm x 3,5 cm. Smaigai – 2 vnt., metaliniai, aprūdiję. Vienas smaigas 6 cm ilgio, 0,5 cm skersmens, vienas galas nusmailintas, antras smaigas 6,5 cm ilgio, abu galai nusmailinti daiktai apžiūrėti (1 t., b. l. 136-144).
2022-07-12 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje guli du mediniai irklai (1 t., b. l. 153-156).
2022-07-12 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti papildomos įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti mediniai irklai (1 t., b. l. 161-165).
Motyvuojamoji dalis
Veikų kvalifikavimas
Vagystė iš G. B. sodybos
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, teik atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai R. N. svetimo turto pagrobimu įsibraunant, pasitvirtino. Nustatyta, kad R. N. 2022 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.15 val., vagystės tikslu, nupjovęs durų metalinį kaištį, įsibrovė į patalpą – G. B. priklausantį metalinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą G. B. priklausantį turtą: vaizdo stebėjimo kamerą – 295 Eur vertės, vaizdo stebėjimo kameros maitinimo laidą – 7 Eur vertės, vaizdo stebėjimo kameros akumuliatorių – 15 Eur vertės, du valties irklus – 50 Eur vertės, echolotą – 1 345 Eur vertės, prie pavėsinės buvusius 11 vnt. metalinių strypų – bendros 33 Eur vertės, bei prie upelio buvusią prirakintą valtį „S/G“, registro Nr. (duomenys neskelbtini) – 980 Eur vertės, du valties irklus – 50 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. B. 2 775 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis veikė tyčia, suprato, kad grobia svetimą, jam nepriklausantį turtą, siekė gauti naudos iš nusikalstamos veikos ir, ją gavus, panaudoti savo reikmėms. Kaltinamojo padaryta veika yra visiškai įrodyta ne tik jo daliniu prisipažinimu, bet ir neginčytinais įrodymais: nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, įvykio vietų apžiūrų protokolais, savanoriškais daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, daiktų apžiūros protokolais, kita rašytine medžiaga. Esant pirmiau išvardintiems įrodymams teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą.
R. N. prisipažino, kad buvo įsibrovęs į nukentėjusiojo sandėlį iš kurio pagrobė vaizdo stebėjimo kamerą, akumuliatorių ir laidą. R. N. parodė, kad taip pat sugadino kelio užtvarą, sandėlio spyną ir nukentėjusiojo valtį. Parodymų patikrinimo vietoje metu R. N. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 53 – 67). Įvykio vietos apžiūros metu, buvo rastas maišas, kuriame buvo pagrobta vaizdo kamera, akumuliatorius, laidas, kampinis šlifuoklis ir plaktukas (1 t., b. l. 43 – 64).
Šie daiktai patvirtina R. N. parodymus dėl jo įsibrovimo į G. B. sklypą ir sandėlį, kampiniu šlifuokliu nupjovus spynas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojo G. B. parodymais dėl metalinių strypų, echoloto ir kitų nukentėjusiojo pareiškime nurodytų daiktų vagystės. Bylos nagrinėjimo metu, nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis ir liudytojas G. B. turėjo pagrindą apkalbėti R. N. ar teikė melagingus parodymus. Be to nukentėjusysis pateikė pagrobtų dalies daiktų, tame tarpe ir echoloto įsigijimą patvirtinančius dokumentus.
Kaip matyti iš bylos aplinkybių, vagystės vieta yra miške, greta yra vandens telkinys, todėl R. N. pagrobtus strypus ir echolotą galėjo paslėpti ar paskandinti. Tokius veiksmus jis galėjo atlikti siekdamas kenkti nukentėjusiajam, nes kaip pats nurodė, nusikalstamą veiką padarė kerštaudamas G. B. dėl G. B. konfliktų su R. N. broliu. Tokią išvadą patvirtina ir ta bylos aplinkybė, kad R. N. kerštaudamas sugadino nukentėjusiojo valtį.
Kaltinamasis veikė tyčia, suprato, kad įsibrovęs į sandėlį grobia svetimą, jam nepriklausantį turtą. Kaltinamojo padaryta veika yra visiškai įrodyta ne tik jo daliniu prisipažinimu, bet ir neginčytinais įrodymais: nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, įvykio vietų apžiūrų protokolais, savanoriškais daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, daiktų apžiūros protokolais, kita rašytine medžiaga. Esant pirmiau išvardintiems įrodymams teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, sugadinusiam turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (BBND) (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (BBND) (12 500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnis). Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Turto sunaikinimas reiškia neteisėtą poveikį nuosavybės objektui kai turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Įrodinėjimo našta tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, t. y. pareigą įrodyti asmens kaltę nusikalstamos veikos padaryme turi valstybės kaltintojas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-110/2013, 2K-540/2013, 2K-171/2014 ir kt.).
R. N. pareikštas kaltinamas dėl to, kad jis 2022 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia įsmeigė į žemę metalinius strypus ir G. B. automobiliu „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant jų užvažiavus buvo pradurtos ir sugadintos 4 automobilio padangos, bendros 320 Eur vertės, tokiu būdu tyčia sugadino nukentėjusiojo G. B. turtą, padarydamas 320 Eur turtinę žalą.
Šis kaltinimas R. N. iš esmės grindžiamas nepagrįstomis prielaidomis.
Byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo patvirtinančio, kad R. N. 2022 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia įsmeigė į žemę metalinius strypus.
Kaip matyti, šis kaltinimas grindžiamas nukentėjusiojo nuomone, kad R. N. kerštaudamas jam, siekė padaryti kuo didesnę žalą. Nukentėjusysis nematė, kas sukalė smaigus į žemę, dėl kurių buvo pradurtos jo automobilio padangos.
Kaltinimas ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiami prielaidomis ir nuomonėmis, kurių nepatvirtina tiesioginiai asmens kaltės įrodymai.
Byloje nėra surinkta objektyviai patikimų įrodymų patvirtinančių, kad R. N. 2022 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.15 val., (duomenys neskelbtini)
k., tyčia įsmeigė į žemę metalinius strypus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p., R. N. išteisintinas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, dėl pensinio amžiaus yra nedarbingas, jo pajamos minimalios, atlygino dalį nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos, savo kaltę pripažino iš dalies. Teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. N. laisvės apribojimo bausmę su teismo įpareigojimais.
Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką, o pagal BK 48 straipsnio 4, 5 dalis kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali paskirti tam tikrus įpareigojimui ir/ar draudimus. Atsižvelgiant į tai, kad R. N. anksčiau neteistas, dėl pensinio amžiaus yra nedarbingas, jo pajamos minimalios, atlygino dalį nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos, savo kaltę pripažino iš dalies, teismas neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, o vietoj jos skiria BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir to paties straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą draudimą lankytis tam tikroje vietoje, (duomenys neskelbtini) k. prie nukentėjusiajam priklausančio žemės sklypo ir šiame žemės sklype.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje pareikštas G. B. civilinis ieškinys dėl 4 828 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 91-95).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
R. N. atlygino G. B. dalį turtinės žalos – 1 130 Eur. Teismas nustatė, kad R. N. pagrobė echolotą, metalinius stripus ir kitus daiktus. Teismas išteisino R. N. dėl G. B. automobilio padangų sugadinimo, todėl civilinio ieškinio reikalavimas priteisti iš R. N. 320 Eur sugadintų padangų vertę yra atmestinas. G. B. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalyje dėl žalos padarytos R. N. įsibrovus į G. B. sandėlį ir pagrobus jam priklausančius daiktus. Iš R. N. priteistina G. B. 1 378 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
G. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl nusikalstamų R. N. veiksmų, patyrė 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
Kiekvienas asmuo, kuris nukenčia dėl nusikalstamos veikos, kuri nukreipta į jo patalpų neliečiamybę ir tokiu būdu patiria turtinę žalą, neišvengiamai patiria stresą, įtampą, pavojaus ir nesaugumo, bei pažeminimo jausmus. Šie jausmai sukelia nukentusiajam asmeniui neturtinio pobūdžio praradimus ir padaro neturtinę žalą.
Akivaizdu, kad dėl R. N. veiksmų nukentėjusysis patyrė nepatogumų. Taip pat jis patyrė nepatogumus bendraujant su teisėsaugos pareigūnais, bei nagrinėjant bylą teisme, nes procesas atėmė ir dalį jo laiko, jis buvo priverstas atsitraukti nuo savo įprastų darbų ir skirti savo laiką bendravimui su teisėsaugos institucijų pareigūnais bei advokatu bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu, patyrė papildomas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir tai, be jokios abejonės sukėlė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus.
Teismas pripažįsta, kad dėl nusikalstamų R. N. veiksmų, G. B. patyrė neturtinę žalą.
Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į tai, kad R. N. įsibrovė į negyvenamąją patalpą – sandėlį, esantį miške, jo nusikalstama veika truko trumpą laiko tarpą, jo veiksmai nesukėlė pavojaus nukentėjusiajam ar kitiems asmenims. R. N. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltę pripažino iš dalies, atlygino dalį padarytos žalos. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad R. N. yra pensininkas, jo pajamos yra minimalios, jis anksčiau neteistas.
Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad nusikalstamais veiksmais, R. N. padarė G. B. nedidelės apimties neturtinę žalą. Atsižvelgiant į Lietuvos aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, į tai, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala yra neatlyginta, į kaltinamojo turtinę padėtį, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas laiko, kad G. B. patyrė 300 Eur neturtinę žalą, kuri priteistina jam iš R. N..
G. B. byloje naudojosi atstovo pagalba, dėl ko patyrė išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu /t.2, b.l. 173-174/.
Teismas laiko, kad šiuo atveju, G. B. patirtos atstovavimo išlaidos yra proceso išlaidos, nes nesinaudodamas teisininko pagalba, nebūtų tinkamai naudojęsis savo procesinėmis
teisėmis.
Nukentėjusio atstovo prašymas tenkintinas, iš R. N. priteistina G. B. 605 Eur atstovavimo išlaidų.
Dėl kardomųjų priemonių
Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato 2022 m. gegužės 20 d. nutarimu R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 68-71). Ši kardomoji priemonė paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi R. N. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 19 d., 14.30 val., iki 2022 m. gegužės 20 d., 12.56 val. (viena diena) (2 t., b. l. 8-9, 18-19).
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dalis metalinio kaiščio, medžiaginė kepurė su snapeliu, du smaigai, du metaliniai stypai perduoti saugoti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpas (1 t., b. l. 145-147), kaip menkaverčiai daiktai, kurie negali būti sunaudoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kampinis šlifuoklis, papildomas akumuliatorius bei diskas, baltos spalvos plastikinė veido kaukė, plaktukas mediniu kotu, medžiaginis maišas, telefonas „Nokia“ su dėklu, perduoti saugoti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpas (1 t., b. l. 145-147), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankiai konfiskuotini (BK 72 straipsnio 2 dalis), ir kaip menkaverčiai daiktai, kure negali būti sunaudoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – valties dokumentai, medžioklinės kameros dėžutė, juodos spalvos akumuliatorius, maitinimo laidas ir vaizdo kamera, dėžė, irklai (1 t., b. l. 132-135, 166-167), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam G. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais,
nusprendžia:
R. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš G. B. sodybos), ir nuteisti – septynių mėnesių ir dviejų dienų laisvės apribojimo bausme.
Į bausmės laiką R. N. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – vieną dieną ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, galutinę bausmę R. N. paskirti septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti jam per bausmės laiką lankytis (duomenys neskelbtini), prie nukentėjusiajam priklausančio žemės sklypo ir šiame žemės sklype.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Išaiškinti R. N., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti R. N., kad vengianti atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
R. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. N. 1 378 Eur turtinės žalos atlyginimą G. B..
Priteisti iš R. N. nukentėjusiajam G. B. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
G. B. patirtas atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš N. nukentėjusiajam G. B. 605 Eur atstovavimo išlaidų.
G. B. išaiškinti, kad jei kaltinamasis gera valia priteistos žalos neatlygins, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kampinį šlifuoklį, papildomą akumuliatorių bei diską, baltos spalvos plastikinę veido kaukę, plaktuką mediniu kotu, dalį metalinio kaiščio, medžiaginę kepurę su snapeliu, medžiaginį maišą, telefoną „Nokia“ su dėklu, du smaigus, du metalinius stypus perduotus saugoti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo patalpas, kaip menkaverčius daiktus, kurie negali būti sunaudoti, sunaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – valties dokumentus, medžioklinės kameros dėžutę, juodos spalvos akumuliatorių, maitinimo laidą ir vaizdo kamerą, dėžę, irklus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. B..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.