Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė, veikdama Marijampolės apylinkės teismo vardu,

išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atstovei L. Ž.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Marijampolės savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Suvalkijos socialinės globos namams, R. L., L. B. D., išvadą teikianti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius, dėl Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2457/95 peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimą ir jame išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo R. L. dėl sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada (e. b. 1 t., b. l. 159-165), į teismo posėdį nebuvo kviečiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis). Suinteresuoto asmens R. L. atstovas advokatas Vytas Kantaravičius atsiliepimu (e. b. 1 t., b. l. 98-100) ir teismo posėdyje su pareiškimu sutiko ir prašė peržiūrėti teismo sprendimą, kuriuo R. L. pripažinta neveiksnia ir nustatyti konkrečias sritis, kuriose ji gali būti pripažinta ribotai veiksnia, o kuriose visiškai neveiksni.

Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Socialinių paslaugų skyrius susipažino ir su 2020 m. vasario 17-vasario 24 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kuriame konstatuojama, kad R. L. nepasveiko, būklė nepasikeitė, išvardijamos sritys, kuriose ji nesupranta ar iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. Sritys sutampa su pareiškėjo nurodytomis, išskyrus vieną asmeninių neturtinių santykių sritį – meniniai gebėjimai. Vykdant veiksnumo įgyvendinimo priemones, asmens veiksnumas turi būti kuo mažiau ribojamas, jei kyla abejonių dėl asmens veiksnumo ribojimo tikslingumo ar pagrįstumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai. Palaiko pareiškėjo poziciją pripažinti R. L. meninių gebėjimų srityje ribotai veiksnia (e. b. 1 t., b. l. 182).

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė L. Ž. byloje pateiktą išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 1995 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2457/95 suinteresuotas asmuo R. L. pripažinta neveiksnia (e. b. 1 t., b. l. 4). Kauno apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19945-848/20 neveiksniai R. L. nustatyta globa, jos globėja ir turto administratore paskirta suinteresuotas asmuo L. B. D. (e. b. 1 t., b. l. 5-6). Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-17826-475/2017 suinteresuotas asmuo L. B. D. atleista nuo neveiksnios dukters R. L. globėjos pareigų, paliekant ją turto administratore. Neveiksnaus asmens globėju paskirtas Suvalkijos socialinės globos namai (e. b. 1 t., b. l. 7-10). R. L. yra neįgali nuo 2013 m. gegužės 31 d., jai nuo 2013 m. gegužės 6 d. neterminuotai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (e. b. 1 t., b. l. 16, 17).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (iki 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Nagrinėjamu atveju, pasikeitus teisniam reglamentavimui neveiksniu pripažinto asmens globėjas bei kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo R. L. pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, nesikreipė, todėl pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl tam tikrų sričių, kuriose R. L. yra neveiksni, nustatymo.

CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad neveiksnumo (riboto veiksnumo) pripažinimo pagrindas yra medicininis kriterijus, t. y. asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtina asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnis) ir juridinis (teisinis) kriterijus, t. y. psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

Pareiškėjas su pareiškimu pateikė Marijampolės socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos D. P. 2019 m. lapkričio 15 d. išvadą Nr. 77-86 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“. Šioje išvadoje nurodoma, kad R. L. geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti savo išvaizda ir asmens higiena, apsirengti, pavalgyti, žino smulkių pinigų vertę, kas tai yra mokesčiai, maisto produktai, savarankiškai juda, noriai dalyvauja įvairių meno būrelių veikloje, dainuoja, tapo. Aprašomos sritys, kuriose R. L. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų: 1. turtinių santykių srityse:1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 1.2. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 1.3. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 1.4. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 1.5. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 2. asmeninių neturtinių santykių srityse: 2.1. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią–auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 2.2. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 2.3. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 2.4. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2.5. kitos sritys (balsavimo teisė) (e. b. 1 t., b. l. 11-13).

Pagal CPK 466 straipsnio 1 dalį teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei yra kreiptasi dėl pirmiau priimto teismo sprendimo panaikinimo ar dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo šio Kodekso 469 straipsnyje nustatyta tvarka ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę.

Nagrinėjamu atveju R. L. pripažinta neveiksnia Kauno apylinkės teismo 1995 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2457/95 ir nuo šio sprendimo priėmimo praėjo trisdešimt metų. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2457/95 byloje esančio Teismo psichiatrijos centro Kauno ekspertinio skyriaus I psichiatrijos poskyrio 1994 m. gruodžio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 173/94 matyti, kad komisija susipažinusi su medicinine dokumentacija bei aktyviai ištyrusi R. L. psichinę būseną, nusprendė, kad R. L. serga psichine liga šizofrenija. R. L. nuo 1989 m. yra psichiatrijos dispanserio įskaitoje, kelis kartus gydyta Kauno akademinių klinikų psichinių ligų skyriuje bei eilę kartų Kauno psichoneurologinėje ligoninėje, turi I invalidumo grupę, nesugeba savarankiškai tvarkyti savo buitinių reikalų, todėl suprasti savo veiksmų esmės ir jiems vadovauti negali, reikalinga globa (civ. b. Nr. 2-2457/95 b. l. 14-15). Įvertinus tai, kad nuo R. L. atliktos psichiatrijos ekspertizės praėjo daugiau nei trisdešimt metų šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi R. L. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ekspertams pavedant atsakyti į teismo užduotus klausimus (e. b. 1 t., b. l. 131-133). Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę teismui pateiktas Teismo psichiatrijos teismo psichologijos 2020 m. vasario 17-24 d. ekspertizės aktas Nr. 83TPK-116/2020. Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose nurodyta, kad apibendrinus pateiktą medicininę dokumentaciją žinoma, kad pacientė psichine liga serga nuo 1989 metų; liga debiutavo imperatyvinio pobūdžio klausos haliucinacijomis, persekiojimo, poveikio kliedesiais – paranoidiniu sindromu; neadekvačių elgesiu. Nustatyta diagnozė – F20.0 Paranoidinė šizofrenija. Progresavo negatyvi simptomatika, triko socialinė adaptacija. 1995m. pripažinta neveiksnia. Gyvena globos namuose. Ekspertinio tyrimo metu vyrauja apatoabulinis sindromas. Asmenybė regresuojanti, siekianti defekto lygį. Išlaikiusi dalinius higienos, gebėjimo domėtis smulkias finansiniais dalykais įgūdžius. Tiriamoji nesavarankiška, reikalinga kasdienės nuolatinės kito asmens globos. Psichologinio vertinimo duomenimis, šiuo metu žymiai išreikšti mąstymo procesų patopsichologiniai pokyčiai (nekryptingumas, netolygumas, nevientisumas, neadekvatumas, nekritiškumas) bei ryškūs emocijų – valios sferos pakitimai (įtampa, nerimas, veiklos dezorganizacija, planavimo sunkumai); tiriamosios galimybės išskirti esmę, suvokti realybę bei priimti adekvačius sprendimus yra žymiai sutrikę. R. L. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F20.0). R. L. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti savo turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių santykių sritį – savitvarkos įgūdžių sritį bei turtinių santykių sritį – smulkių buitinių sandorių sritį, kuriose iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsakant į teismo pateiktus klausimus nurodyta: 1. R. L., po 1995 m. kovo 30 d. priimto sprendimo, kuriuo pripažinta neveiksnia, nepasveiko, būklė nepasikeitė; 2. pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį R. L. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityje: 2.1.turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.). Pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį R. L. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse, tokiose kaip: 2.2.asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 2.3. kilnojamojo ir nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 2.4. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 2.5. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); ir 2.6. kitose turtinių santykių srityse. 3. Pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį R. L. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityje; 3.1. savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį R. L. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse, tokiose kaip: 3.2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3.3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 3.4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 3.5. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 3.6. kitos sritys (balsavimo teisė, meniniai gebėjimai) (e. b. 1 t., b. l. 158-165).

Atlikus ekspertizę buvo nustatytas prieštaravimas teismui pateiktame ekspertizės akte ir Marijampolės socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos D. P. 2019 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. 77-86 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi“, dėl R. L. gebėjimų suprasti savo veiksmus ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityje. Ekspertizės akte nurodoma, kad R. L. pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse (balsavimo teisė, meniniai gebėjimai). Marijampolės socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos D. P. 2019 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. 77-86, nurodyta, kad R. L. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių neturtinių santykių – meninių gebėjimų – srityje. Tuo pagrindu teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi R. L. buvo paskirta papildoma psichiatrinė ekspertizė užduodant ekspertams papildomus klausimus dėl R. L. galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių – meninių gebėjimų – srityje juos detalizuojant (e. b. 2 t., b. l. 54-56). Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę teismui pateiktas Teismo psichiatrijos teismo psichologijos 2020 m. birželio 3-29 d. ekspertizės aktas Nr. 83TPK-293/2020, kuriame nurodoma, kad R. L. kurti, demonstruoti kūrinius gali. Finansinėje veikloje, susijusioje su menine sritimi, R. L. negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. R. L., kurti, produkuoti, demonstruoti kūrinius gali. Užsiimti finansine veikla, susijusia su menine produkcija, dėl negrįžtamojo pobūdžio mąstymo funkcijos, valios sutrikimo R. L. negali (e. b. 2 t., b. l. 69-75).

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis daro išvadą, kad po Kauno apylinkės teismo 1995 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2457/95, kuriuo R. L. buvo pripažinta neveiksnia iš esmės jos psichinė sveikatos būklė nepasikeitė. Tačiau kaip matyti iš teismui pateiktos Marijampolės socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos išvados bei teismui pateiktų ekspertizės aktų, iš dalies R. L. gali suprasti savo veiksmus turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais ir asmeninių asmeninių neturtinių santykių srityse, t. y. savitvarkos įgūdžių ir meninių gebėjimų. Nustačius, jog R. L. psichinė būklė iš esmės išliko nepakitusi, ji ir šiuo metu nesugeba gyventi savarankiškai, adekvačiai vertinti esamos situacijos, jos psichikos sutrikimas apriboja jai galimybę orientuotis, savarankiškai naudotis jai suteiktomis teisėmis ir laisvėmis, ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, įgydama ir realizuodama savo civilines teises ir pareigas, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti R. L. neveiksnia keistinas ir ji pripažintina neveiksnia ir ribotai veiksnia atitinkamose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse (CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 468 straipsnio 2 dalis, CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CK 2.11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintas „Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas).

Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgia ir į Marijampolės socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos D. P. 2019 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. 77-86 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi“ nurodytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimus. Kaip jau minėta šiame sprendime, sprendžiant R. L. neveiksnumo peržiūrėjimą buvo kilęs prieštaravimas dėl jos gebėjimo suprasti savo veiksmus asmeninių neturtinių santykių srityje – meninių gebėjimų. Tačiau byloje paskyrus pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę užduodant ekspertams papildomus klausimus dėl R. L. gebėjimo suprasti savo veiksmus meninių gebėjimų srityje, teismo vertinimu ekspertė atsakydama į papildomus klausimus pašalino iškilusius prieštaravimus. Kadangi šioje byloje buvo paskirtos net dvi teismo psichiatrinės ekspertizės, teismo ekspertų išvadoms pateikti teismo ekspertams pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus. Ekspertų išvados yra motyvuotos, paremtos byloje esančiais duomenimis, byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu R. L. išsamiu ištyrimu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateiktomis ekspertų išvadomis bei ekspertų, atlikusių tyrimus, kvalifikacija. Išvadose išsamiai ir visapusiškai ištirta R. L. psichikos būklė.

Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas prašo pripažinti R. L. neveiksnia ir ribotai veiksnia – kitose neturtinių santykių srityse. Pažymėtina, kad CK 2.10 straipsnio 2 dalis ir 2.11 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 468 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Nors pareiškėjas kitose srityse skliausteliuose ir nurodo konkrečią sritį (balsavimo teisė; meninių gebėjimų), tačiau teismas procesiniame sprendime (jo rezoliucinėje dalyje) turėtų aiškiai identifikuoti (įvardinti) konkrečias sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ir nepalikti galimybės nurodytą sąrašą interpretuoti plečiamai. Teismo sprendime papildomai nurodant „kitas sritis“ būtų sukuriama situacija, kad neveiksnumas asmeniui iš esmės nustatomas visiškas, kas reikštų prieštaravimą naujam teisiniam reglamentavimui, kartu ir įstatymo leidėjo valiai naujai sureguliuoti neveiksnumo nustatymo teisinį pagrindą, atsižvelgiant į aktualias tarptautinės teisės nuostatas (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1496-436/2017). Esant išdėstytiems argumentams pareiškėjo pareiškimas pripažinti R. L. neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse (balsavimo teisė) ir ribotai veiksnia (meniniai gebėjimai) atmestinas, tačiau R. L. pripažintina neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje – pilietinių teisių srityje (balsavimo teisė) ir ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse – meninių gebėjimų. Be to, kaip matyti iš Teismo psichiatrijos teismo psichologijos 2020 m. birželio 3-29 d. ekspertizės akto Nr. 83TPK-293/2020, R. L. negali suprasti savo veiksmų finansinėje veikloje, susijusioje su menine sritimi. Todėl teismas siekdamas suinteresuoto asmens R. L., socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens psichikos būklei, ji pripažįstama neveiksnia ir finansinėje veikloje, susijusioje su menine sritimi (kūrinių pardavimas, finansinės naudos gavimas ir kt.).

Nurodytų motyvu pagrindu, įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, esant tokiai suinteresuoto asmens psichikos būklei, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas iš dalies ir R. L. pripažįstama neveiksnia tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai ir kuriose ji nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali valdyti, ir ribotai veiksnia tose srityse, kuriose ji iš dalies negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

Minėta, kad Kauno apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19945-848/20 neveiksniai R. L. nustatyta globa, jos globėja ir turto administratore paskirta suinteresuotas asmuo L. B. D.. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-17826-475/2017 suinteresuotas asmuo L. B. D. atleista nuo neveiksnios dukters R. L. globėjos pareigų, paliekant ją turto administratore, o neveiksnaus asmens globėju paskirtas Suvalkijos socialinės globos namai. Pažymėtina, kad peržiūrint teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, iš naujo klausimas dėl globos jam nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, nesprendžiamas, todėl peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu ir ribotai veiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksniu (CK 2.10, 2.11 straipsnis, 3.240 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2457/95, kuriuo R. L. pripažinta neveiksnia, ir pripažinti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose srityse:

1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 2) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 4) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 5) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 6) finansinėje veikloje susijusioje su menine sritimi (kūrinių pardavimas, finansinės naudos gavimas ir kt.).

1) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 2) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 3) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 4) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 5) pilietinių teisių srityje (balsavimo teisė).

Pripažinti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių; 2) meninių gebėjimų.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.